korgis

Kanadoje – korgių paradas. Šalies sostinėje šimtai kanadiečių nusprendė būtent taip paminėti artėjantį Karalienės Elžbietos II-osios platininį 70-ąjį valdymo jubiliejų, mat korgiai – mėgstamiausi monarchės šunys. Korgis, pasipuošęs blizgančia tiara – tik vienas iš šimtų dalyvaujančių šios šunų veislės parade Kanados sostinėje Otavoje. Ir šis gražuolis tikrai ne vienas toks išsipustęs – dar vienas karūną išdidžiai demonstruoja ant nugaros. „Jie tokie linksmi šunys. Ji mane kasdien prajuokina.

Kiekviena šunų veislė pasižymi savo išskirtinėmis savybėmis, o kai kurių keturkojų išvaizda tokia unikali, kad jos nesumaišysi su jokia kita veisle.  Internete pasirodė linksmas vaizdo įrašas, kuris pralinksmino ne vieną šunų mylėtoją. Nors šis vaizdelis socialiniame tinkle „Instagram“ pasirodė praėjusių metų vasarį, tačiau tikru internetiniu hitu tapo šiemet, kai juo iš naujo pasidalino vienas „Twitter“ vartotojas.

Karalienė Elizabeth II išgyvena liūdną netektį – nustipo dar vienas numylėtas korgio veislės šuo Vulcan. Manoma, kad augintinio karalienė neteko prieš keletą savaičių, kol gyveno Windsoro pilyje. Kaip rašo „Dailymail“, net ir artimiausi karališkiesiems rūmams šaltiniai nežino, nei kokio amžiaus šuo buvo, nei kas jam nutiko. Pirmosios nuotraukos su Vulcan augintiniu užfiksuotos dar 2007-aisiais, taigi, karalienė kompanija džiaugėsi mažiausiai trylika metų.

Vokiečių aviganiai atrodo it bebaimiai šunys, tačiau išvaizda gali būti apgaulinga. Tai matyti ir Kinijoje nufilmuotame vaizdelyje, kuriame užfiksuota, kaip vokiečių aviganė Happy išsigando ir bėgiojo nuo ją užpuolusių jauniklių korgių. Vokiečių aviganė Happy vaikščiojo kartu su savo šeimininke, kai nei iš šio, nei iš to ją užsipuolė gauja mažųjų korgių. Šie iškart ėmė loti ant keliolika kartų už juos didesnio šuns ir jį vytis, kai šis bandė nuo jų pabėgti.

Sostinės Vingio parke ypatinga šventė – pirmą kartą keturkojų istorijoje į vieną būrį sukviesti karališkieji korgiai. Šypseną keliantys šunys varžėsi ir dėl greičiausiojo titulo, netrūko ir tokių, kas ne tik bėgo, bet ir šventėje pasirodė išskirtiniais apdarais.  „Pirmoji svorio kategorija, trys, du vienas – startas…“, – štai taip startas duotas pirmą kartą Lietuvoje surengtose karališkųjų korgių lenktynėse.

Išties netradicinis kinologų šuo – korgis, kuris net septynerius metus pareigūnams padėjo narplioti įvairiausius nusikaltimus. Kodėl šis šuo tapo vietos įžymybe ir kas jo laukia dabar, siužete. Susipažinkite – tai devynerių metų korgis vardu Raudonplaukis, kuris iki šiol buvo Nyžnij Novgorodo policijos tarnybinis šuo.

Didžiosios Britanijos karalienei iš liūdesio dūžta širdis. Meile savo šunims garsėjanti monarchė neteko paskutiniojo korgių veislės šuns. Keturkojui Willow buvo jau 15 metų, todėl dėl sveikatos sutrikimų jį teko užmigdyti. Šuo sirgo vėžiu, todėl karalienė nusprendė palengvinti vargšelio kančias. „Ji gedėdavo savo korgių ne vienerius metus po jų netekties, tačiau Willow užmigdymas ją įskaudino labiausiai. Jis jai priminė jos tėvus ir vaikystę.

Jungtinėse Amerikos Valstijose artėjantis Helovynas yra viena didžiausių švenčių, kuriai žmonės ruošiasi kelis mėnesius prieš. Tad nereikia nustebti, kad pas dažną žmogų pagrindinis šventės atributas – moliūgas – jau seniai namuose. Vis dėlto mažasis korgis įrodė, kad tikrai yra anglų kilmės, mat tiesiog negali pakęsti šios rudeninės gėrybės. Smagiam penktadieniui – puikus nuotaikos užtaisas.

Mielieji korgiai – sena Britanijos karalienės aistra. Pirmąjį savo korgį karalienė dovanų iš tėvo, karaliaus Džordžo VI-ojo gavo sulaukusi 18 metų, o iki tol, nuo pat 7-erių žaidė su tėvo korgiu. Bet šiemet apsilankiusi šunų mylėtojų draugijoje, apžiūrėjusi mielus korgių šunyčius ir sulaukusi pasiūlymo, karalienė netikėtai atsakė... Tuomet aplinkiniai gal nesuprato, kodėl karalienė atsisakė naujo mielo šeimos nario.

Prieš dvi dešimtis metų į Lietuvą atkeliavo tokia juokingą ir daugeliui nesuprantamos veislės kalaitė, Valų korgis pembukas. Daugeliui šis šuo buvo panašus į kiemsargiuką ir pasirodymas parodose sukeldavo nuostabą,o pažinus charakterį, ir susižavėjimą , “žiūrėk, kokia mažutė, bet elgiasi kaip tikras šuo”. Taigi, šiek tiek istorijos. Valijos (Velso) krašto šunys, jeigu tikėti rašytiniais šaltiniais, paminėti daugiau kaip tūkstantį metų atgal.