krosnis

Dėl tykančių paslėptų pavojų oras namuose gali būti labiau užterštas nei lauke, tačiau yra būdų, kaip pagerinti situaciją. Visiems puikiai žinomas senas posakis „visur gerai, bet namuose geriausia“. Po to, kai Covid-19 pandemija sukrėtė pasaulį, daugelis iš mūsų daug daugiau laiko praleidžiame tarp savo keturių namų sienų, kurios laikinai buvo tapę biurais, sporto salėmis ir kūrybinėmis erdvėmis.

Atvėsus orams žmonės masiškai ima kūrenti krosnis ir židinius. Nors tai ir yra puiki priemonė sušildyti namus vėsų rudens vakarą ir sukurti jaukumą, visuomenės sveikatos specialistai perspėja, kad neteisingai pasirinktas kuras gali būti pavojingas ne tik aplinkai, bet ir krosnimi šildomame name gyvenančių asmenų sveikatai ar net gyvybei.

Augant kainoms šalyje, gyventojai sugalvoja daug būdų, kaip sutaupyti. Ekspertai pastebi, kad dėl pakilusių elektros kainų žmonės vis dažniau prisimena židinius, krosnis. Vis dėlto ilgą laiką nenaudoti ir tinkamai neprižiūrimi tokio tipo įrenginiai dažniausiai atneša tik dar daugiau nuostolių. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad gaisrai paprastai gyventojams atneša brangiausiai kainuojančius nuostolius iš visų galimų nelaimingų nutikimų.

Šildymo sezonas ant nosies ir ugniagesiai ragina pasirūpinti saugumu – išsivalyti dūmtraukius ir susitvarkyti krosnis. Šaltuoju metų laiku pagrindinė gaisrų priežastis ir yra nevalyti kaminai ar senos krosnys. Kaminkrėčiai darbuojasi išsijuosę, bet sako, kad dar ne pats darbymetis. Visgi nemažai į saugumą žiūri aplaidžiai ir susigriebia tik tuomet, kai į namus pradeda veržtis smalkės.

Orams besikeičiant, padaugėjo ir gyventojų pranešimų apie atliekų deginimą, todėl aplinkosaugininkai primena – individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru. O jei kūrenama draudžiamomis medžiagomis, gresia bauda, rašoma pranešime spaudai.

Išmesti negalima palikti. Kur dėsime kablelį sodyboje atsiradus įvairiomis metalo ar medžio atliekoms? Tai priklauso nuo kiekvieno mūsų išradingumo. Kol vieni metalo laužo atsikrato specialiose supirktuvėse, kitiems tai tikras nešlifuotas deimantas – įdėjus truputį fantazijos ir pastangų, atrodytų, net niekam tikusios senienos gali būti prikeltos naujam gyvenimui.

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja – prasidedant šildymo sezonui, būtina susitvarkyti krosnis, išsivalyti kaminus. Kasmet netvarkinga šildymo sistema gaisrų šalyje padidina maždaug tūkstančiu, neišvengiama ir mirčių ar rimtų traumų. Tačiau kai kurie privačių namų savininkai vis dar moja ranka į ugniagesių įspėjimus, ir kaminus tvarko itin retai. Šalia Vilkaviškio, Giedriuose gyvenanti Genovaitė jau pradėjo šildymo sezoną. Moteris sako vėstant vakarams namie norisi jaukumo.

Bandymas naktį pasikurti krosnį Kaišiadorių rajone žuvo senolis. Nugriaudėjus sprogimui mūrinis namas paskendo liepsnose. Tačiau aštuoniasdešimtmetis puolė ne laukan gyvybės gelbėti, bet nuskubėjo į palėpę, kur slėpė santaupas. Ten jo kūną ir surado ugniagesiai. Milžiniškas liepsnas, besiglemžiančias dviejų aukštų mūrinį namą, Kaišiadorių rajone Karčiupyje kaimynai užfiksavo naktį apie pusė penkių. Stogas jau pleška atvira liepsna, girdisi sproginėjantis šiferis.

Vieną tamsią ir gūdžią naktį policija sulaukė pagalbos prašymo dėl buitinio konflikto. Vieniša trobelė pareigūnus ir laidos „Farai“ operatorių pasitiko plačiai atvertomis durimis. Viduje girdėjosi balsai. Po darbų grįžusi pavargusi moteris namuose rado įpykusį sūnų pirmame aukšte, išsigandusį sūnų antrame aukšte ir išverstą krosnį. Nei trobą pašildysi, nei valgyti pasigaminsi. „Antrame aukšte gėrėme kartu...“, – pasakoti konflikto priežastį pradėjo vienas iš sūnų. „Tai negerk.

Šildymo sezonas jau prasideda, tačiau nuvykę pas senelius į kaimą neskubėkite kurti krosnies – dažnai senoliai būtent ten slepia savo santaupas. Lietuvos banko ekspertai pastebi, kad prasidėjus šildymo sezonui ekspertizei atnešama daugiau apdegusių pinigų. „Prasidėjus šildymo sezonui nuvažiavę į kaimą aplankyti savo močiučių dažniausiai miestiečiai šąla ir pasikuria krosnis.

Pastaruoju metu itin padažnėję žmonių apsinuodijimai smalkėmis rodo, kad Lietuvos gyventojai aplaidžiai pradeda kūrenimo sezoną ir neįvertina, jog namuose pasklidusios pavojingos smalkės per kelias minutes gali atimti gyvybę. Per pastaruosius penkerius metus vien dėl krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų Lietuvoje žuvo 50 žmonių.

Pastarosiomis dienomis ugniagesiams darbo netrūksta: per parą tenka gesinti per 80 gaisrų. Iš viso nuo metų pradžios jau kilo 1575 gaisrai. Iš jų net 485 dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimo pažeidimų ar gedimų. Ugniagesiai tikina, kad gyventojai vis dar nevengia prie kūrenamų krosnių laikyti degius daiktus, nevalo dūmtraukių, o kai kurie nė nežino kokiu numeriu skambinti kilus gaisrui.

Ketvirtadienį Kauno apskrityje prasideda akcija „Kūrenkime saugiai“. Šia akcija ugniagesiai tikisi padėti apsisaugoti nuo gaisrų, kylančių dėl krosnių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Gelbėtojai prašo įsileisti juos į namus ir pabrėžia, kad tik konsultuos gyventojus, tikrai nebaus. Iki lapkričio ugniagesiai numato aplankyti kuo daugiau gyventojų, kurių namuose yra kietojo kuro krosnys.

Ketvirtadienį Klaipėdoje esančioje „Švyturio“ sodų bendrijoje apdegė užkurti krosnį mėginęs vyras. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, pranešimas apie įvykį gautas 6.53 val. 39 metų vyras rūsyje esančioje katilinėje bandė degiu skysčiu užkurti malkų krosnį. Užkūrus degtuką, užsidegė patalpoje susidaręs dujų koncentratas. Vyras apdegė veidą ir kojas, jis išvežtas į ligoninę.

Sausio 19-ąją Šakių rajono Matulių kaime dėl krosnių ir dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo taisyklių pažeidimo užsidegė individualus gyvenamasis namas. Šioje sodyboje lygiai prieš trejus metus dėl šios priežasties irgi buvo kilęs gaisras, kuriame tuomet žuvo namo šeimininkas ir jo sūnus. Likusi viena sodybos šeimininkė įsikūrė vasaros virtuvėje, tačiau iš ano gaisro, atrodo, nepasimokė.

Atšalus orams gyventojai įsigudrino šildytis kūrendami senus drabužius ir batus. Aplinkosaugininkai kovoja su pažeidėjais, tačiau šie atranda vis naujų daiktų, kurie nors ir teršia aplinką, bet nieko nekainuoja, išskyrus sveikatą. Šiauliečiai įsigudrino senus drabužius ir batus kišti į krosnį ir taip šildyti savo būstą. Seni daiktai nieko nekainuoja, o namuose šilta. Dėvėtų drabužių pardavėjai, nebeturėdami kur dėti nepaklausių prekių, jas tiesiog išmeta, o žmonės maišais vežasi namo ir kūrena.

Verslininkas Sigitas Sirusas siūlo alternatyvų būsto šildymo būdą infraraudonaisiais spinduliais. Kuo šis būdas ypatingas, ar jis noriai pritaikomas? Žinių radijo laidai „Verslo ritmu“ S.Sirusas sakė, jog principas labai paprastas.  „Yra specialus varžos šildymo elementas. Kai juo teka elektros srovė, sukeliamos tam tikros vibracijos. Elementas įšyla ir išspinduliuoja infraraudonuosius spindulius. Aš orientuojuosiu į mažesnius objektus.

„Susirentėme rąstinį namą. Iki šalčių norime išsimūryti krosnį. Kai kas pataria rinktis koklius. Gal galėtumėte parašyti apie jų privalumus ir patarti, kokia seka atlikti darbus “, – prašo Eugenijus. Atsako meistras Piotras Šičiovas. Europoje kokliai žinomi nuo VIII amžiaus. Viduramžiais jais buvo puošiami tik rūmai ir bažnyčios. Vėliau koklius pradėjo naudoti ir prastuomenė. Apie XV amžių iš Rytų atkeliavo spalvota glazūra. Tada prasidėjo koklių aukso amžius.

Anksčiau iš lietuviškų šiaudų pagamintas biokuras šildydavo kaimynus lenkus. Tačiau dėl biokuro krizės Lenkijoje šiaudų granulių eksportuotojai pasuko į kitas rinkas. Šiaudai kaip biokuras Lietuvoje nepopuliarūs. Šilumos vartotojams įprasta pleškinti medieną. Energetikų skaičiavimais, privačiame namų ūkyje be naudos sudeginama iki milijono kietmetrių malkinės medienos. Dėl pasenusių ir neekonomiškų krosnių pinigai ir biokuro ištekliai iššvaistomi pro kaminus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos rekomenduoja gyventojams, kaip reikia elgtis rudenį, prasidedant šildymo sezonui, kad būtų išvengta nelaimių. Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius.

Meteorologams prognozuojant šalčius savaitgalį, draudikai ir ugniagesiai ragina gyventojus įsitikinti, jog kūrenamos krosnys, židiniai, katilai bei naudojami elektriniai šildytuvai yra techniškai tvarkingi. Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ duomenimis, spustelėjus stipresniam šaltukui pagausėja pranešimų apie gaisrus, kilusius dėl netvarkingų šildymo įrenginių.

Prasidėjus krosnių kūrenimo sezonui ugniagesiai lanko privačių namų savininkus. Šįsyk buvo tikrinamo Šiaulių sodų bendrijose įsikūrę gyventojai. Pastaraisiais metais miestiečiams plūstelėjus gyventi į sodus, vien tik Šiauliuose kas trečiame sodo namelyje gali rasti visiems metams įskūrusią šeimą. Atsiveža malkų ir kūrena krosnis arba pasirenka modernesnį šildymą. Gyventojai sako kūrenimo sezonui pradėję ruoštis iš anksto.

Užsidegus gyvenamiesiems namams Molėtų rajone ir Trakų miestelyje ugniagesiai aptiko apdegusius šeimininkų kūnus. Pirmas pranešimas apie degantį gyvenamąjį namą gautas apie 16 val. iš Molėtų rajone esančio Užugirių kaimo. Į įvykio vietą išskubėjo Molėtų priešgaisrinės apsaugos tarnybos, Giedraičių ir Inturkės ugniagesių komandos, medikai. Atvykus namas jau degė atvira liepsna. Apie 19 val. lokalizavus gaisrą viduje aptikti du stipriai apdegę kūnai. Tapatybės nustatinėjamos.

Nelaimė įvyko šeštadienį apie tryliktą valandą Širvintų rajone, Kaimynėlių kaime, esančioje sodyboje. Norėdama pakurti krosnį, moteris įmėtė malkų. Pradėjusi šilti krosnis sprogo. Manoma, jog tai įvyko dėl užšalusios vandens sistemos. Sodybos šeimininkė dėl veido nudegimų bei rankos kaulo lūžio, kirstinių žaizdų veide paguldyta į Vilniaus ligoninę.

Pirmadienio vakarą Panevėžiuko kaime Kauno rajone kilus gaisrui smalkėmis apsinuodijo senolis. Ugniagesiams atvykus dviejų kambarių buto virtuvėje degė prie krosnies sukrautos malkos, virtuvė aprūko. Ugniagesiai iš buto išvedė 70-metį buto savininką, kuris prisikvėpavo smalkių. Jis paguldytas į ligoninę. Gaisras kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio.

Šalčiui pasiekus šios žiemos rekordą, savaitgalį nemažai darbo turėjo ugniagesiai gelbėtojai ir avarinės tarnybos. Vakar dėl netvarkingo katilo dūmtraukio gaisras kilo Alytaus rajono Alovės kultūros namuose. Visiškai sudegė pusė pastato stogo. Kaip pranešė naujienų portalas Danielius.net, besiveržiančius dūmus pro pastato stogą pirmieji pastebėjo pravažiuojantys žmonės. Žmonės per gaisrą nenukentėjo.

Spustelėję šalčiai privertė šauktis kaminkrėčio pagalbos. Specialistai sako, kad gyventojai neturėtų bėdų, jei tinkamai prižiūrėtų kaminus. Ugniagesiai įspėja, kad pagrindinė gaisrų priežastis tokiu metu – būtent krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir naudojimo pažeidimai. Kaminkrėčiai sako, kad vos tik spustelėjo šaltukas, iškvietimų padaugėjo kone dvigubai.

Radęs dujinį amortizatorių, jaunuolis įmetė jį į krosnį. Nelaimė įvyko penktadienį apie 19 h. Pakutuvėnų kaime. Tvarkydamas garažą jaunuolis rado dujinį amortizatorių, kurį įmetė į besikūrenančią krosnį. Smalsumo vedamas pasilenkė pasižiūrėti, kaip jis dega. Tuo metu amortizatorius sprogo. Jo dalis įsmigo į 17-mečio galvą. Nepilnametis žuvo vietoje. Nustatyta, jog įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl ikiteisminis tyrimas pradėtas nebus.

Pakruojo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais po to, kai gavo pranešimą apie sudegintą krosnyje kačiuką. Pakruojo rajono policijos komisariato viršininkas Dalius Prakuraitis portalui Balsas.lt sakė, jog pareigūnai šiuo metu aiškinasi, ar tikrai būta pažeidimo: „Kol kas tariamo kaltininko neapklausėme ir nepateikėme įtarimų. Tai padarysime tik išsiaiškinę aplinkybes.

Raseinių rajone kilus sprogimui lauko virtuvėje vyras apdegė veidą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, nelaimė įvyko antradienį prieš 16 val. Paliepių seniūnijos Slabados kaime. Vyras parketo pjuvenas dėjo į krosnį ir įvyko pliūpsnis, kurio metu jis apdegė veidą. Nukentėjusįjį į ligoninę pristatė sūnus.

Šąlant orams panevėžiečiams vėl tenka pratintis prie dūmais užteršto oro, tačiau kvapą gniaužiantis rūkas kai kurių kūrentojų nepriverčia tapti sąmoningesniais. Praėjusią savaitę oro užterštumas Panevėžyje ir vėl pradėjo viršyti leistinas normas. Specialistai, kaip ir kiekvienais metais, nepaliauja kartoti, jog dėl to kalta ne tik žema temperatūra, bet ir patys miesto gyventojai, nesusimąstydami kišantys į krosnis viską, kas papuola, tačiau jų balsas toli gražu ne kiekvieną adresatą pasiekia.

Praėjęs ketvirtadienis, spalio 20-oji, buvo neeilinė Lietuvos ugniagesiams. Tą dieną šalyje kilo net 25 gaisrai, pasiglemžę 3 žmonių gyvybes. Nors žuvusiųjų liepsnose šiais metais mažėja, tačiau paspaudus šaltukui užsiplieskė ne vienas netvarkingos krosnies ar dūmtraukio namas. Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad žiemos sezonui savo būstą reikia ruošti itin atsakingai.

Kasdien vis labiau vėstant rudens orams, netruks prasidėti intensyvaus šildymo sezonas, o su juo atsiras ir naujų sąlygų bei priežasčių gaisrams kilti. Kaip rodo statistika, šaltaisiais metų mėnesiais labai padaugėja gaisruose žūstančių žmonių. Taip yra todėl, kad atvėsus orams gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, naudoja šildymo įrenginius, elektrinius buitinius prietaisus.

Išgąsdinti ateinančio šildymo sezono kainų, vilniečiai vis dažniau renkasi šildytis malkomis. Malkas parduodančių įmonių savininkai sakosi, kad visų užsakymų įvykdyti nespėja ir klientams kartais tenka palaukti, rašoma „Lietuvos ryto“ priede „Sostinė“. „Žmogus, kuris daug metų kūrena krosnį, malkomis pasirūpina iš anksto. Apsiskaičiuoja, žino, iki kada jų užteks. Tai, kad vilniečiai malkas ėmė pirkti tik dabar, liudija, kad jie krosnis įsirengė neseniai.

Spus­te­lė­jus šal­čiams, gy­ven­to­jai daž­niau šau­kia­si ava­ri­nių tar­ny­bų pa­gal­bos. Nuo įša­lo ju­dan­tys že­mės sluoks­niai lau­žo van­den­tie­kio vamz­džius, o ne­kū­re­na­mos kros­nys tam­pa ava­ri­jų bu­tuo­se prie­žas­ti­mi. Trū­ki­nė­jan­čius cen­tra­li­zuo­to van­den­tie­kio vamz­džius UAB „Uk­mer­gės van­de­nys“ di­rek­to­rius Ri­mas Ar­lins­kas va­di­na žie­mos pro­ble­ma. Va­sa­rai ši bė­da nė­ra bū­din­ga.

Saulelė vis žemiau bepakyla virš horizonto, ilgiau žybsi krosnis, skleisdama šilumą namo gyventojams. Tačiau tik tvarkingai kūrenama ir prižiūrima krosnis gerai atiduoda šilumą, yra saugi. Smulkus remontas Tai darbai, kuriuos gali atlikti kiekvienas namo šeimininkas: skiediniu užtaisyti nedidelius plyšius, įtrūkimus, pakeisti dureles, degimo groteles, sklendes, suskilusias plytas ar koklius. Išklibo pakuros durelės Norint tvirtai užfiksuoti, dureles tenka išimti su visu rėmu.