kęstutis petrikonis

Sveikatos ekspertų taryba siūlytų peržiūrėti galimybių pasą ir pritaikyti jį dabartinei situacijai, kad jis gyventojams nekurtų perdėto saugumo jausmo, sako tarybos narys profesorius Kęstutis Petrikonis. Ekspertų nuomone, biosaugos priemonės šiuo metu yra efektyvesnės. Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Sveikatos ekspertų taryba. Susitikimo metu aptarta epidemiologinė situacija šalyje ir omikron atmainos įtaka jai. Po susitikimo surenkta spaudos konferencija.

Įtariama, kad vienoje Vilniaus poliklinikoje už kyšius buvo klastojami įrašai, kad asmenys pasiskiepijo nuo COVID-19. Policija ir prokuratūra pranešė, kad dauguma įtariamųjų yra medikai. Ši situacija privertė susimąstyti, kiek dar suklastotų dokumentų egzistuoja šalyje ir ar patys medikai neprisideda prie pandemijos plitimo.

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje netyla diskusijos dėl pandemijos valdymo ribojimų. Iš vienos pusės girdime siūlymus tam tikrus ribojimus lengvinti, tačiau iš kitur netrukus atskrieja žinia, kad svarstoma ribojimus griežtinti. Sveikatos priežiūros specialistai sako, kad tokia komunikacija primena blaškymąsi ir vardija, kokių priemonių šiuo metu valdžia turėtų imtis.

Pirmadienį sveikatos ekspertai paskelbė svarstantys siūlyti atlaisvinti tam tikrus ribojimus kai kurioms bendruomenėms. Bendruomenės, kurių didžioji dalis narių yra pasiskiepiję nuo COVID-19, galėtų gyventi šiek tiek laisviau. Savivaldybių, kuriose vakcinavimo rodikliai yra aukščiausi šalyje, merai dėl šios idėjos nesutaria – vienų nuomone jau reikėtų panaikinti visus ribojimus, o kiti mano, kad taip galima prisišaukti bėdų.

Nuo šios savaitės kai kurie COVID-19 nepersirgę ar nuo šios ligos nepasiskiepiję darbuotojai privalo periodiškai testuotis. Be to, pasigirdo idėjų skiepus kai kuriems darbuotojams padaryti privalomus. Darbuotojų atstovai sako, kad tarp jų jau dabar yra jaučiamas chaosas, o prievolė skiepytis gali atsiliepti itin neigiamai – nesutinkantys vakcinuotis žmonės gali tiesiog palikti darbo vietas, todėl gali imti trūkti darbuotojų.

Sveikatos ekspertai įsitikinę, kad nepaisant epidemiologinės situacijos, planinės gydymo paslaugos ir vizitai pas šeimos gydytojus neturėtų būti ribojimai. Tai, anot ekspertų, pasiekti padėtų ir privalomas medikų skiepijimas. Koronaviruso pandemijos valdymas ir vakcinavimo procesas trečiadienį aptartas prie prezidentūros suburtoje sveikatos ekspertų taryboje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius prof.

Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į visus Lietuvos žmones ir dar kartą paragino pasiskiepyti. Jo teigimu, faktai apie vakcinų naudą kalba patys už save, o vakcinacija yra vienintelis būdas išspręsti koronaviruso problemą Lietuvoje. „Noriu dar kartą paskatinti pasiskiepyti. Ne dėl to, kad kažkas verčia tą daryti ar kažkas skatina tą daryti. Pasiskiepykite dėl savęs, dėl savo artimųjų ir dėl visos visuomenės saugumo“, – į Lietuvos žmones trečiadienį kreipėsi G. Nausėda.

Dar pernai metų gale aptikta indiškoji arba kitaip vadinama Delta koronaviruso atmaina kaip mat paplito pasaulyje. Spėjama, kad netrukus ši atmaina ims dominuoti ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Vis dėlto pastebima viena tendencija – ši atmaina kur kas aktyviau plinta tarp vaikų ir jaunų žmonių. Pasaulyje siaučia indiškoji Delta koronaviruso atmaina.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kęstutis Petrikonis pažymi, kad COVID-19 Delta atmaina ypač mėgsta jaunus žmones. Todėl jis ragina gausiai skiepyti studentus, ypač prieš grįžtant į studijas rudenį. „Delta atmaina ypač mėgsta jaunus žmones. Studentų skiepijimas ar baigusių studijas skiepijimas galėtų būti labai svarbus prioritetas atidarant universitetus ir leidžiant vykti normalioms studijoms“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo K. Petrikonis.

Prezidentui Gitanui Nausėdai nerimą kelia Lietuvoje lėtėjantys vakcinacijos nuo COVID-19 tempai. Anot jo patarėjo, per vasarą būtina spartinti vakcinaciją, kad rudenį pavyktų išvengti dar vienos užkrato bangos ir karantino. Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su Sveikatos ekspertų taryba. Susitikime aptartas vakcinacijos spartinimas, vaikų emocinė sveikata, jaunimo skiepijimas, apžvelgta epidemiologinė situacija.

Trečiajai COVID-19 bangai rodant savo nagus ir vėl didėjant į ligonines guldomų pacientų srautui gydytojai vis garsiau kalba apie greitu metu užplūsiančius pokovidinio sindromo kamuojamus žmones. Įspėjama ne tik dėl ilgus mėnesius ir lengvai sirgusiuosius galinčių varginti poinfekcinių reiškinių, bet ir stipriai išaugsiančių sveikatos sistemos kaštų.

Lietuvoje daugėjant paskiepytų ir persirgusių koronavirusu žmonių, Prezidentūra prakalbo apie galimybę Lietuvoje diegti imuniteto pasą. Sveikatos ekspertai pritaria tokiam siūlymui, tačiau pažymi, kad pirmiausia reikia apie tai kaip apie medicininį klausimą, o ne socialinį. Profesoriaus Kęstučio Petrikonio teigimu, imuniteto pasas ir vakcinavimo sertifikatas yra skirtingos sąvokos. Pasak jo, paskiepijimas nesuteikia išimtinės teisės vakciną gavusiam piliečiui.

Dar antradienį paskelbę apie tai, kad bus vėl atveriamos bažnyčios durys, Lietuvos vyskupai netruko būti sukritikuoti. Po visuomenės ir valdžios skatinimų persigalvoti, nuspręsta mišių vis dėlto neatnaujinti. Dar antradienį Lietuvos vyskupai paskelbė, kad nuo pirmadienio, sausio 11-osios, bažnyčiose vėl vyks mišios. Vyskupų sprendimas atnaujinti pamaldas netruko būti sukritikuotas – piktinosi visuomenė, politikai, sveikatos priežiūros specialistai.

Antradienį Lietuvos Vyskupų Konferencija paskelbė, kad nuo kitos savaitės bus atnaujinamos mišios bažnyčiose. Nuo šiol jas stebėti bus galima bažnyčiose gyvai. Tačiau toks vyskupų sprendimas sulaukė daug aštrios ne tik visuomenės, bet ir specialistų kritikos. Vyskupų Konferencija savo priimtą sprendimą teigia dar svarstantys. Antradienį Lietuvos vyskupai paskelbė, kad nuo kito pirmadienio, sausio 11 d. atnaujina mišias bažnyčiose.

Du trečdaliai vyresnių nei 18 metų amžiaus Lietuvos gyventojų planuoja skiepytis nuo Covid-19. Pusė iš jų tai norėtų padaryti kaip įmanoma greičiau. Prezidentūra tokią gyventojų nuomonę apie vakciną vertina teigiama ir teigia, kad tokio gyventojų skaičiaus užtektų, norint Lietuvoje užtikrinti „bandos imunitetą“.  Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kartu su Sveikatos ekspertų taryba ir Seimo Sveikatos reikalų ko...

Nuo trečiadienio įsigaliojo griežtesnės karantino sąlygos. Kai kam jos atrodo per griežtos, kitiems – per švelnios. Kas kaltas dėl dabartinės padėties ir ko tikėtis artimiausiu metu, klausėmė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektoriaus Kęstučio Petrikonio. Sveiki. Sakote, kad po dviejų savaičių sveikatos apsaugos sistema gali sugriūti. Sakykite, kas dėl to kaltas ir kodėl taip atsitiko? Iš tikrųjų sunku atrasti kaltą vieną.

Lietuvoje per parą nustatyta beveik dvigubai daugiau koronaviruso atvejų, nei pastarąją parą. Kaip vertinti koronaviruso plitimą Lietuvoje ir kiek jį sustabdyti padės nuo rytojaus įvedamas karantinas? Apie tai TV3 studijoje kalbame su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektoriumi profesoriumi Kęstučiu Petrikoniu. Girdime, kad šiandien Prezidentui su savo kolegomis mokslininkais pristatėte koronaviruso plitimo tikimybes.

21 tūkst. gyventojų netrukus sulauks laiškų, kviečiančių nepatingėti ir mokslininkams duoti savo kraujo iš piršto. Taip geriausi šalies mokslininkai ketina nustatyti, kiek iš tikrųjų žmonių Lietuvoje galėjo persirgti Covid-19 ir net nepajusti simptomų. Taip pat populiacijos tyrimas, kurį ketinama pradėti liepą, padės įvertinti tarp gyventojų jau susiformavusį imuniteto šiai infekcijai lygį.