komunalinės atliekos

Nuo ateinančių metų pradžios Lietuvos savivaldybės pradės atskirai tvarkyti maisto atliekas – tai įpareigoja Lietuvos teisės aktai, kurie parengti pagal ES direktyvą. Savivaldybės renkasi skirtingus kelius – daugelyje savivaldybių statomi maisto atliekų konteineriai ir kompostinės, tačiau Vilniuje pasirinkta maisto atliekas surinkti kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis, atskiriant maisto atliekas kitos spalvos maišeliais.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pokyčiams dėl rinkliavos už komunalines atliekas. Patikslinta jos nustatymo tvarką, pagal kurią savivaldybės tvirtina konkrečius dydžius. Visgi Aplinkos ministerija negali tiksliai pasakyti, ar tai skaudžiau palies gyventojų pinigines ir kaip pasikeitusi tvarka paveiks atliekų išvežimo kainas.

Antradienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba posėdyje svarstys nuo kitų metų pradžios planuojamą įvesti naują rūšiavimo tvarką – maisto atliekas reikės atskirti nuo kitų mišrių komunalinių atliekų. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, siekiant padėti pereiti prie naujos tvarkos ir suformuoti atitinkamą įprotį, gyventojams bus dalinami maisto atliekoms skirti specialūs oranžinės spalvos vienkartiniai maišeliai ir kibirėliai.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl rinkliavos už komunalines atliekas pokyčių – ketinama patikslinti jos nustatymo tvarką, pagal kurią savivaldybės tvirtina konkrečius dydžius.  Pasak Aplinkos ministerijos, siekiama sukurti efektyvesnę apmokestinimo sistemą koinkrečiai numatant kainos nustatymo, paskirstymo ir atskaitomybės, skundų nagrinėjimo tvarką.

Gyventojams šiemet arba kitų metų pradžioje turėtų keistis rinkliavos už komunalines atliekas – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) netrukus tvirtins atliekų tvarkymo regionuose dydžius, o jų tvarkymo centrai turės aiškiai įvardyti sąnaudas, įtraukiamas į kainas. Aplinkos viceministrė sako, jog taip norima išskaidrinti šių paslaugų kainodarą. Be to, individualių namų savininkai, dabar mokantys pagal kvadratinius metrus, mokės pagal konteinerių skaičių, tūrį ir jų ištuštinimo dažnį.

Didėja ne tik prekių ir paslaugų kainos, bet ir įvairūs mokesčiai. Zarasų miesto gyventojai skaičiuoja, kad šiukšlių išvežimas jiems pabrango dvigubai. Žmonės tikino, kad jų sąskaitos didesnės nei kitų miestų gyventojų. Tuo metu šiukšlių išvežimo bendrovė tikino, kad augo išvežimo sąnaudos, todėl ir gyventojai turi mokėti daugiau. Zarasų gyventojas Ignas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad šiemet išaugo šiukšlių išvežimo kainos. Jos didesnės nei didmiesčiuose.

Rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą Vilniaus gyventojams kitąmet nesikeis – savivaldybės taryba trečiadienį patvirtino jų dydžius.  Bendros vienos tonos atliekų surinkimo ir sutvarkymo sąnaudos 2023 metais sieks 150,3 euro už toną, šiais metais jos siekė 150,8 euro.  Pasak vicemero Valdo Benkunsko, dėl „Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ (VASA) kontrolės ir bei mažėjančio surenkamų atliekų kiekio vilniečius kitąmet pasieks mažesnės sąskaitos nei šiemet.

Sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) rūpinasi komunalinių atliekų išvežimu laiku ir bendro naudojimo konteinerių tvarkinga aplinka sostinėje. Efektyviai atliekų tvarkymo paslaugų kokybei užtikrinti VASA pasitelkia ne tik kontrolierius, bet ir išmanius įrenginius – bepiločius lėktuvus bei vaizdo stebėjimo kameras, rašoma pranešime spaudai. „Siekiame Vilnių padaryti draugiškesnį tiek gyventojams, tiek mūsų įmonių personalui.

Vilniaus savivaldybės pernai gruodį pakeista rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą tvarka, kuria numatyta taikyti didesnę rinkliavą atliekas netinkamai tvarkiusiems gyventojams, negali būti taikoma, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį pranešė, kad savivaldybės 2021 metų gruodžio 15 dieną pakeista tvarka prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad nerūšiuotų komunalinių atliekų vežimas į Šiaulių sąvartyną yra gamtosaugos pažeidimas.  „Šiandien apskrities nerūšiuotas atliekas vežant į sąvartyną ne tik nevykdomi įsipareigojimai gyventojams, bet ir daromas gamtosauginis pažeidimas“, – teigia ministras ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Politiko Žilvino Šilgalio vadovaujamam Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRTAC) neapmokant pusę milijono eurų siekiančių skolų, mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius prižiūrinti įmonė „NEG Recycling“ stabdo komunalinių atliekų priėmimą. Bendrovė kasdien rūšiuoja ir apdoroja maždaug 200 t komunalinių atliekų suvežamų iš 260 tūkst. gyventojų turinčių Šiaulių regiono savivaldybių, rašoma pranešime spaudai.

Seime kilo naujų diskusijų, ar komunalinių atliekų tvarkymo paslauga nesinaudojančius gyventojus būtų galima atleisti nuo šios rinkliavos. Tokią iniciatyvą iškėlęs ekspremjeras Algirdas Butkevičius pasiūlė nuo rinkliavos atleisti visiškai nenaudojamo turto savininkus. Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą pateikusio politiko teigimu, tai ypač aktualu regionuose. „Rajonuose, ypač kaimo vietovėse ir mažesniuose miestuose, yra mirusių žmonių, kurių namai ar butai lieka tušti. Niekas jų neperka.

Vilniečius metų pradžia pasitiks naujove dėl atliekų tvarkymo. Nuo šių metų sausio 1-osios Vilniaus miesto savivaldybėje įsigalios naujos atliekų tvarkymo taisyklės, pagal kurias nebus galima naudoti šiukšlių išmetimo šachtų, o šalia daugiabučių įrenginėjamos požeminių arba pusiau požeminių konteinerių aikštelės.

Didesnius vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius kitiems metams Vilniaus savivaldybės taryba planuoja tvirtinti liepos 10 d. Nors rinkliava didės ir toliau didžią dalį rinkliavos lems ne išvežamų šiukšlių kiekis, o gyventojų butų ir namų plotas. Savivaldybė praneša, kad šis sprendimas užbaigs pernai pradėtą atliekų surinkimo reformą. Planuojama, kad šios paslaugos kaina ūgtels, tačiau iki reformos buvusio lygio esą nesieks.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių prašydama informuoti, kaip bus kompensuojami gyventojų patirti nepatogumai dėl nekokybiškos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos. VVTAT informavo, kad pastaraisiais mėnesiais gauna daug Vilniaus gyventojų skundų dėl nekokybiško atliekų tvarkymo: skundžiamasi, kad atliekos nebuvo išvežtos kaip tai numatyta aptarnavimo grafikuose, tačiau mokėjimo suma nebuvo sumažinta.

Mokesčiai už komunalinių atliekų tvarkymą mažės, jeigu gyventojai jas rūšiuos, sako Aplinkos ministerijai netrukus pradėsiantis vadovauti Kęstutis Navickas. Jis žada skatinti rūšiuoti atliekas mažesniais mokesčiais, o pirmuosius į šį procesą ketinama įtraukti individualių namų savininkus. „Yra mokestinės priemonės, kad tie, kurie prisideda prie tvaraus atliejų tvarkymo, jie turėtų mokėti mažiau“, - pirmadienį Seimo konservatorių frakcijoje teigė paskirtasis ministras.

Pavasarį pradeda veikti Vilniaus regioninė atliekų mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo (MBA) gamykla, kur apdoroti bus suvežamos visos komunalinės atliekos iš sostinės ir gretimų savivaldybių. Kol nėra galimybės apdorotas atliekas sudeginti, jos greičiausiai bus saugomos, tačiau atliekas tvarkyti vilniečiams vis tiek brangs apie 30 procentų, rašo „Verslo žinios“. „Kol kas neturime deginimo pajėgumų, todėl MBA gamykla atliekas tik atskirs į kelias atskiras krūvas.

 Vilniaus miesto savivaldybės taryba rytdienos posėdyje svarstys požeminių atliekų surinkimo konteinerių išdėstymo 21 sostinės seniūnijoje schemą. Sostinėje planuojama įkasti daugiau nei 3600 požeminių konteinerių, skirtų rūšiavimui: stiklo, popieriaus, plastiko ir mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti.

Visuomenėje populiari nuomonė, kad atliekų rūšiuoti neverta, nes aplaidūs jų surinkėjai galiausiai vis tiek viską suverčia į vieną krūvą. Tačiau pastarieji tvirtina, kad tai netiesa. Taip esą teisinasi tie, kurie neretai stengiasi atsikratyti nereikalingų daiktų „kuo paprasčiau“ – dažniausiai tiesiog išmesdami atokesnėje vietoje.

Medicinos atliekos, atitarnavę buitiniai prietaisai ir paprastos kasdienės šiukšlės... Dėl medicinos atliekų sankaupų šią vasarą Vilniuje ir visoje Lietuvoje net kelis kartus buvo skelbiama ekstremali padėtis. Gyventojai, kurių pašonėje įrengiami sąvartynai, piktinasi tokia kaimynyste.