krėpšta

Reaguodamas į atvejį, kai dėl investicijų bendrovės „BaltCap“ buvusio partnerio pasisavintų milijoninių lėšų nukentėjo ir Lietuvos pensijų fondai, Lietuvos bankas (LB) siūlo stiprinti šių fondų vidaus kontrolę, draustis nuo nusikalstamų veikų. Anot LB valdybos nario Simono Krėpštos, būtina stiprinti pensijų kaupėjų apsaugą, kad panašūs atvejai ateityje nepasikartotų.

Nuo kitų metų griežtės finansinio sukčiavimo banko pavedimais prevencija – Lietuva turės įgyvendinti Briuselio reikalavimą dėl automatinio lėšų gavėjo patikrinimo, sako Lietuvos bankas (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. Pasak jo, nesutapus gavėjo pavadinimui ir banko sąskaitos numeriui nebebus galima pervesti pinigų.   „Nedaug beliko laiko ir finansiniams sukčiavimams užkardyti turėsime dar viena mechanizmą.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tikisi, kad nauji dalyviai šalies bankų rinkoje turėtų pasirodyti jau šiemet.   Jo teigimu, šalies bankiniu sektoriumi matomas aktyvus ir augantis susidomėjimas, kuris ypač išaugo praėjusių metų antroje pusėje.  „Lenkijos bankų susidomėjimas – jie jau vykdo vizitus, kalbasi su reguliuotojais, bet ir su verslo bendruomene. Tie kontaktai rodo jų rimtą nusiteikimą“, – LRT radijui trečiadienį sakė S. Krėpšta.

Pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vardu prisidengiančių finansinių sukčių atakoms, sukčiavimo mastas yra rekordinis – dėl jo galėjo nukentėti šimtai ar net tūkstančiai žmonių, sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.  Pasak jo, LB neturi tikslių duomenų apie nukentėjusių gyventojų skaičių, tačiau mastas yra rekordinis – siunčiama tūkstančiai fiktyvių žinučių ir elektroninių laiškų.   „Tas skaičius vis auga.

Lietuvos komercinių bankų įkainiai už paslaugas verslui, palyginti su Baltijos šalimis ir Lenkija, nėra nei didžiausi, nei mažiausi, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. Anot jo, nuo praėjusių metų sutrumpėjo įtartinų finansinių operacijų tikrinimo laikas – verslas teigia, kad dėl jo patiria ne tik nepatogumų, bet ir nuostolių.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta pareiškė, kad centrinis bankas nejaučia nerimo dėl šalies bankų sistemos likvidumo.   „Kaip žinote, turime net perteklinį likvidumą, iš ko kyla poreikis kalbėti apie solidarumo įnašą, šia prasme tie likvidumo rezervai yra tikrai labai geri, atsargos yra didelės.

840 milijonų eurų – tiek turto preliminariai per praėjusius metus neteko 2-osios pakopos pensijų fondai. Skaičiuojama, kad kiekvienas kaupimo sistemos dalyvis vidutiniškai pernai neteko 600 eurų. Prieš šio pensijų kaupimo 1,5 proc. prisideda ir valstybė, tačiau ar tai efektyvu? Į šį klausimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta ir VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.

Tarptautinių ir atskirų valstybių ekonominių paskelbtų sankcijų įgyvendinimui reikėtų vieno koordinacinio centro, teigia Lietuvos banko valdybos narys. Pasak Simono Krėpštos, toks centras galėtų apjungti visas valstybės institucijas ir padėtų išvengti keblių situacijų.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo Lietuvos banko valdybos nariu paskyrė Simoną Krėpštą. Naująja Prezidento vyriausiąja patarėja ir Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadove skiriama dabartinė Prezidento patarėja socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta ketvirtadienį paragino Vyriausybę imtis informacinės kampanijos, skirtos dėl skiepo nuo koronaviruso neapsisprendusiems šalies gyventojams. „Jokių stebuklų nereikia, reikia nuoseklių veiksmų, papildomų priemonių, fokusuojantis į tą visuomenės grupę 20 - 30 proc., kurie nėra linkę skubėti pasiskiepyti“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė S. Krėpšta.

Prezidento Gitano Nausėdos nuomone, patikslintas šių metų biudžetas buvo vertas pasirašyti, nes jame yra svarbių dalykų, kurie didina šalies saugumą, sako prezidento vyriausiasis patarėjas.   „Numatytos papildomos lėšos šalies gynybai ir rytinės sienos apsaugai, kalbant apie Baltarusiją  ir pabėgėlių srautus. Taip pat numatytos vienišų žmonių papildomos išmokos prie pensijų, kurios mažins senjorų skurdą, ypač vienišų“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė Simonas Krėpšta.

Visuomenės apklausos prezidento sprendimų nelemia – jos yra skirtos vidaus naudojimui, sako jo patarėjas Simonas Krėpšta. „Visų pirma norėčiau akcentuoti, kad apklausos, kurios kartais atliekamos Prezidentūros, atliekamos surinkti tam tikrą informaciją, gauti visuomenės nuomonę, kuri yra vienas iš informacinių šaltinių“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.

Prezidentūra palaiko europinio Žaliojo skaitmeninio imuniteto sertifikato kūrimo idėją, nes manoma, kad tai vienintelis būdas grįžti į socialinį ir ekonominį gyvenimą saugiai. Toks „žaliasis pasas“ Lietuvoje galėtų atsirasti vasaros pradžioje. „Prezidentas palaiko šią idėją ir ragina Europos Komisiją priimti sprendimus kuo greičiau.

Automobilių dalijimosi bendrovės „CityBee“ skandalas, kuomet buvo paviešinta apie 110 tūkst. paslaugos naudotojų asmeniniai duomenys, yra perspėjimas ir kitam verslui, sako prezidento patarėjas. Anot Simono Krėpštos, šis incidentas yra įrodymas, kad skaitmeninėje erdvėje dirbančiam verslui privalu investuoti į duomenų apsaugą.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas ambicingu, bet pasiekiamu tikslu vadina šalies vadovo iškeltą siekį iki vasaros vidurio Lietuvoje įgyti kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso, paskiepijant 70 proc. šalies gyventojų. Simono Krėpštos teigimu, vakcinų tiekimas turėtų įsibėgėti antrąjį ketvirtį, todėl būtina ruoštis masiniam skiepijimui, planuoti logistiką ir masinio vakcinavimo centrų įrengimą.

Pirmos grupės, kurios galėtų būti skiepijamos nuo COVID-19, yra su šia liga dirbantys medikai ir slaugos įstaigų gyventojai, sako prezidento patarėjas, remdamasis kitų šalių praktika ir rekomendacijomis.

Šių metų valstybės biudžeto deficitas sieks 8-9 proc., tačiau nuo kitų metų jis turėtų nuosekliai mažėti, kol po kelerių metų taps subalansuotas, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta. Jo teigimu, 2021-aisiais biudžeto deficitas turėtų siekti apie 5-6 procentus.  Pasak patarėjo, krizės metu biudžeto deficitas pateisinamas siekiant amortizuoti ekonomiką ir išsaugoti darbo vietas. „Deficito kontrolė yra būtina sąlyga, tikrai deficitas šiemet sieks galbūt 8-9 proc.

Lietuva ir Prancūzija turi daug galimybių sustiprinti verslo ryšius,  naudingus abiem šalims, sako Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas.  „Prancūzija yra viena pagrindinių ekonomikų Europoje, tačiau pagal Lietuvos-Prancūzijos verslo apyvartą yra tik vienuoliktoje vietoje. Manau, yra daug galimybių pagerinti šią situaciją ir tai galėtų būti naudinga abiem šalims“, – pirmadienį Prancūzijos ir Lietuvos verslo forume Vilniuje sakė Simonas  Krėpšta.

Seimui antradienį svarstysiant šalies vadovo Gitano Nausėdos siūlymą laikinai mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM), jo patarėjas sako parlamente matantis gerų kompromisinių pasiūlymų. Anot Simono Krepštos, nepaisant to, kad pagrindiniai komitetai Seime nepritarė idėjai laikinai mažinti GPM, Prezidentūra tikisi „geros diskusijos Seime“. „Be abejo, turime vilčių ir tikimės geros diskusijos Seime.

Prezidentūra teigia, kad jos neįtikina valdančiųjų argumentai, jog vienkartinės 200 eurų išmokos pensininkams ir kai kurioms kitoms socialinėms grupėms negalima išmokėti anksčiau nei rugpjūtį dėl techninių priežasčių. „Natūralu, kad kyla klausimas dėl išmokėjiimo laiko. Šokas ekonomikoje vyksta šiuo metu, karantino laikotarpiu, ir būtent to pozityvo ir lėšų ekonomikai įpūsti labiausiai reikia šuo metu.

Prezidento patarėjas sako, kad remiantis naujausiais duomenimis, Lietuvai pavyko sukontroliuoti naujojo koronaviruso plitimą, todėl galima galvoti apie atsargų kai kurių verslo suvaržymų sušvelninimą. „Tikrai matosi, kad situacija, galima sakyti, yra sukontroliuota, nebematome nevaldoma plitimo, tikrai nesikartoja tokia situacija, kaip pietų Europos valstybėse, ir tai suteikia tam tikro optimizmo“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas ekonomikai Simonas Krėpšta.

Seimo priimtas 2020 metų valstybės biudžetas atrodo tvarus, tačiau pritrūko dialogo su visuomene ir ilgalaikės vizijos, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.  „Prezidentas buvo įvardinęs du svarbius principus, pirmoji raudonoji linija, be abejo, buvo fiskalinė drausmė – esame smarkiai nusvilę nagus prieš 10 metų.

Švedijoje besibaigiančio Europos orientavimosi sporto čempionato vyrų estafetėje sekmadienį Lietuvos komanda, kurią sudarė Vilius Aleliūnas, Simonas Krėpšta ir Jonas Vytautas Gvildys, užėmė 11-ąją vietą. Nugalėjo Šveicarijos atstovai. Jie distanciją įveikė per 1 val. 53 min. 43 sek. Antrąją vietą užėmė Švedijos, o trečiąją - Prancūzijos orientacininkai. Mūsų šalies atstovai nuo nugalėtojų atsiliko 4 min. 49 sek.

Švedijoje vykstančio Europos orientavimosi sporto čempionato sprinto varžybose šeštadienį Lietuvos atstovas Jonas Vytautas Gvildys užėmė aštuntąją vietą. Nugalėjo švedas Jonas Leandersonas (Jonas Leandersson). Jis 3,5 km trasą su 20 kontrolinių punktų įveikė per 15 min. 20 sek. J. V. Gvildys nuo nugalėtojo atsiliko 42 sek. Sidabras atiteko Bulgarijos, o bronza - Švedijos ir Šveicarijos atstovams.

Ketvirtadienio vakarą koncertų sezoną pradeda Kauno valstybinė filharmonija. Apie kūrybos naujoves ir būsimus planus su naujienų agentūra ELTA kalbėjosi šios įstaigos direktorius Justinas Krėpšta. Tradiciškai rūpi, kuo išskirtinis bus prasidedantis naujasis sezonas atjaunėjusiuose solidžiuose Kauno filharmonijos rūmuose? Kaip ir pernai, sezoną pradedame koncertais, skirtais Pasaulinei muzikos dienai.