kompensacijos už šildymą

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad tikslinant šių metų valstybės biudžetą Finansų ministerijai būtų leista papildomai skolintis ir skirti lėšų savivaldybėms gyventojų kompensacijoms už šildymą. Tokių lėšų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų.    Komitetas trečiadienį pritarė tokiai 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisai.

Jau šią savaitę gyventojai sulauks sąskaitų už šildymą. Šilumos tiekėjai jau suskaičiavo, kokios jos bus ir tikina, kad sąskaitų dydžiai priklauso tiek nuo buvusios oro temperatūros, tiek nuo būsto, kuriame gyvenate. „Vilniaus šilumos tinklų“ Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas vardijo, kad sąskaitų už šildymą dydį lemia keturi pagrindiniai veiksniai: lauko oro temperatūra, energetinis pastato efektyvumas, šilumos kaina ir klientų šilumos vartojimo.

Rekordiškai šiltas rugsėjis greitai visiems užsimiršo, tad atvėsus orams gyventojai užplūdo parduotuves ir jose graibsto šildytuvus. Pardavėjai pastebi, kad jų pardavimai šoktelėjo kelis kartus. Gyventojai perka tiek pačius pigiausius šildymo prietaisus, vos už 15 eurų, tiek ir brangesnius, kurie kainuoja apie 400 eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Regina pasakojo, kad gyvena senos statybos daugiabutyje. „Atvėsus orams, bute jaučiu drėgmę.

Jau artėja naujas šildymo sezonas, tačiau gyventojai dar turi daugybę skolų už praėjusį. Šilumos tiekėjai pataria klientams nekaupti skolų, o apie finansinius sunkumus iš karto pranešti. Kitu atveju skolos bus išieškomos priverstinai. O kai kuriais išimtiniais atvejais gyventojams gali būti atjungtas ir šildymas. Vilniaus šilumos tinklų klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas sakė, kad praėjusį šildymo sezoną skolininkų skaičius už šildymo paslaugas išliko beveik nepakitęs.

Rusijai užpuolus Ukrainą dėl pradėto karo pernai gerokai pabrango energetikos ištekliai. Dėl to gerokai išaugo ir šildymo, karšto vandens kainos. Dėl to buvo nuspręsta, kad, skiriant kompensacijas už tai, nebus vertinamas gyventojų turtas. Tačiau dabar jis vėl bus vertinamas. Taigi, dalis gyventojų naują šildymo sezoną už šilumą ir vandenį mokės daugiau. Trečiadienį tokioms įstatymo pataisoms pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Sąskaitos už šildymą tuština žmonių kišenes. Padėti gali tik kompensacijos, tačiau gyventojai jas užpildę ankstyvą rudenį, atsakymų iš savivaldybių vis dar negauna iki šiol. Viena moteris neapsikentusi emigravo pas sūnų į Didžiąją Britaniją, nes taupo malkas. Vieni valdininkai teigia, kad prašymai turi būti išnagrinėti per mėnesį. Tačiau kitiems to padaryti nepavyksta, nes trūksta darbuotojų, o esami priversti dirbti ir savaitgaliais.

Vilniaus mieste šildymo kompensacijų prašo 60 tūkst. gyventojų, tačiau kol kas savivaldybė išnagrinėjo tik pusę prašymų, todėl kai kuriems gyventojams kompensacijų tenka laukti ne vieną mėnesį. Savivaldybės atstovė teigia, kad prašymai vertinami rankiniu būdu, todėl procesas užtrunka, tuo metu viceministras sako, jog galbūt reikėtų geriau organizuoti darbą, be to, tikimasi, kad šiemet daugiau procesų bus automatizuota.

Dar neprasidėjus šildymo sezonui, gyventojai suskubo teikti prašymus kompensacijoms už šildymą gauti. Žmonės jau apmokėjo spalio ir lapkričio mėnesio, tačiau atsakymus dėl kompensacijų skyrimo gavo ne visi. Daliai žmonių prašymai buvo atmesti. Gyventojai piktinasi, kad negauna kompensacijos vien dėl to, kad gyvena sodo namelyje. Pavyzdžiui, portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Ignas pasakojo, kad gyvena sodo namelyje, už šildymą mokėti tenka daug, todėl ir užpildė prašymą kompensacijai gauti.

Gyventojai su nerimu laukė spalio mėnesio sąskaitų už šildymą. Jas gavusieji ketvirtadienį atsikvėpė šiek tiek lengviau. Daugelio žmonių sąskaitos beveik tokios pat, kaip ir praėjusį mėnesį, tačiau kitiems teko mokėti ir daugiau nei 60 eurų. Šilumos tiekėjai komentavo, kad mažesnę kainą lėmė šilta rudens pradžia ir žema šilumos kaina.  Portalo tv3.lt skaitytojai dalijosi savo sąskaitomis už šildymą. Daugelis jų prisipažino, kad tikėjosi kur kas didesnių.

Gyventojai su nerimu laukia šildymo sąskaitų. Dalis jų nusiteikę, kad jos bus didesnės nei pernai. Todėl dar rugsėjį užpildė prašymus kompensacijoms gauti. Tuo metu Vilniaus šilumos tinklai tikino, kad sąskaitos už šildymą gyventojus pasieks šios savaitės pabaigoje. Prognozuojama, kad didžiausia sąskaita sieks beveik 50 eurų.  Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Lina pasakojo, kad su nerimu laukia mėnesio 10 d.  „Pernai visada šią dieną sulaukdavau elektroninės sąskaitos už šildymą.

Valdžiai ketinant nuo birželio panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, Vyriausybė iš esmės pritarė siūlymui nepasiturintiems gyventojams kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį. Preliminariais skaičiavimais, tam papildomai reikės apie 14,3 mln. eurų per metus, o kompensacijas gaus apie 200 tūkst. asmenų. „Mes esame įsitikinę, jog taikyti mokestines lengvatas už šildymą visiems, neatsižvelgiant į žmonių pajamas, nėra socialiai teisinga.

Moterys, nereikalaujančios pinigų vaikams išlaikyti iš jų tėvų, gauna tik labai apkarpytą valstybės paramą. Ne už kalnų spalis, kai savivaldybėse bus pradėti priiminėti prašymai kompensacijoms už šildymą. Be kitų teisę į kompensacijas įrodančių dokumentų, vienos vaikus auginančios motinos privalo pateikti ir duomenis apie vaiko ar vaikų tėvą ir įrodymus, jog kreiptasi į teismą ir siekta priteisti pinigų vaikams išlaikyti.

Prasidėjus šildymo sezonui, savivaldybių ir seniūnijų duris pradeda varstyti norintieji kompensacijų už kietąjį kurą. Tiesa, tokių – gerokai mažiau nei kompensuojama besišildantiems centriniu šildymu.