klimato krizė

Žmonija atvėrė vartus į pragarą, leisdama, kad klimato krizė gilėtų, – įspėjo Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guteresas šią savaitę Niujorke vykusiame aukščiausio lygio susitikime dėl klimato kaitos. Jame buvo smerkiama iškastinio kuro pramonė, pabrėžiama svarba veiksmingiau padėti mažiausiai prie klimato kaitos prisidedančioms, bet labiausiai dėl jos padarinių kenčiančioms besivystančioms šalims.

Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis šeštadienį paskelbė, kad kovai su klimato kaitos padariniais bus papildomai skirta 300 mln. eurų.  Anot premjero, dėl klimato kaitos šalis susiduria su itin rimta krize. K. Micotokis kalbėjo tuo metu, kai šios savaitės potvynių centrinėje Graikijoje aukų skaičius pasiekė 17, tarp jų – du austrų turistai. „Graikija susiduria su karu taikos metu“, – nurodė premjeras.

Netrukus norintiems įvažiuoti į Kauno senamiestį gali tekti susimokėti. Laikinojoje sostinėje jau sumontuotos kameros, kurios nustatys automobilio pagaminimo metus, naudojamą kuro tipą ir į aplinką išmetamą taršą. Visgi Kauno valdžios atstovai negali pasakyti, nei kiek teks teršėjams mokėti, nei kada sistema pradės veikti pilnu pajėgumu. Kiti miestai Kauno pavyzdžiu sekti neskuba, nors Vilniuje panašaus tipo kameros taip pat jau yra įrengtos.

Karščio bangos Europoje – tik vienas klimato krizės padarinių, kurį akivaizdžiai jaučiame pastaraisiais metais. Nors teisingų iniciatyvų, norint stabdyti klimato krizę, galime matyti tiek iš gyventojų, tiek iš verslo, tiek iš valdžios, ekspertų teigimu, juodžiausias scenarijus mūsų planetai pildosi daug greičiau, nei to norėtume. „Jeigu jūs pasiimsite tarptautines ataskaitas apie klimato kaitą, ten yra visiškai pesimistinės nuotaikos.

Nors dažnai, kai kalbame apie klimato krizę, kaip didžiausius Lietuvos skaudulius įvardijame automobilių taršą ar atliekas, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės teigimu, daugiausia problemų – žemės ūkyje. Deja, gerų žinių, kad situacija keistųsi į gerą, nėra.

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį paragino pasaulio jaunimą sutelkti dėmesį į rūpinimąsi planeta ir kovą su klimato kaita, kviesdamas kurti integralią ekologiją, aplinkosaugą sujungiančią su skurdo ir kitų socialinių problemų pažabojimu. 86-erių Pranciškus aplinkos apsaugą laiko vienu iš savo popiežiavimo prioritetų.

Iš Europos Sąjungos – pastabos Lietuvai dėl įgyvendinamų pokyčių aplinkosaugos ir kovos su klimato krize srityje. Pirštu bedama ir į elektromobilių infrastruktūrą, ir į nesugebėjimą iškomunikuoti, kodėl keliami akcizai gyventojams, ir į situaciją dėl sąvartynų. Nors Lietuva net penkis kartus padidino sąvartynų mokestį, Europos biurokratai sako – to neužtenka.

Pasaulyje 75 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama miestuose. Lietuvos savivaldybės stengiasi eiti žalumo link, tačiau ne visada sulaukia gyventojų pritarimo, kartais piktinamasi, kad atsinaujinančios energijos jėgainės yra tiesiog... negražios. Verslas skatina keisti gyventojų požiūrį ir Lietuvos miestams siūlo sprendimą, kuris pakeistų tiek transporto, tiek energetikos sektorių neatpažįstamai.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad Jungtinių Tautų COP27 viršūnių susitikime dėl klimato kaitos dėmesys nukrypo nuo pačios kovos su klimato kaita. Ministro teigimu, daug diskusijų kelia, ar Kiniją dar galima laikyti besivystančia šalimi, nors jos ekonomika yra antra pasaulyje, o pati Kinija yra didžiausia pasaulio teršėja. Kalbėdamas apie Lietuvos galimybes S. Gentvilas išskyrė Klaipėdos uostą, kuris gali tapti žaliojo vandenilio vartais į Europą.

Europa siekia iki 2050 m. siekia tapti klimatui neutraliu žemynu, tačiau šimtas miestų tą tikslą ketina pasiekti daug greičiau – iki 2030 m. Tarp jų ir du Lietuvos miestai – Vilnius ir Tauragė. Per aštuonerius metus tapti aplinkai absoliučiai nežalingais miestais yra nemenkas iššūkis, tačiau Europos Sąjunga pasirengusi ir pati skirti milijonus eurų, ir padėti pritraukti investicijas.

Iki Naujųjų metų Lietuvos miestai turi nustatyti mažos taršos zonas savo teritorijose. Kol vieni svarsto, kaip tai atrodys ir kalba apie geresnę infrastruktūrą pėstiesiems, kiti jau turi planą per daugiau nei penkmetį apmokestinti taršių automobilių įvažiavimą į miesto centrą.

Glazge vykusios JT klimato konferencijos COP26 delegatai iš beveik 200 pasaulio valstybių vėlai šeštadienį pasiekė naują pasaulinį susitarimą, skirtą pažaboti klimato kaitos padarinius, kuriuos mokslininkai laiko potencialiai katastrofiškais. Kaip skelbia britų transliuotojas BBC, Glazgo klimato paktas yra pirmasis susitarimas, nedviprasmiškai įpareigojantis signatares riboti anglių naudojimą. Būtent ši iškastinio kuro rūšis labiausiai prisideda prie pasaulio klimato atšilimo.

Popiežius Pranciškus penktadienį paskelbtame kreipimesi prieš Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją COP26 sakė, kad lyderiai turi „skubiai“ reaguoti į klimato krizę.  „COP26 konferencijoje Glazge dalyvausiantys sprendimų priėmėjai turėtų skubiai pasiūlyti veiksmingą atsaką į patiriamą ekologinę krizę“, – sakė pontifikas kreipimesi, kurį transliavo BBC radijas.

Švedijos tyrėjų duomenimis, vieniši vyrai išskiria apie 18 procentų daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei moterys. Šią vasarą žurnale „Journal of Industrial Ecology“ paskelbtame naujame tyrime buvo lyginamas vienišų vyrų ir vienišų moterų anglies pėdsakas prieš ir po to, kai abi grupės pakeitė savo gyvenimo būdą į tvaresnį, pavyzdžiui, vyko atostogų ne lėktuvu, o traukiniu, ir iškeitė pieno produktus į augalinius.

Lietuva kovoje su klimato krize pagrindines pajėgas mes į transporto sektorių, nes jis, anot aplinkos ministro, pats taršiausias. Po kelerių metų miestuose turėtų atsirasti zonos, į kurias nebebus įleidžiami taršūs automobiliai, o artimiausiais dešimtmečiais iš Lietuvos kelių išvis turėtų išnykti įprasti benzininiai ir dyzeliniai automobiliai.

Aukštus standartus kovoje su klimato krize kelianti Europos Sąjunga nori priversti ir likusį pasaulį į aplinkosaugą žiūrėti taip pat rimtai. Tam Bendrija planuoja pasitelkti naują priemonę – pasienio anglies dvideginio mokesčio mechanizmą. Šis mokestis pradėtų galioti jau 2023 metais, o juo būtų apmokestinamos prekės, kurios pagamintos šalyse, kur aplinkosaugos standartai žemesni nei Europoje.

Seimas patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje nustatyti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai atskiriems sektoriams. Didžioji dalis priemonių numatyta prieš didžiausią taršos šaltinį Lietuvoje – transportą.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė Seimui teikti Nacionalinei klimato kaitos valdymo darbotvarkę. Šis planas numato tikslus, kokius iki 2050 m. Lietuva turės įgyvendinti kovoje su klimato krize. Po šio Vyriausybės pritarimo, planas bus teikiamas Seimui patvirtinti. Parlamentui priėmus šį planą, Vyriausybė patvirtins galutines priemones ir jos įsigalios visos jame numatytos klimato kaitos mažinimo priemonės.

Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, kad klimato kaita kelia grėsmę jų kartos žmonėms, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta apklausa. Anot apklausos, trys iš keturių lietuvių sutinka, kad visuotinį skatina žmonių ūkinė veikla, o 62,8 proc. yra pasirengę keisti gyvenimo būdą, kad prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo.

Valdžia užsimojo kovoti su klimato krize ir per artimiausią dešimtmetį ryškiai sumažinti išmetamų kenksmingų aplinkai dujų kiekį. Kad būtų pasiekti norimi rezultatai, planuojama mesti milijardines lėšas ir mažinti kai kurias dabar galiojančias mokestines lengvatas.

Naujausi duomenys parodė, kad besitęsianti klimato krizė, iš visų Europos šalių, labiausiai paveikė Lietuvą – per kelis dešimtmečius aplinką teršianti veikla ryškiai pakeitė Lietuvos klimatą. Valdžios atstovai jau parengė planą, kaip kovoti su klimato kaita, nors, iš pirmo žvilgsnio, tai labiau paskatino ne gąsdinantys duomenys, o į nugarą alsuojantys Briuselio biurokratai. Vyriausybė trečiadienį pritarė Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui.