krepšinio namai

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo mūsų tautiečių krepšininkų troško didieji Ispanijos klubai, o tam didelę įtaką turėjo Arvydo Sabonio ir Rimo Kurtinaičio dominavimas Madrido „Real“. 1992-1995 metų laikotarpiu „Real“ dukart laimėjo Ispanijos lygą, o viską vainikavo 1995-ųjų Eurolygos čempionų titulas.

TV3 dokumentikos ciklas „Krepšinio namai“ ir toliau džiugina žiūrovus. Šį kartą, ketvirtajame epizode, krepšinio entuziastai turės galimybę prisiminti nuolat tvyrojusią įtampą tarp Maskvos „CSKA“ ir Kauno „Žalgirio“. Tai mūšis, kuriame Lietuva ir SSRS dalyvavo visais atvejais. Krepšinio aikštelėje – taip pat.

Sėkmingai krepšinio trenerio karjerą Kauno „Žalgiryje“ pradėjęs Šarūnas Jasikevičius per savo krepšininko karjerą šio amato patirties sėmėsi iš tokių visame pasaulyje vertinamų strategų kaip Željko Obradovičius, Davidas Blattas ar Pini Gershonas. Kaip kūrybingumu trykštantis įžaidėjas iš Kauno tapo vienu geidžiamiausių krepšinio specialistų visoje Europoje pasakojama antroje dokumentikos ciklo „Krepšinio namai“ serijoje.

Rimas Kurtinaitis – vienas tituluočiausių šalies krepšininkų ir trenerių bei viena charizmatiškiausių Lietuvos sporto asmenybių. 1988 metais su Sovietų Sąjungos krepšinio rinktine jis iškovojo olimpinį aukso medalį, o jau po ketverių metų taikliarankis gynėjas Barselonoje padėjo nepriklausomos Lietuvos rinktinę atvesti ant trečiojo olimpinių žaidynių apdovanojimų pakylos laiptelio.

1989 metais Kauną iš Ispanijos pasiekė žinia – Valjadolido „Forum“ siūlo sutartį Arvydui Saboniui. Tada tokie reikalai buvo tvarkomi ne per patį krepšininką ar jo agentą, bet per Lietuvos TSR (Tarybų Socialistinės Respublikos) sporto komitetą. Derybos buvo sunkios, kadangi sovietinis biurokratijos aparatas kėlė daugybę įvairių sąlygų ir reikalavimų, tačiau A. Saboniui pavyko tapti vienu pirmųjų sovietų krepšininkų, pasirašiusių sutartį su užsienio klubu.

TV3 televizijoje sporto dokumentikos ciklas „Krepšinio namai“ tęsiasi. Šįsyk dokumentika keliasi į ankstyvuosius 2000-ius. Tai laikai, kai iš Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio bei kitų Lietuvą garsinusių žaidėjų, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vairą perėmė jaunieji patriotai: Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas bei daugelis kitų. Antrajame dokumentikos epizode žiūrovai pamatys, kas vyko Lietuvos krepšinio pasaulyje po žaidėjų kartų pasikeitimo.

Ši vasara kartu su TV3 neabejotinai skirta krepšiniui. O nuo šiandien visi šio sporto aistruoliai sulauks ir dar vienos geros žinios. TV3 žiniasklaidos grupė vakarus kviečia praleisti kartu, prisimenant visą, su mūsų antrąja religija susietą istoriją, dokumentikos cikle „Krepšinio namai“. Krepšinio aistruolių dėmesiui, pirmoji dokumentikos ciklo serija – jau šį vakarą.

Balandžio 22 dieną minimas krepšinio šimtmetis mūsų šalyje. Šia proga Kaune vyksta iškilmingas renginys, kurio neaplenkė svarbiausius postus tarptautinėse krepšinio organizacijose užimantys asmenys. Vis tik jie sulaukė ne šventinių klausimų, o turėjo ieškoti atsakymų, susijusių su Rusijos invazija į Ukrainą.

Lietuvos krepšinio šimtmečiui paminėti prie „Krepšinio namų“ esančioje legendų ir sirgalių aikštelėje specialiose žalvarinėse plytelėse bus įamžintos šimtas Lietuvos krepšinio legendų. Iškliminga aikštelės atidarymo ceremonija įvyks Lietuvos krepšinio šimtmečio išvakarėse – balandžio 22 d. Užduotis išrinkti 100 Lietuvos krepšiniui labiausiai nusipelniusių asmenybių – žaidėjų, trenerių ir teisėjų – buvo labai sudėtinga.

NBA naujokų biržoje Arvydą Sabonį pirmasis pašaukė Atlantos „Hawks“ ir tuometinis vanagų treneris Mike‘as Fratello trynė rankomis, tačiau šis šaukimas buvo anuliuotas, o legendinis JAV strategas negavo ne tik Sabo, bet ir kito trokšto lietuvio Šarūno Marčiulionio. Aštuntoje „Krepšinio namų“ dokumentikos dalyje, kurią galite pamatyti per naujos kartos televiziją „Go3“, dėmesys skiriamas legendinei „Hawks“ viešnagei SSRS bei NBA klubo nesėkmėmis su Lietuvos krepšininkais.

Karas Ukrainoje koreguoja Lietuvos krepšinio šimtmečio minėjimo renginių programą. Pirmąsias krepšinio rungtynes Lietuvoje žyminčią balandžio 23 dieną planuota paminėti iškilmingos ir didelės šventės Vilniaus „Avia Solutions Group“ arenoje metu, kur būtų galėję dalyvauti ir visi norintys krepšinio sirgaliai.

Lietuvos moterų rinktinė 1997-aisiais pasidabino aukso medaliais Europos čempionate Budapešte, tačiau kelias iki to Vydo Gedvilo auklėtinių nebuvo lengvas, o prieš pirmenybes lietuvėmis niekas netikėjo. Septintoje „Krepšinio namų“ dokumentikos dalyje, kurią galite pamatyti per naujos kartos televiziją „Go3“, dėmesys skiriamas istoriniam Lietuvos moterų rinktinės žygiui ir Dirko Nowitzkio ryšiui su mūsų šalimi.

1998-aisiais Kauno „Žalgiris“ laimi Europos taurę ir pirmą kartą klubo istorijoje patenka į Eurolygą, o po metų Miunchene ją iškart ir laimi. Šalia istorinio triumfo – pergalių architektas Šabtajus Kalmanovičius. Šeštoje „Krepšinio namų“ dokumentikos dalyje, kurią galite pamatyti per naujos kartos televiziją „Go3“, dėmesys skiriamas Lietuvos krepšinio klubų augimui Europos akyse.

„Tuo metu nieko negalvojome, buvo tik stebuklo laukimas – ar įvyks kas, ar neįvyks“, – skandalingiausias olimpinių žaidynių krepšinio rungtynes „Krepšinio namų“ dokumentikos ketvirtoje dalyje prisimena Modestas Paulauskas.

„Tony Parkeris kuria filmą su mano auksu“, – 2013-ųjų Europos čempionato finalą su skauduliu „Krepšinio namų“ dokumentikos trečioje dalyje prisimena Linas Kleiza. Būtent trečioje „Krepšinio namų“ dokumentikos dalyje, kurią galite pamatyti per naujos kartos televiziją „Go3“, visas dėmesys skiriamas Lietuvos krepšinio ryšiui su Prancūzija – nuo išeivijos lietuvio Mykolo Ruzgio paliktų šaknų iki paskutinės skandalingos tarpusavio kovos 2019-ųjų pasaulio čempionate.

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo mūsų tautiečių krepšininkų troško Ispanijos didieji klubai, o tam didelę įtaką turėjo Arvydo Sabonio ir Rimo Kurtinaičio dominavimas Madrido „Real“. 1992-1995 metų laikotarpiu „Real“ dukart laimėjo Ispanijos lygą, o viską vainikavo 1995-ųjų Eurolygos čempionų titulas.

Trečiadienį Kaune iškilmingai pristatytas didžiausias šalies istorijoje krepšinio dokumentikos projektas – Lietuvos krepšinio šimtmečiui skirtas dešimties dalių dokumentikos ciklas „Krepšinio namai“. Renginyje dalyvavo būrys šalies krepšinio žvaigždžių, tarp kurių ir 3x3 rinktinės treneris Dainius Novickas, premjeros metu išspaudęs ir ašarą. Dokumentikos ciklą „Krepšinio namai“ kūrė naujos kartos televizija „Go3” kartu su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ir TV3 televizija.

Trečiadienio vakarą Krepšinio namuose, Kaune, rinkosi kviestiniai svečiai į TV3 ir „Go3“ originalaus turinio dokumentikos ciklo „Krepšinio namai“ išankstinę premjerą. Ji pradėjo Lietuvos krepšinio šimtmečio minėjimui skirtus renginius.  Pirmosios krepšinio rungtynės Lietuvoje buvo sužaistos 1922-aisiais, kurios ir laikomos krepšinio pradžia mūsų šalyje.

Naujos kartos televizija „Go3” kartu su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ir TV3 televizija pristatė didžiausią šalies istorijoje krepšinio dokumentikos projektą – Lietuvos krepšinio šimtmečiui skirtą dešimties dalių dokumentikos ciklą „Krepšinio namai“. Šis projektas pasirdoė neatsitiktinai – 2022-ieji yra paskelbti Lietuvos krepšinio šimtmečio metais. Dokumentikos ciklą jau gali žiūrėti visi „Go3“ prenumeratoriai.

Krepšinis Lietuvai – antroji religija, tad šiuo metu ne tik sporto aistruolių, bet ir tautos visas dėmesys skirtas olimpinės atrankos krepšinio turnyrui, drebinančiam Kauną. Tačiau TV3 žiniasklaidos grupė, Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ir prodiuserių kompanija „Videometra“ krepšiniui neabejingai Lietuvai šią vasarą turi paruošusi ir dar geresnių žinių.

Artėjant Lietuvos krepšinio šimtmečiui netrukus bus renkamos krepšinio legendos. 100 labiausiai Lietuvos krepšiniui nusipelniusių legendinių asmenybių bus įamžintos specialiose žalvarinėse plytelėse, kurios suguls simbolinėje krepšinio legendų ir sirgalių aikštelėje prie Lietuvos krepšinio namų Kaune. Visai šalia legendų gali atsidurti ir kiekvienas Lietuvos krepšinio gerbėjas – nebūtinai iš Lietuvos. „Užduotis – labai sudėtinga.

„Kruopų mėgėjams siūlau išbandyti nuostabaus skonio troškinį čenakinėse”, – sako tinklaraštininkė Rasa. Trims čenakinėms (mano 0,5 l talpos) paruošti reikės: 600 g mėgstamos mėsos (galima naudoti jautieną, veršieną, kiaulieną, vištiena ir kt.); 150 g perlinių kruopų (mirkytų vandenyje per naktį); 2 vnt. morkų didelių; 3 vnt. bulvių vidutinio dydžio; 1 vnt. svogūno; 4 skiltelių česnako; 3 valg. šaukštų pomidorų padažo; pagal skonį druskos, maltų pipirų; vandens.

Antradienį Kaune iškilmingai išdalinti „Krepšinio namų apdovanojimai“, kurių metu paskelbti geriausi šalies krepšininkai. Tarp vyrų geriausiu antrus metus iš eilės pripažintas Indianos „Pacers“ aukštaūgis Domantas Sabonis, įveikęs Joną Valančiūną ir Marių Grigonį. „Ačiū visiems, kurie mane ir vėl išrinko geriausiu šalies krepšininku. Noriu padėkoti treneriams ir komandos draugams, kurie man padeda tobulėti. Dėkoju šeimai ir sirgaliams, kurie mane visada palaiko.

Didžiausios pasaulyje muziejų dizaino įmonės „Ralph Appelbaum Associates" atstovai, įrenginėjantys būsimus „Krepšinio namus“ Kaune, sako, kad niekur kitur tokio muziejaus tiesiog negalėtų būti. Savo garsiais ir išskirtiniais muziejais garsėjantys kūrėjai tikina, kad kurdami muziejų jie istoriją sulieja su dabartimi ir pasakoja kur kas gilesnes istorijas nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Domantas Sabonis turėjo išklausyti tėvo Arvydo pastabų po praėjusį šeštadienį vykusių rungtynių su Serbija, kai užsidirbo neapgalvotą penktą pražangą. A. Sabonis sako, kad sūnaus žaidime dar juntama patyrimo stoka, o rinktinė privalo mažiau klysti, norėdama pasistumdyti su stipriausiomis komandomis.

Lietuvos ir Serbijos rungtynėse apsilankę krepšinio sirgaliai išvydo ne tik atkaklią kovą aikštelėje, bet ir prisidėjo prie „Krepšinio namų“ statybų. Krepšinio rungtynėse apsilankę fanai iš viso paaukojo 247 672,05 eurus. Tai didžiausia surinkta suma per visą kontrolinių rungtynių istoriją. Prieš tai buvęs geriausias rezultatas užfiksuotas 2016 metais, kai rinktinė „Žalgirio“ arenoje susitiko su Ispanija. Rungtynių metu buvo parduoti visi bilietai ir surinkta 190 411 eurų.

Pasaulinio lygio architektų bendrovė „Ralph Appelbaum Associates“ pristatė naujuosius Lietuvos „Krepšinio namus“. Muziejus apjungs kartu įvairių kartų žaidėjus, trenerius bei kiekvieną krepšinį mylintį lietuvį. Šiuo projektu siekiama sukurti aplinką, kurioje bus atspindimi nepamirštami Lietuvos krepšinio istorijos momentai, kurie įkvėps ateities pasiekimams būsimas kartas ir leis visiems patirti dar daugiau nepamirštamų, šiltų emocijų.

Eurolyga su FIBA taip ir nesurado abi puses tenkinančio sprendimo, todėl anksčiau girdėti krepšininkų bei trenerių nuogastavimai pildosi – jau lapkričio 29-ąją krepšinio gerbėjai privalės rinktis, kurią dvikovą stebėti: beveik tuo pačiu metu nacionalinė komanda žaidžia Italijoje, o „Žalgiris” – Kaune. Kauno „Žalgiris” savų žiūrovų akivaizdoje ketvirtadienį susigrums su Milano „AX Armani” ir sieks iškovoti pirmąją namų pergalę šiame Eurolygos sezone.

Praėjusių metų pradžioje pristatytas ambicingas Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ir Kauno miesto savivaldybės projektas – Lietuvos krepšinio namai, įgauna pagreitį. Po ilgo, įvairių procedūrų derinimo, trečiadienį buvo pasirašyta statybų pradžią įtvirtinanti sutartis tarp Kauno savivaldybės ir Lietuvos krepšinio federacijos įsteigtos VŠĮ „Krepšinio namai“ ir UAB „YIT Kausta“. Planuojama, kad šio objekto statybos bus baigtos 2019 metų lapkričio pabaigoje.

Kelerius metus Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) puoselėta krepšinio namų idėja virsta realybe. Šį antradienį Kauno miesto tarybos nariai pritarė modernaus krepšinio muziejaus statyboms miesto Senamiestyje. Kauno miesto savivaldybei tai nekainuos nė euro. Netoli Sporto muziejaus iškilsiančiame pastate planuojama įrengti krepšinio muziejų, renginių ir konferencijų sales bei administracines patalpas, kuriose įsikurs LKF. „Krepšinio namuose bus įrengtas šiuolaikiškas muziejus.

Kaune turėtų iškilti Lietuvos krepšinio namai - savivaldybės administracija siūlo miesto politikams pritarti šiai idėjai, kurią siekia įgyvendinti Lietuvos krepšinio federacija. „Siūlome pritarti. Jeigu politikai pritars, reikalai pajudės ir Krepšinio federacija pastatys Kaune Lietuvos krepšinio namus - muziejų“, - BNS sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.