klaipėdos ligoninė

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) bendru sutarimu nusprendė apriboti įsiskolinusios Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovo teises vienašališkai priiminėti įstaigos išlaidas didinančius sprendimus. Kaip komiteto posėdyje pažymėjo SRK pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas, norėdamas priimti tokį sprendimą, KUL vadovas turės gauti ligoninės dalininkų – Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Klaipėdos universiteto – sutikimą.

Nuo sausio 1 dienos pradėjus veikti naujam reformuotam jungtiniam dariniui – Klaipėdos universiteto ligoninei (KUL), Palangos savivaldybė teigia ilgai derinusi planą, kokios gydymo paslaugos išliks Palangos ligoninėje. Mero Šarūno Vaitkaus teigimu, nerimą kelia tai, kad gyventojai gali likti ne tik be kai kurių specialistų, bet ir be skubios pagalbos.

Klaipėdos universiteto ligoninei susiduriant su finansiniais iššūkiais, situaciją trečiadienį ketina svarstyti Seimo Sveikatos reikalų komitetas. „Norime susipažinti su informacija, kas padaryta per tą laiką.

Po planinės klubo sąnario operacijos atvykęs į Palangos reabilitacijos ligoninę 48-erių šilališkis Žydrūnas Viliušis pasakoja niekam nelinkintis tokios patirties. Vyras apgailestavo, kad nors sveikatos sistema nuolat melžia mokesčius, prireikus pagalbos jos kokybiškai suteikti nesugeba. Pati įstaiga atkerta, kad vyrui buvo suteikta net dvigubai daugiau procedūrų.

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) paruoštas efektyvus donoras padovanojo viltį gyventi šešiems sergantiems žmonėms. Kilniai misijai sutelktai dirbo Lietuvos, Vokietijos ir Lenkijos medikų komandos. „Donorystė – neįkainojama dovana. Šią jautrią ir gyvenimus keičiančią prasmę įžvelgęs asmuo jau turėjo donoro kortelę. Mirusio artimieji, taip pat sutikę paaukoti organus ir audinius, šansą gyventi suteikė šešiems žmonėms. Netekties skausme gimė stebuklas gyventi.

Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius Audrius Šimaitis sako, kad įstaigai reikia skirti 28 mln. eurų papildomo finansavimo, o 2025 metais kyla grėsmė, kad įstaiga gali tapti nemoki. Taip jis kalbėjo trečiadienį vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje. „Apjungimo plano įgyvendinimui reikalingas papildomas finansavimas. (...) Visas šitas paketas (...) – 28 mln. eurų“, – sakė A. Šimaitis. Bazinio atlyginimo koeficientų sulyginimui reikalingi 4 mln.

Situacija Klaipėdos universiteto ligoninėje toliau kaista – kaupiantis milijoniniam įsiskolinimui įstaigą ketina palikti 200 darbuotojų. Tokius skaičius pateikęs Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pranešė kartu su kitais merais jau kreipęsis į aukščiausius valdžios atstovus.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, socialdemokratė Orinta Leiputė kreipėsi į komiteto pirmininką konservatorių Antaną Matulą prašydama artimiausiame komiteto posėdyje apsvarstyti Klaipėdos universiteto ligoninės darbuotojų kreipimąsi dėl nevienodų atlyginimų už tą patį darbą.  „Panašu, kad čia susiduriame su dar viena nevykusios Arūno Dulkio reformos grimasa. Sujungus įstaigas, nenorima suvienodinti algų.

Po trijų gydymo įstaigų sujungimo naujai įkurtos Klaipėdos universiteto ligoninės laukia didžiulė reorganizacija. Neliks senų pastatų, vietoj jų išdygs nauji. Ligoninėje atsiras ir slėptuvė karo atveju, jeigu reikėtų staigiai į saugią vietą pergabenti apie pusantro tūkstančio pacientų, bus pertvarkomi ir etatai. Tiesa, ligoninės vadovai tikina, kad taip sumažės eilės pas gydytojus.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Netektis Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje – šeštadienį, dvi dienos prieš gimtadienį, mirė vos 40-ies medikė, Ambulatorinės ir dienos chirurgijos skyriaus operacinės slaugytoja, Žana Monstavičienė. Apie tai gydymo įstaiga pranešė socialiniame tinkle. „Su dideliu liūdesiu pranešame, kad netekome mūsų kolegės, Respublikinės Klaipėdos ligoninės, Ambulatorinės ir dienos chirurgijos skyriaus operacinės slaugytojos Ž. Monstavičienės“, – pranešė ligoninė.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pranešė apie pacientų antplūdį. Nurodoma, kad į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių plūstelėjo traumas patyrę pacientai. „Šiandien iki 15 val. į ligoninę kreipėsi daugiau nei 50 žmonių, kurie dėl slidžios ir neprižiūrėtos kelio dangos patyrė įvairias traumas: nuo sumušimų, patempimų iki rankų, kojų ar šlaunikaulių lūžių. Apie 20 proc. pacientų hospitalizuoti ir gydomi ligoninės skyriuose“, – pranešė įstaiga.

Gruodžio 20-ji buvo paskutinė Klaipėdos universiteto ligoninės Jūrininkų filialo direktoriaus prof. dr. Jono Sąlygos darbo diena. Žinia apie 69 metų vadovo pasitraukimą iš pareigų trenkė kaip žaibas iš giedro dangaus, nes atrodė, kad nuo pradžių kurta ligoninė ir Jonas Sąlyga – suaugę į viena. Kalbantis su ilgamečiu ligoninės vadovu aiškėja, kad sprendimas trauktis buvo priimtas gana seniai.

Antradienį policijai melagingai pranešta apie sprogmenį Klaipėdoje esančioje ligoninėje. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, apie 22 val. į S. Nėries gatvėje esantį priėmimo skyrių paskambinęs asmuo pareiškė, kad ligoninė po dviejų valandų sprogs. Patikrinimo metu pastate sprogmenų ar įtartinų objektų nerasta. Pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes.

Šeštadienį į Klaipėdos ligoninę pateko keturi dujomis bute apsinuodiję žmonės, tarp jų – du nepilnamečiai.  Kaip sekmadienį pranešė Policijos departamentas, apie 13.50 val. į Klaipėdos ligoninę iš Klaipėdos gatvėje esančio buto dėl galimo apsinuodijimo dujomis paguldyti 2009 metais gimusi nepilnametė, 2015 metais gimęs nepilnametis, taip pat 1983 metais gimęs vyras bei 1982 metais gimusi moteris. Surinkta medžiaga dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva Lietuvoje kuriamas Infekcinių ligų klasteris, į kurį jungiasi penkios šalies gydymo įstaigos, tapsiančios šio klasterio centrais. Vilniuje ir Kaune veiks tretinio lygio paslaugas teikiantys infekcinių ligų klasterio centrai, dar trys centrai įsikurs regionuose – Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL), kur bus teikiamos antrinio lygio paslaugos.

Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ direktorius Jonas Sąlyga pranešė, kad traukiasi iš pareigų.  Apie tai vadovas paskelbė socialinio tinklo paskyroje. „Šiandien Klaipėdos universiteto ligoninės generaliniam direktoriui įteikiau prašymą atleisti mane iš filialo „Jūrininkų ligoninė“ direktoriaus pareigų. Nors mano kadencija dar nesibaigė, toliau vadovauti filialui nebematau prasmės.

Trys galimai apsinuodiję alkoholiu nepilnamečiai iš Priekulės pateko į Klaipėdos ligoninę.  Kaip nurodė policija, ketvirtadienį, apie 20.10 val. į ligoninę iš Priekulės miestelio buvo atvežti trys nepilnamečiai, gimę 2009 metais, 2007 metais ir 2011 metais – du jaunuoliai ir mergina.  Į ligoninę visi trys jaunuoliai atvežti komos būklės. „Jie yra po apsinuodijimo alkoholiu, atvežti greitosios medicinos pagalbos, tikrai rimtų ir sunkių būklių.

Klaipėdos universiteto ligoninę vienu metu palikus net 4 gydytojams radiologams įstaiga jau ėmėsi veiksmų. Ligoninės Radiologijos skyriuje laikinai įvestas nuotolinis darbas, šiandien paskelbta, kokį atlyginimą siūlo ieškomiems gydytojams. Skelbiama, kad Klaipėdos universiteto ligoninės filialas „Klaipėdos ligoninė“ į darbą priimtų gydytojus radiologus. Pareiginė alga – 3358 eurų, nurodoma socialiniame tinkle įkeltame skelbime.

Masiniai medikų išėjimai iš gydymo įstaigų Lietuvoje nesiliauja. Štai apie 4 išeinančius gydytojus pranešė Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninės vadovas Jonas Sąlyga. Laikinai pareigas einantis vadovas žinia apie tai pasidalino socialinio tinklo paskyroje. „Nepaisant mano ilgų įkalbinėjimų, Klaipėdos universiteto ligoninės „Klaipėdos ligoninė“ filialą palieka 4 radiologijos gydytojai.

Klaipėdoje alkoholiu apsinuodijo nepilnametė, praneša Policijos departamentas. 2008 m. gimusi mergina į Klaipėdos ligoninę iš Klaipėdos, Jūros g., bendrabučio patalpų pristatyta ketvirtadienį apie 22 val. 5 min.  Aplinkybės aiškinamos.

Lietuvoje kuriant Infekcinių ligų klasterį, numatoma modernizuoti Klaipėdos ligoninės Infekcinių ligų klinikos korpusą. Planuojama statyti dviejų aukštų antstatą, kuriame įsikurs ir Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrius, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Priestate planuojame įrengti naujus reikalavimus atitinkančias infekcines palatas, radiologijos patalpas.

Klaipėdos ligoninėje antradienį mirė, kaip įtariama, nuo laiptų nukritęs vyras. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, nenustatytos tapatybės apie 40 metų amžiaus vyras mirė apie 23 val. 5 minutės. Vyriškis tą pačią dieną, apie 20.56 val., rastas Klaipėdoje, Šilutės plente, prie namo, manoma, kad jis galėjo nukristi nuo laiptų. Surinkta medžiaga mirties priežasčiai nustatyti.

Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ direktorius prof. habil. dr. Vinsas Janušonis baigia savo kadenciją ir ilgametį darbą ligoninėje. Nuo liepos šias pareigas perima prof. dr. Saulius Raugelė. V. Janušonis buvusioje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – dabar filiale „Klaipėdos ligoninė“, pradėjo dirbti 1981 metais vyriausiojo gydytojo pavaduotojo pareigose. Po metų tapęs šios įstaigos vadovu, jis pradėjo dar visai naujai įkurtos įstaigos brandos ir raidos periodą.

Nuo kitų metų Vakarų Lietuvoje gali nelikti krūties vėžį operuojančių chirurgų. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reikalavimus šie gydytojai turėtų baigti papildomus mokymus, kurie, chirurgų teigimu, neorganizuojami. Ministerija laikosi savo pozicijos. SAM atšauna, kad kursai yra, tik nėra norinčiųjų mokytis. Tačiau panašu, kad net suskubus mokytis laiko iki kitų metų neužteks.

Ties Klaipėdos jūrininkų ligonine lauke besidriekiant gyvoms eilėms registracijai pas kardiologus, šios ligoninės Kardiologijos klinikos vadovė Dalia Jarašūnienė sako, kad būtini sisteminiai sprendimai ir šeimos gydytojų tarnybos stiprinimas. „Mes prisiimam visą atsakomybę už visą susidariusią situaciją, bet pirmiausia reikia pagalvoti, kodėl susidarė ši situacija? (...) Tai sisteminiai dalykai.

Klaipėdiečiai stebėjosi antradienio rytą prie Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) filialo išvydę nusidriekusią milžinišką gyvą žmonių eilę. Gyventojai susirinko tam, kad galėtų užsiregistruoti eilei patekti pas gydytoją kardiologą. Gydymo įstaiga aiškina daranti viską, kad palengvintų registracijos procesą, tačiau pripažįsta – tokios apgulties nebuvo seniai.

Skandalas Klaipėdoje – bandęs pas medikus patekti klaipėdietis mirė taip ir nesulaukęs pagalbos. Onkologine liga sergantis vyras, pasijutęs blogai, tą patį rytą aplankė tris Klaipėdos gydymo įstaigas, bet daktarų buvo išsiųstas namo, ir po pietų mirė. Medikai pradėjo vidinius patikrinimus. Tyrimą dėl pareigų neatlikimo vykdo ir prokuratūra. Klaipėdiečiui šį mėnesį turėjo sueiti šešiasdešimt treji. Šį pirmadienį vyrą palaidojusi Galina negali sulaikyti ašarų.

Daugelis, sužinoję, kad serga psoriaze, dar vadinama žvyneline, diagnozę priima kaip nuosprendį ir galvoja, kad išbertą odą teks slėpti visą gyvenimą. Pasak specialistų, toks mąstymas – klaidingas, mat šiuolaikinio mokslo atradimai ir gydytojo bei paciento bendradarbiavimas gali sugrąžinti sveiką odą ir pilnavertį gyvenimą. „Svarbu žengti pirmąjį žingsnį – kreiptis į specialistą.

Cukrinis diabetas yra tyli pandemija. Tai liga, kuria pasaulyje praėjusių metų duomenimis sirgo 537 mln. žmonių, o, pasak Tarptautinės diabeto federacijos (IDF), numatoma, kad iki 2045 metų jau sirgs net 783 mln. Lietuvoje ši klastinga liga, pasižyminti savo nepastebima eiga ir pavojingomis komplikacijomis, diagnozuota virš 140 tūkst. gyventojų. Pažymėtina, kad beveik 1 iš 2-jų suaugusiųjų diabetas dar lieka nediagnozuotas (44 proc.

Nuo vakar Klaipėdos jūrininkų ligoninės Ambulatorinių konsultacijų skyriuje pradėjo dirbti gydytoja endokrinologė Marianna Andrulis iš Ukrainos. Gydytoja turi Lietuvoje išduotą licenciją, nemažai supranta lietuviškai, tačiau kalbėti dar trūksta žinių ir praktikos, skelbia ligoninė socialinėje paskyroje. Iš pradžių gydytoja konsultuos ukrainiečių, rusų kalbomis, konsultacijų metu bendrauti su pacientu ir tvarkant dokumentus jai padės bendrosios praktikos slaugytoja.

Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) atlikta unikali operacija – trachėjos apatinės dalies rezekcija. Medikų komanda priėmė itin reto atvejo iššūkį ir išsaugojo pacientei gyvybę bei atstatė kvėpavimo funkciją. Pacientė galėjo uždusti Į Klaipėdos universitetinę ligoninę pacientė atvyko dėl ūmaus kvėpavimo nepakankamumo. „Negalėjau įkvėpti ir iškvėpti. Atrodė, kad tuoj uždusiu.

Ilgesnės marškinėlių rankovės, surišti plaukai, kelnės vietoje norimo sijono, šviesesnių spalvų drabužiai, ant kurių ne taip ryškiai matosi pleiskanos – visa to, ypač vasarą, turi griebtis iki 120 tūkst. žvyneline (psoriaze) Lietuvoje sergančiųjų. Ši lėtinė, uždegiminė, nenuspėjamos eigos ir nuolat pasikartojanti odos liga negydoma gali labai apsunkinti gyvenimą. Visgi daugeliui pacientų modernus ir vis plačiau Lietuvoje prieinamas gydymas leidžia prisiminti, ką reiškia švari ir sveika oda.

Prieš prasidedant saulėtajam sezonui Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai tradiciškai gegužės 5–6 dienomis, minint Melanomos dieną, kviečia nemokamai patikrai. Melanoma vadinama piktybiškiausia odos vėžio forma. Kasmet šia liga Lietuvoje suserga daugiau nei 300 žmonių, daugiau nei trečdalis miršta. Tačiau gydytojai pabrėžia: ankstyva diagnozė suteikia didesnę tikimybę pasveikti. Melanoma – agresyviausias odos vėžys, užklumpantis vis jaunesnius žmones.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) nuo sekmadienio, vasario 27 d., jau dirbs visiškai sukomplektuota neonatologų komanda, praneša gydymo įstaiga. Akušerijos klinikoje bus priimamos visos gimdyvės. Tiek joms, tiek naujagimiams bus suteikta profesionali aukščiausio lygio pagalba. Gimdyvės į Kauno klinikas nukreipiamos nebebus. „Nuo sekmadienio užtikrinsime nuolatinę neonatologų teikiamą pagalbą“, – sako ligoninės Akušerijos klinikos vadovas prof. dr. Linas Rovas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) – sudėtingos situacijos: įstaigoje ėmė trūkti gydytojų neonatologų. Ligoninė patvirtina, kad laikinai susidūrė su sunkumais, tačiau tikina, kad gimdyti turinčios moterys tikrai nėra paliekamos likimo valiai ir gimdymai tikrai priimami. Socialiniame tinkle ketvirtadienį pasklido žinia, kad KUL stoja gimdymų priėmimas, o gimdyvę dėl to jau su marškinėliais teko skubiai išvežti į Kretingą.

Klaipėdoje bus galima steigti universitetinę ligoninę, o jos dalininku galės tapti Klaipėdos universitetas. Tai numato ketvirtadienį Seimo priimtos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos. Už jas balsavo 102 parlamentarai, prieš buvo 14, susilaikė 18. Pataisas dar turės pasirašyti prezidentas.

Unikalus atvejis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje: iš skrandžio pašalinta per kilogramą svetimkūnių Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai iš paciento skrandžio operacijos metu pašalino daugiau kaip kilogramą vinių, varžtų, veržlių, britvų, medvaržčių ir kitų svetimkūnių.  Pasak operaciją atlikusio Pilvo ir koloproktologijos skyriaus chirurgo Šarūno Dailidėno, svetimkūniai pacientų virškinamajame trakte nėra reti, tačiau šis atvejis unikalus jų gausa.

Visame pasaulyje išplitusi COVID-19 pandemija, kuri pastaruoju metu itin suintensyvėjo, pakeitė daugelio žmonių kasdienybę, tačiau ypač stipriai tai palietė gydytojus ir visą sveikatos sektorių. Nuolat susidurdami su koronaviruso kamuojamais pacientais, kalbinti gydytojai tikino nesuprantantys dalies visuomenės nusistatymo prieš skiepus. Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus pasakojo, jog tokios pandemijos nesitikėjo, nelaukė ir turbūt nė vienas net neįsivaizdavo.

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) medikams teko susidurti su itin retu atveju, kai reikėjo gydyti kraujuojančią blužnį ir trombozę kojoje, o jų gydymo metodai nebuvo suderinami. Vidaus ligų skyriaus vedėja dr. Irina Purtokaitė-Labutinienė sako, kad per penkiolika jos darbo metų toks atvejis – tik antras. Įvairių sričių ligoninės gydytojų profesionalumo, atkaklumo ir skubiai atliktų tyrimų dėka pacientės gyvybę pavyko išsaugoti.

Vienas iš keturių suaugusiųjų kada nors patirs insultą, o sulaukus 60 metų insulto rizika padidėja 5 kartus. Tokius faktus pateikia gydytojai neurologai, kasdien gydantys šią pavojingą ligą. Pasak jų, insulto prevencija ir mokėjimas atpažinti insulto simptomus gali ne tik apsaugoti nuo gresiančios negalios, bet ir išgelbėti gyvybę. Skaičiuojama, kad Lietuvoje reikalinga specializuota pagalba laiku suteikiama tik maždaug 15–20 procentų visų žmonių, kurie patiria insultą.

Likus vos porai dienų iki karantino paskelbimo Lietuvoje Eglei (pavardė redakcijai žinoma) iš Telšių rajono suėjo lygiai 41 savaitė nėštumo. Skubėdama į ligoninę ji buvo įsitikinusi, kad vyras gimdyme dalyvauti ar bent aplankyti galės, tačiau nepraėjus nei parai, ji sužinojo, kad bet koks gimdyvių lankymas yra uždraustas. „Kovo 14 dieną suėjo lygiai 41 nėštumo savaitė. 9 val. ryto su vyru atsikėlėme, išgėrėme kavos, papusryčiavome ir susirinkę daiktus išvykome į Telšių ligoninę.

Vos prieš mėnesį Gintarė ir jos vyras ir vėl parsivežė sūnų iš ligoninės jau po 8 operacijos. Jų vaikui tai reiškia jau aštuonis kartus veriančio skausmo, aštuonias narkozes ir nebevaldomą, nykstančią ranką. Tik neseniai buvęs sveikas, energingas paauglys dabar negali net apsirengti. Po tos aštuntos operacijos laukę ir nesulaukę pagalbos net iš Sveikatos apsaugos ministerijos, tėvai ryžosi paskambinti į laidos „Prieš srovę“ redakciją.

  Trečiadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė dėl galvos traumos paguldytas vyras, pranešė Policijos departamentas.   1967 metais gimęs vyras į Tauragės ligoninę buvo pristatytas antradienį iš Saulės gatvėje esančio kiemo. Jam buvo diagnozuoti daugybiniai galvos sužalojimai. Vėliau sužalotasis pervežtas į Klaipėdos ligoninę. Policija aiškinasi įvykio aplinkybes.

Klaipėdos ligoninėje mirė automobilio perėjoje partrenkta pėsčioji. Avarija įvyko pirmadienio vidurdienį apie 12.35 val.. Buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Taikos prospekte. Kaip pranešė policija, nustatyta, kad 20-metė „Ford Focus“ vairuotoja, būdama blaivi (0,00 prom.) partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusias dvi pėsčiąsias – gimusias 1956 ir 1934 metais. Eismo įvykio metu sužalotos pėsčiosios iš eismo įvykio vietos išvežtos į ligoninę.

Antradienio rytą policija paviešino informaciją, kad motina sumušė savo mažametę dukrą. Klaipėdos ligoninėje gydoma, kaip įtariama, motinos sumušta ketverių metų mergaitė. Vaikas į ligoninę buvo pristatytas pirmadienį 14.35 val., pranešė policija. Mergaitei diagnozuoti daugybiniai sumušimai pilve, kojose ir rankose. Pirminiais duomenimis, mergaitę namuose sumušė 28 metų motina. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo. Įvykis tiriamas.

Klaipėdos ligoninėje mirė statybvietėje Šventojoje susižalojęs vyras, pranešė policija. Pirmadienį 13.53 val. Palangos policija gavo pranešimą iš Klaipėdos universitetinės ligoninės. Policija informuota, kad pirmadienį apie 13 val. greitosios pagalbos medikai į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvežė 38 metų Kretingos rajono gyventoją. Jis tądien apie 12 val. Šventojoje, Mokyklos gatvėje, darbo metu nukrito statybvietėje iš aukščio. Nustatyta diagnozė – politrauma. Tą pačią dieną 13.30 val.

Ketvirtadienį Seime vykusioje vyriausybės valandoje parlamentarai domėjosi, ar Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, kurioje galimai neteisėtai buvo kaupiamos ir naudojamos lėšos, buvo atliktas auditas ir kaip ši ligoninė sukaupė tokias dideles pinigų sumas bei kaip juos naudoja. Atsakydamas į Seimo nario J. Juozapaičio klausimą, sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys sakė, kad vidaus auditas ligoninėje buvo atliktas, informacija gauta. Tačiau plačiau komentuoti audito rezultatus jis atsisakė.

Klaipėdos miesto savivaldybė ir Sveikatos apsaugos ministerija sutaria, kad ligoninių reorganizacija neišvengiama, tačiau kaip ji bus įgyvendinama, kol kas nėra aišku. Šiandien Klaipėdoje viešintis sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas prasitarė, jog po pertvarkos Lietuvoje greičiausiai atsiras trečiasis medicinos paslaugų centras. Jį planuojama įkurti reorganizavus dabartinę Klaipėdos universitetinę bei Jūrininkų ligonines.

Teismas nutarė, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė Teritorinei ligonių kasai turės grąžinti 2007-aisiais nepagrįstai įgytas 300 tūkst. litų pajamas. Teismas konstatavo, kad ligoninė nesilaikė su Teritorine ligonių kasa pasirašytos sutarties. Buvo nustatyta, kad ligonių kasos mokėjo už nesuteiktas paslaugas, taip pat, jau apmokėtas pačių pacientų.