krašto apsauga

Konservatoriai su liberalais kivirčijasi dėl naujo draudimo sutarčių 10 proc. mokesčio. Finansų ministrė toliau ragina šį mokestį įvesti, tačiau toks užsispyrimas stebina Seimo pirmininkę, mat ji šiame Seime paramos siūlomam mokesčiui nemato. Ministras Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad 100 mln. eurų labai reikia krašto apsaugai, kuriuos Vyriausybė surinktų kasmet iš šio mokesčio. Be to, politikai ruoštis Lietuvos gynybai ragina ir išeivius visame pasaulyje.

Lietuvos kariuomenė pristatė, kaip gins sieną su Karaliaučiaus sritimi, jei rusai mėgintų pulti kirsdami Nemuno upę. Pasienyje jau dygsta įvairių rūšių fortifikacijos – „drakono dantys“, ežiai, „ispaniški arkliai“ – karo atveju zona bus ir minuojama. Įvairūs įtvirtinimai palei sienas su Rusija bei Baltarusija iš viso atsieis 600 mln. eurų per dešimt metų ir taps dalimi bendros įtvirtintos NATO sistemos dalimi.

Gynybos fondo lėšų paskirstymą turėtų spręsti iš ministrų, Vyriausybės kanclerio ir kariuomenės vado sudaryta taryba, nepanaudotos lėšos turėtų būti grąžintos atgal į fondą. Tai numato projektas, kurį antradienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė derinti suinteresuotoms institucijoms. Siekiant spartesnio krašto apsaugos stiprinimo, birželio pabaigoje Seimas priėmė Valstybės gynybos fondo steigimą reglamentuojantį įstatymą, pakoregavo su juo susijusių mokesčių tarifus.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako esąs beveik įsitikinęs, kad jau šiemet Lietuvos gynybos biudžetui gali būti numatyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai, anot ministro, leistų sparčiai judėti į priekį, kuriant šalyje diviziją ir užsitikrinant oro gynybos poreikius. „Manau, tai yra savaitė, dvi, kai finalizuosime sprendimus dėl šių metų ir jau šiais metais pasieksime 3 proc. (...) 3 proc. , apie 2,5 mlrd.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas prakalbo, kad buvęs ministras Arvydas Anušauskas ir jo komanda nesiderėjo bei nepasirašė sutarčių dėl antrojo mechanizacijos etapo, kurio metu du papildomi batalionai bus aprūpinti „Boxer“ platformos pėstininkų kovos mašinomis. „Jei sutartys kažkur ir buvo – tai tik galvoje“, – kalbėjo ministras.

Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuotiems kariuomenės struktūros pakeitimams, kuriais siekiama sukurti pėstininkų diviziją su tankų batalionu, didinti šauktinių skaičių. Vyriausybės patvirtintu ir į Seimą keliaujančiu įstatymo projektu siekiama kariuomenės pėstininkų diviziją plėtoti steigiant naujus ir stiprinant jau esamus karinius vienetus.

Nors politikai nuolat kartoja, kad Lietuvai gresia karinis pavojus iš Rusijos, bet patys niekaip nesugeba susitarti dėl didesnio finansavimo krašto apsaugai. Vyriausybė vis dar neneša į Seimą pasiūlymų, iš kokių pinigų skirti gynybai didesnį finansavimą, o partijos atskirai rengia savo reklaminius šou. Anksčiau žurnalistus pakvietusi ir savo siūlymus pristačiusi Laisvės partija surengė dar vieną viešą diskusiją. Panašų renginį žada daryti ir Liberalų sąjūdis.

Lietuvos verslininkai prašo didinti mokesčius, kuriuos jie patys ir mokėtų. Bet daugiau mokėti jie nori ne šiaip sau, o tik su sąlyga, kad tie pinigai bus skirti Lietuvos gynybai. Nors partijos niekaip nesugeba sutarti dėl 3 procentų nuo BVP finansavimo gynybai, verslas ragina siekti 4 procentų. Ingrida Šimonytė sako, kad tam reikėtų papildomo milijardo, todėl išlieka skeptiška dėl tokių idėjų.

Daugiau nei 20 tūkstančių NATO ir Lietuvos karių balandžio, gegužės, birželio mėnesiais treniruosis pratybose Lietuvoje. Keliais riedės tūkstančiai karinės technikos, kai kurių miestų pramoniniai objektai taps karinėmis teritorijomis, o gyventojai perspėjami – kai kurie keliai bus uždaryti. Lietuva taip pat išbandys ir naujovių, pavyzdžiui, vyks mobilizacijos pratybos, kurių vengimas rezervistams gali baigtis šimtus eurų siekiančia administracine bauda ar net baudžiamąja atsakomybe.

Į Vilnių atvyko pirmieji Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados kariai. Apie tai, kokią naudą brigados steigimas turės Lietuvai bei kodėl karo pas mus tikrai nebus, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ su žurnalistu Edmundu Jakilaičiu diskutavo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Ar Vokietijos brigados dislokavimas yra iš esmės situaciją keičiantis elementas Lietuvoje? Tikrai taip.

Konferencijoje „Verslo vaidmuo gynyboje dieną X. Kuo galėsime prisidėti“ „Noewe Legal“ advokatas Tomas Venckus paaiškino, kaip Lietuvoje reglamentuojamas karo padėties įvedimas. Jis taip pat paaiškino, kaip karo metu būtų vykdoma verslo veikla, kompensuojami karo metu patirti nuostoliai. Kaip pristatymo metu paaiškino „Noewe Legal“ advokatas T. Venckus, karo padėtis gali būti įvesta tiek visoje šalyje, tiek savivaldybėse.

Kremliaus režimo kruvinas karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik 2 metus, o nuo neteisėtos Krymo aneksijos praėjo jau beveik 10 metų. Dėl to Rusijos grėsmės akivaizdoje daugelis sutaria, kad Lietuvai reikia stiprinti gynybą. Tačiau tik dabar, artėjant rinkimams, Vyriausybė susirūpino, iš kur paimti daugiau pinigų tvariam krašto apsaugos finansavimui.

Su agresoriumi kovojančiai Ukrainai sulaukiant vis mažiau pagalbos iš JAV ir Vakarų Europos valstybių, ekspertai tikina, jog sunki Ukrainos situacija kelia ypatingas saugumo grėsmes Baltijos šalims. Pastaraisiais mėnesiais daug dėmesio susilaukė pasiūlymai įgyvendinti visuotinį šaukimą, kai kurie karybos ekspertai siūlo šaukti ir moteris. Vis dėlto, politikų nuomonės šiais klausimais išsiskiria.

Pastarąjį mėnesį daug dėmesio sulaukė grėsmingas užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio perspėjimas, kad Lietuva bus kitas Kremliaus taikinys ir laiko nebeliko daug. Netrukus tiek ministrui, tiek valdantiesiems pasipylė kritika – vieni teigė, jog būtent valdantieji yra atsakingi už gynybos finansavimą, tuo tarpu prezidentas teigė, jog keliama beprasmiška panika.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad nors Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės atstovų bendravimas su valdžia yra pagerėjęs, jis vis dar neveikia kaip šveicariškas laikrodis. Jo teigimu, sprendimų priėmėjai dažniau žvalgosi į įsigijimus užsienyje, nors lietuvių pagaminti produktai yra pripažįstami visame pasaulyje.

Šią savaitę išaušo istorinė diena Lietuvai. Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Vokietijos kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo kitų metų. O brigados dislokavimas turėtų būti baigtas 2027-aisiais. Lietuvoje su šeimomis įsikurs apie 5 tūkstančiai karių. Tiesa, Lietuvos politikai akcentuoja, kad iššūkiai dar nesibaigė. Pirmiausia, brigadai įkurdinti reikės ieškoti papildomo finansavimo.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kviečia kitas politines partijas susitarti dėl visuotinio jaunuolių šaukimo į kariuomenę. Nuotaikos Seime šiuo klausimu įvairios – opozicija sako, kad tai priešrinkiminiai žaidimai, skepsio netrūksta ir liberalų bei laisviečių gretose. O premjerė Ingrida Šimonytė atvira – visuotinis šaukimas reiškia ir naujus mokesčius žmonėms. Pernai liepos 15-ąją, Žalgirio mūšio metinių dieną, partijos pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad krašto gynyba yra ne tik kariuomenės, bet ir kiekvieno piliečio reikalas. Kol kas sprendimų priėmėjai yra diskusijų, projektų ir iniciatyvų rengimo fazėje, tačiau žada, kad netrukus kiekvienas lietuvis žinos, ką reikės daryti atėjus dienai X. „Be visuomenės nebus gynybos. Gynyba yra visų reikalas“, – Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Tomas Godliauskas.

Vyriausybė kitais metais krašto apsaugai, įskaitant biudžetinius asignavimus bei bankų laikinai mokamo solidarumo įnašo pajamas, planuoja skirti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Aštuoni Lietuvos komerciniai bankai ir kredito unijos į valstybės biudžetą sumokėjo 101,6 mln. eurų solidarumo įmokų. Įnašo lėšos bus naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad turime į šalies gynybą įtraukti daugiau struktūrų, ne tik šalies kariuomenę. Jo nuomone, kai kurie sprendimai gali būti priimami greičiau ir tam nereikia didelių išlaidų. „Visuotinės gynybos principas yra įtvirtintas dokumentuose, skamba visada labai rimtai visose šventinėse kalbose, bet visada norisi paimti ir pasižiūrėti turinį.

Prezidentas Gitanas Nausėda prie bendro stalo kalbėtis apie gynybą sukvietė valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir mokslo atstovus. Naujoji Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba turėti padėti pamatus, kad atėjus dieną X skirtingi sektoriai žinotų, kaip gali prisidėti prie krašto apsaugos. Šalies verslas sako, kad gali gaminti gynybai reikiamų dvigubos paskirties gaminių ir užsimena, kad šalies pramonė pajėgi gaminti NATO standartus atitinkančius ginklus.

Kritikams kartojant, kad krašto gynybai skiriama per mažai lėšų, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina prisiminti, kad mes jau smarkiai padidinome finansavimą – per pusantrų metų gynybos biudžetas paaugo dvigubai. Apie tai ministras kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Krašto apsaugos ministerija ne kartą sulaukė kritikos, kad esą dirba per lėtai.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad negalima krašto apsaugos finansuoti iš skolintų lėšų, kaip siūlo prezidentas, anot jos, reikia rasti tvarių finansavimo šaltinių. „Man atrodo, be tvarių finansavimo šaltinių apie kokius nors rimtus didesnius įsipareigojimus bet kokioje srityje kalbėti, tiesą sakant, yra ne tai, kad naivu, bet yra tiesiog nesąžininga. Nes čia yra bandymas visą laiką pasakyti, kad mes viską padarysime, tik niekam už tai nereikės mokėti.

Ieškant ilgalaikių finansavimo šaltinių šalies gynybai reikia diskutuoti apie įvairias galimybes, įskaitant ir pelno mokesčio didinimą, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Anot jos, šiuo metu galima svarstyti visus pasiūlymus didinti finansavimą krašto apsaugai, tačiau jie turi būti aiškiai pagrįsti.

Kitų metų krašto apsaugos biudžeto projekte nenumatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje (VGT) patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją, teigia Prezidentūros ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atstovai. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad dabartinių pajėgumų stiprinimas yra susijęs ir su divizijos kūrimu, nes ji bus steigiama esamų pajėgumų pagrindu.

Vyriausybė trečiadienį ketina patvirtinti pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planą. Dokumentas suskirstytas į keturias kryptis, kurios apima atsparumo ir pilietinės valio stiprinimą, žinių ir įgūdžių, reikalingų tiek ginkluotam, tiek neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, teikimą ir ugdymą. 2023–2025 metams iš viso numatyta apie pusšimtį uždavinių ir dar panašiai tiek priemonių, detalizuojančių dalies uždavinių įgyvendinimą.

Netyla kalbos dėl Lietuvos ketinimo įsigyti tankų. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais tikina, kad suma už juos bus didesnė nei galėtume įsivaizduoti ir, kad mes tokios sumos neturime. Ar tai reiškia, kad tankų ketiname atsisakyti, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. Girdime jūsų skeptiškus pasisakymus apie tankų įsigijimą, esą, kokios sumos reikės, mes nežinome, tačiau ji bus didesnė negu mes galėtume skirti.

Nacionalinio saugumo komisija trečiadienį pritarė pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planui, Krašto apsaugos ministerija Vyriausybei jį žada pateikti artimiausiu metu. „Šiandien buvo pristatytas pats projektas ir Nacionalinio saugumo komisija pritarė planui“, – po posėdžio sakė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Nidos jūros stebėjimo poste nuo penktadienio dislokuojamas naujas Karinių jūrų pajėgų padalinys – Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos Apsaugos kuopos 3-asis pėstininkų (fuzilierių) būrys.

Premjerė Ingrida Šimonytė ragina nacionalinį partijų susitarimą dėl gynybos papildyti įsipareigojimu kurti diviziją. „Būtų gerai susitarimą dėl divizijos fiksuoti kaip esamo susitarimo priedą, kadangi pasiekti operacinį pajėgumą dar po dviejų Vyriausybių kadencijų pavyktų“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

Lietuvoje laužomos ietys dėl vokiečių brigados, garsiai diskutuojama, per kiek laiko NATO sąjungininkai atvyktų ginti Lietuvos, jei mus užpultų priešas. Visgi buvusio JAV generolo žodžiai įžiebė diskusiją, ar pati Lietuva padarė pakankamai, norėdama apsiginti. Atsargos karininkai tikina, kad ruoštinų namų darbų apstu, o reformos, kurios taikos metu gali trukti dešimtmečius, turi būti įgyvendintos per artimiausius metus. „Dar daug reikia padaryti, bet neužsiimkime saviplaka.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) per metus išaugo beveik 1,2 tūkst. narių, trečiadienį skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM). KAM taip pat žada, kad per šiuos metus smarkiai pagerės Krašto apsaugos savanorių pajėgų aprūpinimas. „Išaugęs krašto apsaugos finansavimas, leidęs paspartinti Lietuvos kariuomenės plėtrą ir modernizavimą, sudarė sąlygas ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų stiprinimui“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Kilus grėsmei 61 proc. Lietuvos gyventojų ryžtųsi ginti šalį ir inicijuotų ar prisidėtų prie pasipriešinimo taikiais būdais, rodo Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Ryžtas priešintis taikiais būdais nuo 2019 metų yra padidėjęs 10 procentų, teigiama šeštadienį išplatintame ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento pranešime.

Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku siūlo solidarumo mokestį, kuriuo dvejus metus apmokestintų netikėtą bankų sektoriaus grąžą. Lietuvos bankų asociacija išplatintoje pozicijoje teigia, kad solidarizuotis turėtų ne tik bankai, tačiau ir visi šalyje veikiantys ūkio subjektai.  „Pasiūlytas apmokestinimas griauna mūsų valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse.

Finansų ministrė sako, jog Lietuvos komerciniai bankai šiemet galėtų gauti apie 1 mlrd. eurų pelno, kai įprastai jis būna apie 300-400 mln. eurų, todėl, pasak Gintarės Skaistės, bus svarstoma galimybė tokį disbalansą išspręsti fiskalinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, įvesti solidarumo įnašą, o papildomos valstybės pajamos galėtų būti skiriamos krašto apsaugai.

Tuoj bus metai, kaip Putino Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą ir Vakarus. Tačiau net ir tai nepažadina Lietuvos politikų, kurie tikisi pražiemoti tyliai karą ir praslysti taip nieko rimčiau ir nepadarius dėl mūsų visų saugumo.  Atrodo, kad mūsų politikai nesusigaudo žemėlapyje ir mano, kad Lietuva yra kažkur prie Viduržemio jūros tarp Prancūzijos ir Ispanijos, o ne apsupta Rusijos ir Baltarusijos.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas matytų poreikį už kibernetinį saugumą atsakingam viceministrui, o į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovo Lauryno Kasčiūno siūlymą skirti atskirą viceministrą rezistencijai atsako, kad ši sritimi jau rūpinamasi.

Lietuvos ir Moldovos krašto apsaugos ministrai antradienį Vilniuje pasirašys dvišalio karinio bendradarbiavimo sutartį. Per susitikimą ministras Arvydas Anušauskas ir Anatolis Nosatis taip pat aptars Baltijos jūros ir Juodosios jūros regionų saugumą, Moldovos atsparumo stiprinimą ir Lietuvos paramą šios šalies gynybos reformoms, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Lietuva ir Moldova gynybos srityje bendradarbiauja nuo 2004 metų.

Kitąmet realus krašto apsaugos finansavimas bus didesnis nei šiemet ir turėtų siekti 2,63 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, šis rodiklis gaunamas sudėjus biudžete numatytas lėšas krašto apsaugai ir atskiroje biudžeto eilutėje esantį vadinamąjį mobilumo paketą bei privažiavimo prie Rūdninkų poligono įrengimą. Trečiadienį Seimo NSGK svarstys kitų metų krašto apsaugos finansavimą.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys nuo trečiadienio Varšuvoje dalyvauja Šiaurės Europos šalių kariuomenių vadų konferencijoje, kurioje aptariami saugumo iššūkiai.

Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui ir vėl nemalonumai dėl žmonos. Vienoje televizijos laidoje žmonai pareiškus, kad vyras ją dar kelios savaitės iki Rusijos invazijos į Ukrainą perspėjo apie būsimą karą, valstietė Agnė Širinskienė apkaltino ministrą žmonai išplepant karines NATO paslaptis. Parlamentarė reikalauja tyrimo ir mano, kad Anušauskui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį Briuselį dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime. Ministrai aptars NATO viršūnių susitikimo Madride gynybos ir atgrasymo sprendimų įgyvendinimą bei diskutuos kitais aktualiausiais aljanso gynybos stiprinimo klausimais, pranešė Krašto apsaugos ministerija.  A. Anušauskas Briuselyje dalyvaus ir „Ramšteino formato“ susitikime, suburiančiame karinę paramą Ukrainai teikiančių šalių gynybos ministrus ir kariuomenių atstovus.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) planuoja Lietuvos vadovaujamų šešių Europos Sąjungos (ES) valstybių Kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų pagalbą Moldovai. Kaip pranešė ministerija, planai padėti Moldovai užtikrinti šalies kibernetinės erdvės atsparumą buvo suderinti šią savaitę Krašto apsaugos ministerijoje vykusiame ES Kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų projekto dalyvių susitikime.

Krašto apsaugai skiriamas biudžetas bus kiek didesnis nei 2,5 proc. nuo šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP), sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Aš tikiuosi, kad skaičius bus didesnis pinigais, bet greičiausiai jis bus šiek tiek didesnis negu 2,5 procento“, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė ministras. Pasak jo, nors norėtųsi, kad biudžetas būtų didesnis, esamas bus pakankamas toliau siekti numatytų tikslų.

Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos pradėjo organizuoti 35 komplektų bepiločių orlaivių sistemų pirkimo procedūras, rašoma pranešime spaudai. Planuojama įsigyti 26 komplektus „mini“ tipo ir 9 komplektus „small“ tipo bepiločių orlaivių sistemų. „Šių sistemų įsigijimas leis reikšmingai pagerinti Lietuvos kariuomenės žvalgybos galimybes.

Brangiausio Lietuvos kariuomenės pirkinio istorijoje problemos išspręstos. Bent jau taip sako Krašto apsaugos ministras, kalbėdamas apie pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“. Nors 88 mašinos už beveik 400 milijonų eurų turėjo mūsų karius pasiekti dar prieš porą metų, bet ilgą laiką nepavyko ištaisyti gamybinių trūkumų. Dabar ministerija sako, kad ledai pajudėjo ir žada, kad kitų metų viduryje turėsime visas, pilnai veikiančias kovos mašinas.

Antradienį Vilniaus rajone, Kyviškių aerodrome, Lietuvos bepiločių orlaivių vystytojai demonstravo, kaip dronai pritaikomi krašto gynybai. Dronų gamintojai pasakojo, kokie orlaiviai reikalingi Lietuvos kariuomenei: rodė ir žvalgybinius dronus, ir kamikadzes.  Dronai gali būti gaminami čia pat, Lietuvoje. Gamintojai pristatė visiškai naujus modelius ir tuos orlaivius, kurie jau parduodami užsienio šalims, įskaitant Europos valstybes ir Ukrainą.

Seimas imasi Šaulių sąjungos pertvarkos, sieks, kad Lietuvą ginančių šaulių greitu metu padaugėtų iki 50-ties tūkstančių. Dėl to politikai siūlo nuo kitų metų 6 kartus iki 30 milijonų eurų padidinti Šaulių sąjungos biudžetą. Pinigai būtų skiriami ekipuotėms pirkti, mokymų centrų tinklui statyti.

Vokietija pasirengusi į Lietuvą siųsti bent penkis kartus daugiau karių nei dabar. Vietoje tūkstančio pas mus turėtų atsirasti net penki tūkstančiai vokiečių. Tai atvykęs į Vilnių pranešė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Tiesa, kariai čia neatkeliaus iškart, o sprendimą dar turi palaiminti NATO vadovai.