krašto apsaugos ministras

Pagrindinis kandidatas užimti Krašto apsaugos ministro pareigas Laurynas Kasčiūnas sulaukė kritikos iš žmogaus teises ginančių nevyriausybinių organizacijų. Apie tai, ar priklausymas LGBT+ bendruomenei daro įtaką kariuomenėje ir koks moterų vaidmuo gynyboje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ žurnalistas Edmundas Jakilaitis kalbina politiką Lauryną Kasčiūną.

Kandidatas į krašto apsaugos ministrus, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas prioritetais įvardija pasirengimą priimti Vokietijos brigadą, šaukimo reformą, sutarimą dėl papildomų lėšų gynybai, dronų programos vystymą. Tai jis įvardijo po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.

Prezidentui Gitanui Nausėdai išreiškus kritiką dėl ribotos informacijos viešinimo, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia neskelbiantis slaptumo grifus turinčios informacijos.  „Krašto apsaugoje viešinimui nenaudota ir nenaudojama jokia informacija, kuri turi kokius nors slaptumo grifus. Nei mano paskelbtoje informacijoje, jau apie tai skelbiau ne kartą, nei Krašto apsaugos ministerijos, nei Lietuvos kariuomenės“, – ketvirtadienį feisbuke paskelbė ministras.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas žada, kad iki 2025 metų pabaigos visi kariai bus aprūpinti modernia ekipuote, į kurią įeis ir naktinio matymo prietaisai, ir moderni optika. 25 tūkstančius kainuojančią vieno kario ekipuotę vilkės profesionalūs kariai, krašto apsaugos savanoriai ir šauktiniai. Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tikina, kad karių ekipuotė per dešimt metų pasikeitė neatpažįstamai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad šalių pozicijos dėl tankų tiekimo Ukrainai keičiasi, taip pat randasi valstybių, ketinančių siųsti Ukrainai vokiškus tankus „Leopard“. „Pokyčiai pozicijose yra. Tai, kad viešai nepaskelbta, nereiškia, kad nėra pokyčio“, – BNS penktadienį telefonu iš Vokietijos sakė A. Anušauskas. Jis dalyvavo Ramšteino formato susirinkime, kur Vakarų šalių lyderiai aptarė tolesnę paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuvoje svarstoma kurti kariuomenės diviziją. Pasak jo, turėti tokių ambicijų leidžia perkama divizijos lygmens ginkluotė, tokia kaip raketinės artilerijos sistemos HIMARS. „Mes irgi turime ambiciją, na, pavyzdžiui, gaudami divizijos lygmens pajėgumus kaip HIMARS sukurti lietuvišką diviziją ateityje“, – antradienį transliuotame interviu „Delfi“ sakė A. Anušauskas. Kariuomenės divizijoje paprastai tarnauja nuo 10 iki 15 tūkst.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas aiškindamasis dėl vokiečių brigados savo klaida įvardijo kalbėjimą apie karinius techninius dalykus „žmonėms, kurie neturi ar turi nedaug supratimo“. „Ko gero, karinių techninių dalykų minėjimas žmonėms, kurie neturi ar turi nedaug supratimo, tikrai buvo klaida“, – ketvirtadienį interviu Lietuvos radijui atsakydamas į klausimą, ar padarė klaidą paminėdamas dešimt dienų kaip pakankamą terminą brigados atvykimui, teigė A. Anušauskas.

Rugsėjį į Lietuvą atvyksta Vokietijos kariai, sustiprinsiantys NATO batalioną. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad jų priėmimui jau vyksta pasiruošimas. Jis taip pat atskleidžia, kaip saugumo situaciją šalyje keitė vasario 24 d. prasidėjęs Rusijos karas Ukrainoje. Anot ministro, rudenį į Lietuvą atvykstančių vokiečių karių bus iki 50-ies. „Greičiausiai jau prisijungs mums skirta brigada į mokymus Lietuvos teritorijoje.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko populiarumas auga – jo reitingai lenkia ir kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingus. Pats ministras sako jų nesureikšminantis. „Reitingai ateina ir praeina. Visi politikai tą žino“,– žurnalistams pirmadienį kalbėjo ministras A. Anušauskas. Jis taip pat pridūrė, kad reitingai dažnai trukdo darbui. „Atsiranda įvairių įtampų kartais dėl to“, – nurodė jis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas birželio 27 d. dalyvavo nuotoliniame Baltijos valstybių gynybos ministrų susitikime su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime žiniasklaidai.  Pokalbio metu A. Anušauskas pabrėžė, kad Lietuva siekia NATO sprendimų, atspindinčių realią situaciją ir grėsmes, kurios toliau didėja.

Lietuvos verslo konfederacijoms pasiūlius įvesti papildomą mokestį krašto gynybai, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia tam nepritariantis. „Nepritariu naujų mokesčių įvedimui. Šalies gynyba – tai ne vieno mokesčio klausimas.Tvarus finansavimas yra svarbus. Visos partijos apsisprendžia dėl biudžeto, o vienas mokestis tai yra, tai nėra, o mes turime dešimtmečiui į priekį finansuoti savo gynybą. Vienas mokestis to nesprendžia“, – paaiškino jis.

Kol Lietuvoje siaučia infliacija, gyventojai savo kailiu patiria, kaip kandžiojasi maisto produktų kainos. Šalies mastu apie 40 proc. gyventojų negali atsidėti pinigų juodai dienai, o senjorai būriuojasi prie nukainotų prekių lentynų. Specialistai įspėja – reikia ruoštis viskam, nes kainų augimas greitu metu nesiliaus. Kol Vyriausybė pamažu didina išmokas, pensijas ir kitas finansinės paramos priemones, ekspertai laikosi išvien: būtina didinti gyventojų pajamas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Europos Sąjungos valstybės pasiekė „principinį susitarimą“ siųsti karinius ir civilinius patarėjus į Ukrainą, siekiant padėti kurti vakarietiškais standartais paremtą šios šalies kariuomenę. Jis pirmadienio vakarą feisbuke pranešė, kad Briuselyje vykstančioje Užsienio reikalų taryboje apie šį susitarimą paskelbė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui pirmadienį nustatytas koronavirusas, jis žada dirbti nuotoliniu būdu. „Deja, turiu pranešti, kad iš pradžių savaitgalį COVID buvo nustatytas sūneliui (iš darželio „atsinešė“), o man koronavirusas patvirtintas šiandien“, – feisbuke rašė ministras. „Nuo šiandien esu izoliacijoje ir kiek įmanoma dirbsiu nuotoliniu būdu“, – pridūrė jis. Vasario pradžioje COVID-19 buvo nustatytas kitam Vyriausybės nariui, sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos karių atvykimas į Baltarusiją kelia dar didesnę tiesioginę grėsmę Lietuvai. Maskva teigia, kad Rusijos kariai dislokuoti Baltarusijoje vasarį vyksiančioms pratyboms. Tuo metu Vakaruose tvyro nerimas dėl galimo Rusijos įsiveržimo į kaimyninę Ukrainą.

Rugsėjo 29-ąją Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mini 58-ąjį gimtadienį. Ta proga 30-metė ministro žmona Lina Anušauskienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie judviejų šeimos tradicijas ir atskleidė, ko gi savo vyrui ji palinkėtų šiemet.  Pasakodama apie šiuos metus, Lina Anušauskienė atvirauja, kad kaip ir daugumai, taip ir jų šeimai karantino laikotarpis buvo sunkus. „Metai, kaip ir visiems, mums buvo sunkūs dėl karantino ir suvaržymų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad su Rusija siejami programišiai Užsienio reikalų ministerijos susirašinėjimus pavogė pernai lapkritį. „Norime patikslinti, kad kibernetinis įsilaužimas įvykdytas praėjusių metų lapkričio mėnesį. Kibernetinę ataką taip pat bandyta surengti vakar, bet ji nebuvo sėkminga“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras. Jis patvirtino siejantis šį įsilaužimą su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Baltarusijai prakalbus apie atsakomąsias priemones dėl JAV karių dislokavimo Lietuvoje, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad iš Vakarų pusės jokių grėsmių Baltarusijai nėra. Ministras trečiadienį pabrėžė, kad „Lietuva yra tiesiogiai suinteresuota Baltarusijos nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo išsaugojimu, taip pat ekonominio bendradarbiavimo plėtra“. „Todėl galiu patikinti, kad bent jau iš Vakarų pusės karinių ar kitokių grėsmių Baltarusijos suverenitetui nėra.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad NATO turėtų atsiųsti oro gynybos priemonių į Lietuvą, kad šios saugotų šalyje dislokuotą tarptautinį batalioną. „Dėl to jau buvo sutarta per (NATO) viršūnių susitikimą Varšuvoje ir tai nėra įgyvendinta. Šitą klausimą taip pat kėlė keli kovinės grupės vadai“, – ketvirtadienį žurnalistams Rukloje per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos gynybos ministre Annegret Kramp-Karrenbauer sakė R. Karoblis.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigia, kad į krašto apsaugos ministrus pateikė buvusio ambasadoriaus ir diplomato kandidatūrą. Politikas teigė atskleisti jo pavardės kol kas negalintis. R. Žemaitaitis tvirtino turėjęs du kandidatus į krašto apsaugos ministrus, vienas iš jų atsisakė. „Buvęs ambasadorius arba diplomatas sutinka eiti tas pareigas“, – po valdančiųjų partijų koalicinės tarybos ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė „tvarkiečių“ lyderis.

  Pagal naujausius skaičiavimus, Lietuvos gynybos biudžetas kitąmet turėtų siekti 2,006 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), antradienį pranešė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.   Anot ministro, šią savaitę Vyriausybės svarstomame projekte numatyta, kad išlaidos krašto apsaugai padidės 149,2 mln. eurų iki 873 mln. eurų.

Kandidatas į krašto apsaugos ministrus diplomatas Raimundas Karoblis žada skirti daug dėmesio kariuomenės viešųjų pirkimų skaidrumui, tačiau pripažįsta, kad sistemai peržiūrėti reikės laiko. „Modernizavimas yra svarbu. Kita vertus, su prezidente kalbėjome, kad (...) pirkimai aprūpinimas turi būti absoliučiai skaidrūs ir visuomenei nesukelti jokių abejonių“, - po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite penktadienį žurnalistams sakė R.Karoblis.

Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas dėl „auksinių šaukštų“ skandalo turi trauktis iš posto, kad nekompromituotų ne tik krašto apsaugos sistemos, bet ir pačios valstybės, o taip pat socialdemokratų partijos, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas šeštadienį dalyvaus Tarptautinėje Miuncheno saugumo konferencijoje. Tai svarbiausias nepriklausomas regione forumas, kuris aptaria pagrindinius tarptautinės saugumo politikos iššūkius, pranešė Prezidentūra. Jame bus kalbama apie terorizmo grėsmę ir pabėgėlių krizę, artėjantį NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje, Aljanso ateitį, saugumo situaciją Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Rusijai kaltinant Jungtines Valstijas pažeidžiant saugumo susitarimus dislokavus sunkiąją techniką Vidurio ir Rytų Europoje, Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigia, kad susitarimus pirmiausiai pažeidė pati Rusija, o į tai reaguodami sąjungininkai vykdo įsipareigojimus. „Aš manau, kad pirmiausiai turėtų Rusija suprasti, kad mes esame NATO narės ir savo apginamumui mes turime turėti ir atitinkamą pasirengimą ir ginkluotę, - BNS pirmadienį sakė ministras.

Ketvirtadienį Seimui rengiantis diskusijai dėl šaukimo į kariuomenę ateities, socialdemokratai premjeras Algirdas Butkevičius ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ragina jos neskubinti. Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, kariuomenės vadas Jonas Žukas teigia, jog šaukimą į kariuomenę būtina išlaikyti ir toliau, pratęsiant jį ir po penkerių metų.

Pėstininkų kovos mašinų konkursui einant į pabaigą, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas „vienais rimčiausių“ pasiūlymų šiame konkurse vadina vokiečių „Boxer“, amerikiečių „Stryker“ ir šveicarų „Piranha V“ mašinas. „Šitas trejetas, galima sakyti, yra vienas rimčiausių“, - BNS telefonu iš Vašingtono trečiadienio naktį sakė ministras.

Lietuvos krašto apsaugos ministras sako, kad JAV žiniasklaidos teiginiai apie sunkiosios ginkluotės dislokavimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei kai kuriose Rytų Europos šalyse yra teisingi. Pasak Juozo Oleko, technika padės efektyviau užtikrinti regiono saugumą, be to, tai būtų dar viena atgrasymo priemonė Rusijai, pranešė LRT televizija.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė trečiadienį pareiškė, kad krašto apsaugos ministro Juozo Oleko vietoje būtų atsistatydinusi iš pareigų. „Aš jau būčiau atsistatydinusi“, - interviu Žinių radijui sakė Darbo partijos politikė. Opozicija teigia, kad socialdemokratas J.Olekas netinkamai reagavo į Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo nelaimę ir inicijavo jam interpeliaciją. Krašto apsaugos ministras kol kas trauktis neketina ir ragina palaukti tyrimų išvadų.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas nori ilginti profesionalių karių tarnybos laiką, rašo „Lietuvos žinios“. Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo, kad ministrui būtų sudaryta galimybė pratęsti karių tarnybą suėjus išleidimo į atsargą amžiui. Kareiviams (jūreiviams) ir jaunesniesiems karininkams siūloma pratęsti ne ilgiau kaip 10 metų, arba dukart po penkerius metus, o puskarininkiams ir vyresniesiems karininkams - ne ilgiau kaip ketverius metus, arba dukart po dvejus metus.

Penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Antrasis Lietuvos narystės NATO dešimtmetis: kas lems sėkmingos mūsų istorijos tęsinį?“ Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė, kad Rusija padarytų didžiulę klaidą bandydama peržengti NATO sienas. „Kodėl galime teigti, kad NATO yra mūsų saugumo pagrindas? Visų pirma, principas „vienas už visus, ir visi už vieną“ yra svarbus kaip niekada, ir tai išlieka NATO pagrindu.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigia, kad Rusijos naikintuvai, skraidantys virš Baltijos jūros, elgiasi agresyviai, tačiau pastaruoju metu nė vienam šios šalies kariniam lėktuvui nepavyko įskristi į Lietuvos oro erdvę. ,,Mes stebim. Ir keliam atitinkamai oro policijos pajėgas, palydim. Turiu pasakyti, kad nė vienas Rusijos naikintuvas neįskrido į mūsų oro erdvę. Mūsų oro erdvė yra stebima, saugoma,ir nors jie agresyviai skraido, dažnai skraido“, - sakė žurnalistams J. Olekas.

Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas informuoja, kad politinėms partijoms bus siūloma pasirašyti susitarimą, pagal kurį išlaidos krašto gynybai du procentus nuo bendrojo vidaus produkto pasieks po dvylikos metų – 2026-taisiais. Tačiau nei premjeras, nei finansų ministras to nepatvirtina.

Darbo partijos taryba nusprendė prašyti teisės ekspertų išvadų dėl buvusio krašto apsaugos ministro ir koalicijos partnerio Gedimino Kirkilo veiksmų ir per mėnesį kreiptis į teisėsaugos institucijas bei inicijuoti įstatymų pataisas, kurios užkirstų kelią politikams, einantiems atsakingas pareigas ar dirbantiems Vyriausybėje, daryti spaudimą partijų vadovams ar jų delegatams Vyriausybėje.