kompensuojamieji vaistai

Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai primena, kad kasmet vaistų priemokų krepšelis kaupiamas iš naujo. Gyventojams, kurie šiais metais sukaups 48,33 euro siekiantį vaistų priemokų krepšelį, kaip ir pernai, iki metų pabaigos nebereikės mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, kurių priemoka mažiausia.

Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainodara ir įsigijimas turi teisinių spragų dėl kainos pagrįstumo, abejonių kelia ir nedeklaruojami sprendimų priėmėjų ryšiai, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). STT, atlikusi šio proceso korupcijos rizikos analizę Valstybinėje ligonių kasoje (VLK) ir Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), tvirtina, jog nustatyti trūkumai kelia riziką dėl galimo piktnaudžiavimo.

Prieš kurį laiką Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atliktas tyrimas parodė, kad kai kurių vaistų kainos gyventojams Lietuvoje yra didesnės nei užsienio šalyse. Dėl to vis dažniau gyventojai ieško būdų, kaip pigesnių vaistų nusipirkti ar tiesiog parsisiųsti iš užsienio. Anot specialistų, Europos Sąjungos (ES) šalyse tiek receptinių, tiek kompensuojamųjų vaistų lietuviai įsigyti gali, tačiau tam reikia specialaus recepto ir tam tikrai netiks elektroninis.

Ne tik pasikonsultuoti, nusipirktų vaistų ar kitų priemonių, pasiskiepyti, bet ir prasitęsti vaistų receptą. Apie tokią laukiamą naują paslaugą vaistinėse kalbama jau kurį laiką, tačiau tam vis nesiryžtama. Naujausiais duomenimis, tokia paslauga galėtų atsirasti ne anksčiau šių metų pabaigos. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė priminė, kad apie galimybę pratęsti kai kuriuos vaistus vaistinėje kalbama jau seniai.

Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įvertino tokį kiekį paraiškų įrašyti vaistus į kompensavimo sąrašus, koks buvo suplanuotas visiems metams. Šiemet jau įvertinos 48 paraiškos, daugiau kaip pusė įvertintų paraiškų buvo vaistų, kurie skirti gydyti onkologines ligas. 2022 metais iš viso buvo įvertintos 25, o 2021 metais – 8 paraiškos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Reikšmingai išaugo kompensuojamųjų receptinių vaistų suvartojamų dienos dozių dalis nuo visų suvartotų receptinių vaistų, atskleidė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė. Specialistų teigimu, tai rodo geresnį kompensuojamųjų vaistų prieinamumą. „Mūsų skaičiavimai rodo, kad pernai net 71 proc. su gydytojo receptu skiriamų vaistų gyventojams buvo kompensuojama.

Nuo liepos 1 d. įsigaliojo pagal naujas kainodaros taisykles sudarytas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Jame daugiau nei pusės vaistų bazinės – valstybės kompensuojamos – kainos yra žemesnės nei ankstesniame kainyne. Teigiamus pokyčius lėmė taikomas naujas kompensuojamųjų vaistų atrankos mechanizmas, nustatantis maksimalias pacientų priemokų „lubas“ ir referuojantis į mažiausias vaistų kainas Europos Sąjungoje.

Nuo liepos 1 d. pradeda veikti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuota naujovė – paciento „priemokų krepšelis“. Tikimasi, kad jis leis labiausiai ligotiems pacientams kompensuojamuosius vaistus gauti nemokamai. Tiesa, jie vaistus turės rinktis su mažiausia priemoka. „Priemokų krepšelio“ dydis apskaičiuojamas sudėjus tris vidutines metines priemokas už kompensuojamus vaistus su mažiausia priemoka, ji vertinama pagal praėjusių kalendorinių metų duomenis.

Nuo birželio 1 dienos keičiama kompensuojamųjų vaistų receptų išrašymo tvarka, gydytojams supaprastinant kompensacijos rūšių kodų pasirinkimą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Taip pat siekiant skatinti racionalų tam tikrų vaistų vartojimą griežtinama receptinių vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra semagliutidas ir somatropinas, išdavimo tvarka.

Visiems privalomuoju sveikatos draudimu apraustiems gyventojams, neatsižvelgiant į jų amžių, Lietuvoje teikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos medicinos paslaugos, jei dėl jų kreipiamasi į gydymo įstaigas, sudariusias sutartis su ligonių kasomis, o pas gydytoją specialistą ar atlikti tyrimų vykstama turint siuntimą. Vis dėlto mūsų šalyje senjorams, kurie sudaro 30 proc.

Praeitais metais Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 1,2 mln. gyventojų. Tai yra 42 procentai prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų prisirašiusių gyventojų, rodo Valstybinės ligonių kasos atlikta analizė.   2022 m. kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) suvartojimo analizės duomenimis, pernai didžiuosiuose Lietuvos miestuose, įskaitant ir rajonų gyventojus, kompensuojamųjų vaistų ir MPP įsigijo 52 proc.

Žinia apie tai, kad net ir nedraustiems sunkiai sergantiems ukrainiečiams receptiniai vaistai bus išduodami nemokamai, sukėlė tikrą audrą. Gyventojai puolė piktintis, neva tai, už ką jiems reikia susimokėti, kitos šalies, nesvarbu, kad ir pabėgusiems nuo karo piliečiams teikiama nemokamai. Prieš savaitę paskelbta, kad nuo šiol sunkiomis ligomis sergantiems ir privalomojo draudimo neturintiems karo pabėgėliams ukrainiečiams receptiniai vaistai bus išduodami nemokamai.

Ruošusi pokyčius dėl vaistų kompensavimo pačioms jautriausioms visuomenėms grupėms valdžia apsigalvojo. Įteisindama naują priemonę – pigiausių priemokų vaistų „krepšelį“, vyresniems nei 75 m. ir mažas pajamas gaunantiems asmenims ir toliau bus kompensuojama visa vaisto kaina. Tą numatančioms Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms ketvirtadienį parlamentas pritarė dauguma balsų.

Nemažai aistrų sukėlę nuo sausio 1 d. planuojami pokyčiai dėl vaistų kompensavimo tvarkos artėja finišo tiesiosios link. Tiesa, vis tik dar pavasarį užgimusi 100 proc. kompensuoti vaistus jau nuo 65 m., panašu, realybe iškart nevirs. Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį po svarstymo pritarė Farmacijos iš Sveikatos draudimo įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti kompensuojamųjų vaistų kainodaros pokyčius.

Konstitucinio teismo įpareigojimu iki Naujų metų turi būti priimti pokyčiai dėl kompensuojamųjų vaistų tvarkos buksuoja. Pasipylus priekaištams tiek iš vaistinių, tiek pacientų, tiek kitų suinteresuotų pusių Seimo nariai svarstyme nutarė padaryti pertrauką.   Kompensuojamųjų vaistų tvarkos pokyčiai būtini dėl įsipareigojimo Konstitucinio Teismo sprendimą dabartines vaistų kompensavimo nuostatas perkelti į įstatymą.

Trečiadienį, lapkričio 9 d., Seimo Sveikatos reikalų komitetas pradeda svarstyti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotus Farmacijos ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimų projektus, kuriuose siūloma įteisinti naujus vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) kainodaros ir kompensavimo reikalavimus. SAM skaičiavimais, siūlomos taikyti priemonės padės sutaupyti 18,5 mln. eurų valstybės lėšų.

Per pastaruosius penkerius metus kompensuojamųjų vaistų suvartojimas išaugo 18 proc. arba net 111 dienos dozių, tenkančių 1000 gyventojų per dieną, atskleidžia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė. Specialistų teigimu, tai rodo geresnį kompensuojamųjų vaistų prieinamumą. Analizės duomenimis, kasmet stebimas vidutiniškai 5 proc.

Valstybei gyventojų vaistų kompensacijoms skiriant vis daugiau lėšų, nemokamai juos gaunantys žmonės renkasi kuo brangesnius, o nepanaudotus vaistus išmeta, sako sveikatos apsaugos viceministras. Pavyzdžiui, pernai iš gyventojų surinkta apie 30 tonų nesuvartotų vaistų.  Todėl Sveikatos apsaugos ministerija siūlo naują kompensuojamų vaistų pardavimo tvarką, kuri, Aurimo Pečkausko teigimu, žmones skatins racionaliau ir atsakingiau vartoti vaistus, o renkantis mažiausią priemoką sutaupyti.

Seimas bendru sutarimu antradienį uždegė žalią šviesą pokyčiams dėl vaistų kompensavimo. Priėmus naują tvarką daug vaistų vartojantiems žmonėms būtų garantuojama daugiau kompensacijų, jei jie rinksis pigiausią vaistą. Nemokami vaistai vyresniems bei skurdžiau gyvenantiems asmenims taip pat būtų garantuojami renkantis juos su mažiausia priemoka. Tuo metu kritikai teigia, kad nauja tvarka neišspręs įsisenėjusių problemų ir dėl to kaip tik mažės vaistų prieinamumas.

Premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar reikia plėsti gyventojų, kuriems kompensuojamos vaistų priemokos, ratą.   „Kyla pajamos (...) Šiais metais pensijos buvo indeksuotos pakankamai sparčiu mastu, buvo išplėstos kompensacijos už šildymą“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė premjerė.

Siūlymas vyresniems nei 65 metų žmonėms šimtu procentu kompensuoti vaistus persikėlė į Seimo Sveikatos reikalų komitetą. Jo nariai palaikė tokį norą ir net siūlė lengvatą taikyti visiems iškart išėjus į pensiją, tačiau kartu primygtinai ragino paskaičiuoti, ar dėl to „nebus praskolinta Lietuva“. Ligonių kasos gi užsiminė, kad taip pat reikėtų peržiūrėti ir kompensavimo kriterijus.

Stringant naujų vaistų vertinimui Lietuvos gyventojai nesulaukia jiems būtino gydymo. Šiuo metu net 83 proc. Europos vaistų agentūros užregistruotų naujų vaistų nėra prieinami mūsų šalies pacientams. Vietoj to ligoniams tenka vartoti kelių medikamentų derinius arba net vykti vaistų ieškoti svetur. Naujų ir inovatyvių vaistų įtraukimas į kompensuojamųjų sąrašą Lietuvoje stringa.

Pacientų organizacijos ir medikai kaip reikiant sunerimę. Jau antriems metams stringant inovatyvių vaistų vertinimui sunkūs ligoniai negali gauti tinkamo gydymo. Atsakingos institucijos gi atkerta, kad procesas buvo sustojęs dėl finansavimo naujos tvarkos modeliui ir žmogiškųjų išteklių stygiaus bei tikina, kad viskas turėtų pajudėti.

Seimas, o ne Vyriausybė turi nustatyti kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kriterijus, teigia Konstitucinis Teismas (KT). Penktadienį jis paskelbė, kad įstatymuose nenustačius tokių kriterijų, pavedimas Vyriausybei ir jį įgyvendinant nustatyta kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų apskaičiavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai.

Jau nuo liepos 1 d., ketvirtadienio, pacientų laukia pokyčiai: dalies vaistų su paprastu popieriniu receptu gauti nepavyks, tačiau kitų laukia daugiau kompensuojamųjų medicinos priemonių.  Dalinamės svarbiausiais pakeitimais pacientams nuo liepos 1 d. Psichotropiniai vaistai – tik e.receptu  Skatinant racionalesnį psichotropinių vaistų vartojimą, nuo liepos 1 d. keičiamos jų išrašymo popieriniais receptais sąlygos.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl siūlymo nuo kitų metų sausio keisti kompensuojamųjų vaistų išdavimo reikalavimus, leidžiant pirmąkart rinktis ne tik pigiausią, bet ir kitą vaistą, sumokant tik priklausančią priemoką.  Tokias Farmacijos įstatymo pataisas dėl naujos pacientų kompensuojamų vaistų priemokų skaičiavimo tvarkos siūlo Sveikatos reikalų komitetas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praplėtė Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašą naujais kompensuojamaisiais vaistais. Nuo balandžio 22 d. pacientams bus prieinama daugiau kompensuojamųjų vaistų, o nuo liepos 1 d. – pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas.   Nauji kompensuojamieji vaistai tapo prieinami didesniam pacientų ratui, kuriems nustatytas plaučių ar kasos vėžys, nestabili krūtinės angina, skydliaukės karcinoma, psoriazė ir inkstų ląstelių karcinoma.

Nuo liepos siūloma keisti kompensuojamų vaistų išdavimo pacientams reikalavimus dėl mažiausios priemokos.    Seime penktadienį registruotos tai numatančios aštuonių parlamentarų Farmacijos įstatymo pataisos. Seimui jas numatyta pateikti kitą ketvirtadienį.

Seimas svarstys Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kuriomis numatoma leisti daugiau žmonių kompensuojamus vaistus įsigyti nemokamai. Projektu siūloma asmenims, sulaukusiems 70 metų amžiaus (šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta – 75 metų amžiaus) ir vyresniems, kompensuoti 100 proc.

Reaguodamas į rytoj Vyriausybės planuojamą atidėti sudėtinių vaistų kompensavimo tvarkos įsigaliojimą buvęs ministras Aurelijus Veryga aiškino, kad yra plona riba tarp palengvinimo pacientui ir gydytojui bei būdo pasipinigauti. Socialiniame tinkle eksministras išsamiai dėstė, kad sudėtiniai vaistai kartais turi ir kitą tikslą nei patogumas pacientui. „Kam naudingi tie pakeitimai? Galbūt paklausti reikėtų kiek kitaip.

Toliau Seime stumiama idėja įsteigti valstybines vaistine kaip reikiant piktina pacientus. Jų teigimu, vaistinių ir taip yra ant kiekvieno kampo, o vaistų pasirinkimas per mažas. Praėjusią savaitę Seime buvo nukeltas balsavimas dėl Farmacijos įstatymo pataisos, įteisinančios valstybines vaistines, vakar Seimas tvirtindamas rudens sesijos darbų programą, nesutiko iš jos išbraukti šio klausimo ir parlamentarai dar iki rinkimų balsuos dėl valstybinių vaistinių įteisinimo.

Nuo liepos 1 d. mažas pajamas gaunantys, sunkiai besiverčiantys senjorai ir turintieji negalią kompensuojamuosius vaistus ir jiems reikiamas medicinos pagalbos priemones (MPP) gaus nemokėdami priemokų. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jei žmogus, turėdamas gydytojo receptą, iki šiol turėdavo vaistinėje sumokėti 3 eurų priemoką, dabar tą patį vaistą jis tiesiog pasiims vaistinėje ir nemokės nė cento.

Nuo rytojaus, t. y. liepos 1 d., dalis senjorų galės kompensuojamuosius vaistus gauti nemokamai, tačiau vaistinės jau ruošiasi galimiems trikdžiams. Kad jų gali būti, neslėpė ir pats sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, raginęs išlikti kantriems ir supratingiems.

Dėl paauglėms skirtos hormoninės spiralės įtraukimo į kompensuojamų vaistų sąrašą buvo paskubėta, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Argumentai, kuriais vadovaujantis buvo siūlyta įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą, buvo pateikti Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos, jie net ir viešą laišką yra išplatinę su savo argumentais.

Dėl „pirmojo paskyrimo“ kompensuojamųjų vaistų tvarkos sulaukusi ne tik pacientų kritikos, bet ir antausio iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) Sveikatos apsaugos ministerija toliau ruošia planus, kurie paliestų lėtinėmis ligomis sergančius pacientus. Ministerijoje jau parengti Cukrinio diabeto bei Arterinės hipertenzijos gydymo metodikų projektai, kuriuose siūloma naujus pacientus pradėti gydyti pigiausiais vaistų grupėje esančiais vaistais.

Kasmet didinamos pensijos, ilgesnė gyvenimo ir sveiko gyvenimo trukmė, lengvesnis įsitraukimas į darbo rinką ir platesnis vaistų kompensavimas – tokiomis priemonėmis Vyriausybė planuoja užtikrinti lengvesnį gyvenimą vyresniems Lietuvos gyventojams. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo, kokia pagalba šalyje numatoma vyresniems nei 54 metų asmenims per artimiausius kelerius metus.

Seimas vienbalsiai nusprendė, kad nuo kitų metų liepos 75 metų ir vyresni gyventojai kompensuojamus vaistus galės gauti nemokamai. Valstybė padengs ne tik 100 proc. bazinės kainos, bet ir priemoką, nepriklausomai nuo žmogaus pajamų. 97 Seimo nariai balsavo už, 0 – prieš, 1 susilaikė. Taip pat nemokamai kompensuojamus vaistus gaus pensininkai ir neįgalieji, jeigu jų pajamos yra mažesnės kaip 95 proc.

Sunkia kraujo liga – daugine mieloma – serganti kaunietė Lina šiandien gyvena nežinioje. Moteris su baime akyse laukia tyrimų rezultatų, mat jei šie pablogėtų, neaišku, kuo tektų gydytis. Senieji vaistai darosi nebeveiksmingi, o nauji inovatyvūs Lietuvoje dar neįregistruoti, nors tai turėjo būti padaryta jau seniai. „Per tiek metų, kiek sergu, teko atsisveikinti su daug likimo draugų, kurie, nesulaukę efektyvių vaistų, ir numiršta.

Kol ministras Aurelijus Veryga siūlo pigiausius „pirmo paskyrimo“ vaistus tikindamas jų efektyvumu ir kokybe, pacientai sako besijaučiantys eksperimentiniais triušiais. „Kiek galima eksperimentuoti su žmonėmis? Juos reikia gydyti geriausiais, o ne pigiausiais vaistais. 10 metų gydė mane nuo osteoporozės, kol sugadino skrandį. Vėliau atsirado vaistai, leidžiami į pilvą 2 kartus per metus. Sveikata iš karto pagerėjo.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad naujoji kompensuojamųjų vaistų tvarka skirta taupyti pacientų ir valstybės pinigus, o pigesnis vaistas nereiškia, kad jis prastesnis. Nuo kovo 1 d. įsigalioja nauja kompensuojamųjų vaistų tvarka, pagal kurią gydytojui nurodžius veikliąją medžiagą, vaistininkai privalės suteikti tik pigiausią kompensuojamųjų vaistų sąraše esantį vaistą. Jeigu pacientas norės kito tos pačios veikliosios medžiagos vaisto, už jį turės mokėti visą kainą.

Nuo Naujųjų metų įsigaliojantys sveikatos apsaugos pokyčiai palies kiekvieną Lietuvos gyventoją. Nuo sausio 1-osios atsirado galimybė ne tik būtiniausių preparatų nusipirkti parduotuvėse ar degalinėse, bet ir gauti pigesnių vaistų nuo širdies ligų. Be to, netrukus registracija pas gydytoją bus paprastesnė, o Lietuvą pasieks tik saugūs ir tikri vaistai.

Vaistų gamintojams pareiškus, kad vasarą įsigaliojus naujajam kompensuojamųjų vaistų kainynui vaistai brangs kone pusei milijono pacientų, konservatoriai Seime pasikvietė sveikatos apsaugos ministrą paaiškinti dėl tokios situacijos. Savo ruožtu ministras tikina, kad derybų procesas dar nesibaigė, o vaistų gamintojai paprasčiausiai naudojasi Seimo nariais.

Vasarą įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui šimtai tūkstančių žmonių bus priversti už savo vaistus mokėti daugiau, teigia konservatorius Antanas Matulas. Į tai sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atkerta, kad kainynas dar nėra patvirtintas ir vyksta derybos.

Žmonės su nerimu laukia vasarą numatomų vaistų kainų pokyčių. Naujausias tyrimas rodo, kad  žmonės su vaistais neeksperimentuoja ir išsirinkę vienus geria nuolat, net dešimtmečius. Tačiau kaina yra labai svarbi, tad dauguma pripažįsta, kad po vyriausybės ruošiamos kainų reformos, ieškos pigiausių. Sveikatos apsaugos ministerija žada pasiūlyti daugiau pigesnių generinių vaistų, tačiau vaistininkai perspėja, kad tuomet sumažės brangesnių pasirinkimas.

Gerda Birbilaitė Kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms 2014 m. pacientai išleido 6,4 mln. eurų (22,2 mln. litų) daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. Tačiau skaičiai rodo, kad pasirinkę pigesnius vaistus su mažesnėmis priemokomis žmonės galėjo sumokėti gerokai mažiau negu 2013 m. „Ar tikrai žmonės tokie turtingi, kad renkasi vaistus su didesne priemoka, nors jų poveikis toks pats kaip ir tų kompensuojamųjų vaistų, už kuriuos reikia primokėti vos kelis centus, – k...

„Žinau daug skaudžių faktų, kada komisija nesirinko vien dėl to, kad buvo tik viena paraiška (vaistams – red. past.), o kai buvo priimtas sprendimas, žmogus jau buvo numiręs“, – penktadienį žurnalistams pareiškė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.

Kol sveikatos apsaugos ministras ieško kaltų, kodėl priemokos už turėjusius atpigti kompensuojamuosius vaistus padidėjo, tarptautinę medicinos eksperto licenciją turintis gydytojas rėžia iš peties: priemokos išaugo dėl korupcijos. Mažesnė bazinė kaina augina priemoką Praėjusį mėnesį įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, priemokos už vaistus daugeliui žmonių išaugo, nors sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis ir žadėjo, kad vaistai atpigs.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Kilus žmonių pasipiktinimui, kad už dalį valstybės kompensuojamų vaistų šį mėnesį tenka primokėti, Sveikatos apsaugos ministerijoje aiškintasi, kas dėl to kaltas. Vieno atpirkimo ožio nerasta, bet ir ministras, ir kitų valstybės institucijų atstovai pareiškė, kad neekonomiškai elgiasi patys ligoniai – mat vietoje pigiausio vaisto perka brangesnį.

Kai kurie kompensuojamuosius vaistus vartojantys ligoniai, tarp jų ir diabetikai, nuo gegužės vaistinėse sulaukia nemalonios staigmenos. Patikėję Sveikatos apsaugos ministerijos pagyromis apie atpigusius vaistus jie vylėsi mažesnių priemokų, tačiau vaistinėje paaiškėja, kad turės mokėti daugiau nei anksčiau. Ligoniai trauko pečiais – kaipgi čia yra? Ministerija sako viena, o praktiškai vyksta visai kas kita.