klyvienė

Zenonas Gipiškis, LRT radijas, LRT.lt 2013-aisiais darbo užmokestis po kelerių metų pertraukos didės sparčiau, nei infliacija, prognozuoja analitikai. Šiemet laukiant šiek tiek spartesnio ekonomikos augimo, taip pat numatomas ir tolesnis nedarbo mažėjimas. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, 2013-aisiais Lietuvos ekonomikos augimas bus spartesnis, toliau mažės nedarbas bei po kelerių metų pertraukos pradės didėti realus darbo užmokestis.

Šių metų pirmąjį pusmetį pastebimas mažesnis nuomonės lyderių aktyvumas žiniasklaidos priemonėse. Lyginant su antruoju praėjusių metu pusmečiu, cituotų asmenų, atstovaujančių bankus, telekomunikacijų ir draudimo bendroves, skaičius sumažėjo 17 proc. Tuo metu labiausiai cituojamu vadovu žiniasklaidos priemonėse tapo „Omnitel“ generalinis direktorius Antanas Zabulis. Tai paaiškėjo TNS LT įvertinus nuomonės lyderių vaidmenį šalies žiniasklaidoje.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vėl vyko diskusijos apie prisijungimą prie euro zonos, buvo prisimintas net aukso standartas. Tad argumentai „už“ ir „prieš“. Nesibaigiant euro zonos šalių skolų krizei verslininkų pasitikėjimas euru blėsta. Audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG atlikta apklausa parodė, kad per metus nuo 34 iki 21 proc. sumažėjo Baltijos šalių verslininkų, teigiančių, kad euras 2020 metais bus viena stipriausių pasaulio valiutų. Be to, daugiau jų (39 proc.

Užsitęsęs lėto augimo laikotarpis Europoje yra aiškus rodiklis, kad standartiniai sprendimai, kai turtinga „šiaurė“ maitina neturtingus „pietus“, jau nebetinka. Šiandien tiek vyriausybės, tiek verslas turi ne tik mažinti kaštus, bet ir keisti požiūrį į daugelį dalykų. Didžiausias potencialas konkuruoti ne mažomis kainomis, bet investuojant į kokybę. Tai įmanoma pasinaudojant Europos Sąjungos (ES) 2014-2020 m. biudžetu, kuriame daugiau nei 80 mlrd. eurų bus skirta žinių investicijoms.

Metinis pramonės augimo tempas liepą sulėtėjo iki 6,8 proc. (mes prognozavome 11,2 proc.) nuo 10,4 proc. birželį. Didelio pasaulio ekonomikos sulėtėjimo poveikio Lietuvos pramonė dar nejaučia, nes apdirbamosios gamybos pramonė, pašalinus sezono įtaką ir toliau augo – 0,9 proc ir 3,5 proc. eliminavus naftos pramonę. Vis dėlto neigiama rizika Lietuvos gamybos sektoriui dėl globalių ekonomikos lėtėjimo tendencijų akivaizdžiai didėja.

Šiandien paskelbtos išankstinio BVP įverčio tendencijos rodė gana netikėtas ypač sparčiai atsigaunančios ekonomikos tendencijas – BVP šoktelėjo iki 6,9 proc. ir buvo didesnis nei mes prognozavome (5,1 proc.), bei ženkliai viršijo Bloomberg naujienų agentūros skelbtų ekonomistų vidurkis (5,1 proc.). Nors detali statistika nėra skelbiama, tačiau akivaizdu, kad atsigauna ne tik eksportas, bet ir vidaus paklausa. Kovo mėn.

„Ekonomika.lt“ kreipėsi į didžiųjų šalies bankų analitikus ir prašė pateikti 10 teigiamų ir 10 neigiamų prognozių ateinantiems metams. Šiandien savo prognozes pateikia „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė. Žvilgsnis į ateitį (I) Žvilgsnis į ateitį (II) Teigiamos prognozės 1. Ekonomikos augimas šiemet, mūsų vertinimu, paspartės iki 3,7 proc. 2. Sudarant ir patvirtinant kitų metų biudžetą pavyko atsiriboti nuo kai kurių populistinių sprendimų.