KSSO

Armėnija pasiruošusi pripažinti Kalnų Karabachą Azerbaidžano dalimi, paskelbė premjeras Nikolas Pašinianas. Maža to, jis pareiškė ir apie galimą Armėnijos pasitraukimą iš Rusijos kontroliuojamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO). Po daugelį dešimtmečių trukusių vis atsinaujinančių karų bei konfliktų dėl Kalnų Karabacho teritorijos armėnų valdžia paskelbė apie galimą susitaikymą su tuo, kad ši žemė pereitų Azerbaidžanui.

Armėnija informavo „NATO analogu“ Rusijoje vadinamą Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (KSSO), kad „nemato prasmės rengti šalyje anksčiau suplanuotų karinių pratybų“. Jerevanas nusivylė gynybine Rusijos vadovaujama organizacija po to, kai nebuvo imtasi jokių veiksmų sustabdyti Azerbaidžano pajėgas. „Esant dabartinei situacijai mes tam nematome prasmės“, – pareiškė šalies premjeras Nikola Pašinianas.

Rusijos ir Baltarusijos diktatoriai atrodė gerokai pasimetę, kuomet Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas nusprendė nepasirašyti KSSO deklaracijos, tiesiog visiems padėkojo ir užbaigė susirinkimą. Lapkričio 23-ąją Jerevane vyko KSSO šalių vadovų susitikimas, į kurį atvyko ir V. Putinas su A. Lukašenka. Jų vizito išvakarėse Armėnijos gyventojai surengė antirusiškas protesto akcijas. Armėnija piktinasi tuo, kad KSSO niekaip nereaguoja į, anot jų, Azerbaidžano išprovokuotus karinius veiksmus.

Baltarusijoje prezidentu save vadinantis Aliaksandras Lukašenka pasvarstė apie savo ir kitų Kremliaus šalininkų likimus ateityje. Jo teigimu, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos atstovai „atsidurtų po griuvėsiais“, jeigu Rusija pralaimės karą ir subyrės. Neteisėtai valdžią Baltarusijoje uzurpavęs A. Lukašenka Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) vadovų susitikime Jerevane leido sau pasvarstyti apie galimą Rusijos pralaimėjimą kare.

Rusijos sąjungininkas Ramzanas Kadyrovas, Čečėnijos faktinis vadovas nuo 2007 m., vėl kreipėsi viešai save filmuodamas mobiliuoju telefonu. Šįkart jis kritikavo Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją, kuri yra Rusijos su sąjungininkėmis įkurta jai draugiškų šalių sąjunga. Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija yra 1992 m. įkurtas karinis aljansas, bandantis reintegruoti buvusias SSRS šalis, kurios šiuo metu ir yra KSSO narės.

Maskvoje pirmadienį vyksta jubiliejinis Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) šalių vadovų susitikimas. Pirmasis viešoje susitikimo dalyje kalbėjęs Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad NATO „augina raumenis“, o jeigu tarp organizacijos nebus vienybės, tai „rytojaus gali ir nebūti“. Kremliaus favorito Baltarusijoje teigimu, „NATO agresyviai augina raumenis, įtraukia į save neutralias šalis ir veikia pagal principą „kas ne su mumis, tas prieš mus“. A. Lukaše...

Rusijos prezidentas nesugebėjo prisiminti Kazachstano prezidento Takejevo vardo. Vietoje Kasymo-Žomarto jis išreiškė palaikymą „Kemelui Žomartovičiui“. Vladimiras Putinas Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) susitikimo nuotoliniu būdu metu išsakė savo palaikymą Kazachstano prezidentui – tiesa, gana sunkiai jam sekėsi prisiminti savo kolegos vardą.

Kazachstano prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas sausio 7-ąją kreipėsi į šalies gyventojus dėl įvykių šalyje. Jis pareiškė, kad įsakė pareigūnams ir kariams šaudyti be perspėjimo. „Kokia kvailystė, kokios dar gali būti derybos su nusikaltėliais ir žudikais. Mums teko turėti reikalų su parengtais banditais ir teroristais.

Rusijos Dūmos saugumo ir kovos su korupcija komiteto narys, parlamentaras Bijsultanas Chamzajevas pasisakė už „referendumą dėl Kazachstano susijungimo su savo istorine tėvyne – Rusija“. Kremliui lojalus politikas šį pareiškimą pateikė tuomet, kai Maskva išsiuntė 3 tūkst. taikdarių į neramumų apimtą Kazachstaną. „Centrinė Azija – tai rusų žemė! Internete kalbama apie galimą Kazachstano susijungimą su Rusija.

Rusijos valdžia mėgsta kartkartėmis vis pagąsdinti savo visuomenę numanomomis ar įsivaizduojamomis karinėmis grėsmėmis. Pavyzdžiui, Maskva gan priešiškai žiūri į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO), nors su ja palaiko gana aktyvius ryšius. Tokioje situacijoje vertėtų pakalbėti ne tik apie (numanomus) Rusijos priešininkus (priešus), bet ir apie potencialius sąjungininkus, kurie turėtų palaikyti ją sunkią akimirką.

Rusija plėtos santykius su Uzbekistanu – pagrindine Vidurinės Azijos valstybe, antradienį per susitikimą su Uzbekistano prezidentu Islamu Karimovu sakė Vladimiras Putinas, praneša „RIA Novosti“. „Mes gerbiame Uzbekistano žmonių, ekonomikos ir gamtos išteklių potencialą. Mes visada vertinome ir toliau vertinsime Uzbekistaną kaip vieną svarbiausių valstybių regione“, – sakė V. Putinas.

Iki 2014-ųjų pabaigos planuojamas tarptautinių pajėgų išvedimas iš Afganistano tik pablogins situaciją šalyje ir regione, teigė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) generalinis sekretorius, skelbia „RIA Novosti“. „Remiantis mūsų vertinimais, Tarptautinio saugumo paramos pajėgų išvedimas tik pablogins situaciją – radikalai regione ir šalyje suintensyvins savo veiklą KSSO priklausančiose valstybėse“, – sakė KSSO generalinis sekretorius Nikolajus Bordiuža.