kristina garuolienė

Siekiant modernizuoti ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyrių darbą Lietuva planuoja įsidiegti užsienyje populiarias skubiosios telemedicinos paslaugas. Kitų metų pradžioje dvylikoje gydymo įstaigų pradės veikti pilotinis Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamas skubiosios telemedicinos paslaugų teikimo projektas, kuriuo siekiama padidinti skubiosios medicinos paslaugų prieinamumą.

Atsižvelgiant į pacientų nusiskundimus, kad po karantino tapo sudėtinga prisiskambinti į poliklinikų registratūras, operacijų vadovo sprendimu gydymo įstaigos įpareigotos tobulinti pacientų skambučių srautų valdymą ir įdiegti technines priemones, kurios padidintų pacientų galimybę prisiskambinti į gydymo įstaigą. Jeigu prisiskambinti visgi nepavyktų, turi būti užtikrintas grįžtamasis ryšys – pacientui turi būti perskambinta.

Po naujausio Covid-19 protrūkio šalyje, kuomet per pastarąją parą užfiksuoti 26 nauji užsikrėtimai, svarstoma grąžinti prievolę dėvėti apsaugines kaukes. Šį sprendimą kitą savaitę turėtų priimti ministrų kabinetas. „Viena iš efektyviausių priemonių yra privalomas kaukių dėvėjimas. Svarstomas tokia priemonė.

Epidemiologai teigia, kad pirmoji Covid-19 banga Lietuvoje dar nesibaigė. Specialistai gyventojus ragina dėvėti apsaugines kaukes, viešose vietose laikytis saugaus atstumo. Skaičiuojama, kad prievolė dėvėti kaukes viešose vietose grįš tuomet, kai per dvi savaites sergamumo Covid-19 rodiklis šalyje viršys penkis atvejus 100 tūkst. gyventojų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sudarė valstybės institucijų ekspertų, nevyriausybinių organizacijų darbo grupę, sieksiančią skatinti organų donorystę. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, grupė sudaryta Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva ir sieks keisti įstatyminę bazę, pritaikant kitų šalių patirtį, analizuos, kokios pagalbos reikia medikams, kuriems tenka ypatingai sunkus uždavinys kalbėti apie donorystę su pacientų artimaisiais.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė sudariusi darbo grupę, kuri parengs raidos sutrikimų turintiems vaikams paslaugų organizavimo ir teikimo reikalavimus, kurie leis paslaugas teikti visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Iki šiol tokios paslaugos buvo teikiamos tik Vaikų raidos centruose Vilniuje ir Kaune. Šiai darbo grupei vadovaus sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį paneigė žinias apie ketinimus riboti paciento gydymo kainą iki 30 tūkst. eurų. Anot jo, tokia informacija yra klaidinga ir neatitinka tikrovės. „Jeigu taip atsitiktų, labai daug pacientų negautų gydymo. Tai iš tikrųjų yra melas“, – žurnalistams sakė ministras. Pasak A. Verygos, tokia naujovė skatintų kelti klausimą dėl prieštaravimo Konstitucijos nuostatai, susijusiai su Lietuvoje užtikrinamu nemokamu gydymu. 30 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerijai pernai ėmus drastiškai keisti kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir jame vietoje kai kurių brangesnių vaistų atsiradus pigesniems – Lietuvos epileptikai sako kenčiantys padažnėjusius priepuolius, pašalinius efektus, o kai kuriuos pakeitus vaistus net ištinka koma. Ministerija, panašu, susizgribo taisyti savo privirtą košę. 24-erių vilnietė Brigita apie tai, kad serga epilepsija, sužinojo prieš maždaug 10 metų. Iki tol tik jautė, kad kažkas su sveikata negerai.

Nors vyriausybė ragina gydytojus kuo greičiau pereiti prie elektroninio recepto, į vaistines žmonės ir toliau eina nešini popieriniais receptais. Žmonės baiminasi negausią reikiamų vaistų, mat sistema vis dar kartais stringa. Ministerija žada sistemą tobulinti, o dėl jos bėdų kaltina pačius medikus, esą šie nesusitvarko su moderniomis technologijomis. Į vaistinę vilnietė Lena ateina tiesiai iš poliklinikos.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atmeta opozicijos nuogąstavimus dėl rajoninių ligoninių likimo, o žiniasklaidoje skelbtame „juodajame“ ligoninių sąraše nurodytus trūkumus sako esant iš 2016 metų ir didžiąja dalimi ištaisytus.

Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia pacientų, vartojančius vaistus su veikliąją medžiaga valsartanas, dėmesį. Dalis pacientų įsigijo vaistus, kurie šiuo metu jau yra atšaukti iš rinkos ir kitą kartą apsilankius vaistinėje bus pasiūlytas kito gamintojo vaistas su ta pačia veikliąją medžiaga. Anksčiau buvo pranešta, kad valsartane rastos vėžį galinčios sukelti priemaišos.

Vykdant kompensuojamų vaistų sistemos pertvarką, viešojoje erdvėje jau kilo ažiotažas. Žmonės tikina, kad nebegauna tų vaistų, prie kurių yra pripratę, o vietoje jų pasiūlyti kiti. Tuo tarpu Aurelijus Veryga tikina, kad tai tik psichologinis prisirišimas prie vaisto, mat veiklioji medžiaga kitų vaistų – tokia pati. Tiesa, kartais gydytojai sąmoningai gali išrašyti vaistus su kita veikliąja medžiaga, mat yra suinteresuoti tam tikros vaistų bendrovės gerove.

Seime Sveikatos apsaugos komiteto posėdyje skambėjo įvairiausi svarstymai, kaip būtų galima mažinti didžiules pacientų eiles. Gydymo įstaigų atstovai tikina, kad didžiulė bėda kyla dėl užsiregistravusių, tačiau neateinančių pacientų, kurie taip dirbtinai prailgina laukiančiųjų eiles. Kovai siūloma pasitelkti arba „simbolines“ baudas, arba bendrą nacionalinę elektroninę sistemą. Trečiadienį Seime Sveikatos apsaugos komitete vyko klausymai.

Su Santaros klinikomis susijęs skandalų šleifas niekur nedingsta. Įtarimų sulaukė ne tik klinikų vadovas Kęstutis Strupas. Šešėlis mestas ir ant ministro Aurelijaus Verygos komandos. Vasario 18-ąją nuo e. sveikatos valdybos pirmininkės pareigų A. Veryga nušalino viceministrę Kristiną Garuolienę. Visgi ministras neigia, kad K. Garuolienės nušalinimas nuo e. sveikatos projekto kontrolės grįstas iš Seimo Antikorupcijos komisijos gauta informacija.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad šalies gydymo įstaigos sėkmingai pereina prie elektroninių receptų. Palyginti praėjusių metų kovo ir lapkričio mėnesius, kompensuojamųjų vaistų elektroninių receptų išrašymas padidėjo nuo 14 iki 45 procentų. Pasak ministerijos, prie elektroninės sveikatos sistemos iki šių metų sausio 5 dienos prisijungė daugiau kaip 400 sveikatos priežiūros įstaigų – beveik pusė visų įstaigų, pasirašiusių sutartis su Valstybine ligonių kasa.

Ilgus metus iš skylės biudžete bridusi Vilniaus miesto valdžia imasi neregėto dalyko - nutarė padidinti vilniečių šeimos medikų algas, nors savivaldybei to daryti nepriklauso. Vilniaus miesto šeimos gydytojams sostinės valdžia iš savivaldybės biudžeto žada atriekti net keturis milijonus eurų. Gydytojai skundžiasi, kad šalies poliklinikose eilės nemažėja. O medikų krūviai tampa sunkiai pakeliami.

Parlamentinis tyrimas po Valstybės kontrolės atlikto elektroninės sveikatos sistemos kūrimo audito išvadų, Seimo Antikorupcijos komisija, veikianti kaip laikinoji tyrimo komisija, atlieka parlamentinį tyrimą dėl e. sveikata projekto įgyvendinimo. Antradienį vykusiame posėdyje, komisijos nariai klausėsi Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų ir Centrinės projektų valdymo agentūros atstovų paaiškinimų dėl minėto projekto įgyvendinimo.

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetui buvo pateikta Sveikatos apsaugos ministerijos informacija apie kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų nustatymo pakeitimus. Vaistų kainų mažinimui taikomas priemones pristačiusi viceministrė Kristina Garuolienė sulaukė aštrių klausimų iš komiteto narių. Bene labiausiai visiems užkliuvo taip ir nepaviešintos 169 vaistų pakuotės, kurios neatitiko reikalavimų ir nepateko į kompensuojamų vaistų kainyną, įsigaliosiantį liepą.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nesutarus su dalimi vaistų gamintojų dėl mažesnių vaistų kainų, kompensuojamųjų vaistų sąraše nuo liepos neliks 169 medikamentų pavadinimų. Tačiau žadama, kad pigs per 800 pavadinimų vaistų. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad iš sąrašo nebus išbraukta nė viena veiklioji medžiaga, tad pacientai ir toliau galės įsigyti pigesnių reikiamų vaistų, o dalis jų pigs.

Vaistų gamintojai nuo gegužės 10 iki 23 dienos turi deklaruoti mažesnes kainas, jei nori, kad jų produkcija būtų kompensuojama. Naują kompensuojamųjų vaistų kainyną rengianti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad Vyriausybės balandžio pabaigoje priimtas reikalavimas, kad vaistai Lietuvai būtų tiekiami ne daugiau kaip dešimtadaliu didesne kaina nei vadinamosiose referencinėse šalyse, aktualus maždaug 900 dabar kompensuojamų vaistų. Iš viso kainyne šiuo metu yra per 2 tūkst.

Vaistų gamintojai nuo gegužės 10 iki 23 dienos turi deklaruoti mažesnes kainas, jei nori, kad jų produkcija būtų kompensuojama. Naują kompensuojamųjų vaistų kainyną rengianti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad Vyriausybės balandžio pabaigoje priimtas reikalavimas, kad vaistai Lietuvai būtų tiekiami ne daugiau kaip dešimtadaliu didesne kaina nei vadinamosiose referencinėse šalyse, aktualus maždaug 900 dabar kompensuojamų vaistų. Iš viso kainyne šiuo metu yra per 2 tūkst.

Valdžia žada reikalauti, kad farmacininkai trečdaliu mažintų preparatų kainas. To nepadarius, brangesni preparatai bus trinami iš kompensuojamųjų sąrašų, todėl gyventojams pamėgtus brangesnius medikamentus gali tekti pakeisti pigesniais.

Pirmadienį sveikatos apsaugos viceministre pradėjo dirbti 44 metų biomedicinos mokslų daktarė Kristina Garuolienė. K.Garuolienė Vilniaus universiteto Medicinos fakultete yra įgijusi gydytojos pediatrės kvalifikaciją, vėliau mokėsi viešojo administravimo Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finansų valdymo fakultete, tapo biomedicinos mokslų daktare.