katilai

Spalio 1 d. bus skelbiami kvietimai teikti paraiškas valstybės kompensacijoms už gyventojų keičiamus neefektyvius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius katilus. Energetikos ministerijos inicijuota  8,5 mln. eurų paramos priemonė padės individualių namų gyventojams įsigyti efektyvesnius šildymo įrenginius, gerinti gyvenimo komfortą, sumažinti savo šildymo išlaidas, nedidinti oro taršos ir mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Centralizuotai tiekiamos šilumos gamintojai pagamintų daugiau „žalios“ ir pigios šilumos iš atsinaujinančių išteklių, ypač medienos atliekų, jeigu turėtų tinkamą įrangą, kuriai įsigyti arba atnaujinti reikia didelių investicijų, sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas.  Pasak Valdo Lukoševičiaus, vienintelis kelias tokioms įmonėms išlaikyti stabilias šilumos kainas – skirti joms 30-50 proc. subsidijas pasikeisti katilus – bendra jų suma siektų apie 50 mln.

Antradienį Lietuvos energetikos agentūra (LEA) sustabdė pirmąjį kvietimą teikti paraiškas paramai gauti, keičiant neefektyvius biomasę naudojančius katilus Vilniaus regione. Pasak LEA, iki šiol prašoma tiek lėšų, kiek šiam etapui jų buvo numatyta skirti, tačiau gyventojai dėl paramos vis dar gali kreiptis. „Lietuvos gyventojų susidomėjimas parama, skirta šilumos įrangos atnaujinimui, labai didelis, paraiškos teikiamos itin aktyviai.

Artimiausiu metu gyventojai vėl galės gauti paramą iškastinio kuro katilų pakeitimui. Paaiškinama, kas galės pasinaudoti tokia galimybe ir gauti iki 3,5 tūkst. eurų.   Energetikos ministerijos atstovai teigia, kad iškastinio kuro katilų pakeitimui numatyta skirti papildomus 4 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų. „Gyventojų tarpe neefektyvių katilų keitimo priemonė populiari ne tik dėl skiriamos paramos.

Vidurio ir vakarų Lietuvoje neefektyvius biokuro katilus nori pakeisti 1661 gyventojas, jie prašo daugiau nei 6 mln. eurų paramos, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA antradienį sustabdė spalio pradžioje pradėtą paraiškų priėmimą, nes prašoma parama viršija skirtą sumą. Agentūra žada, jog 2024 metais gyventojai vėl galės gauti paramą.

Iškastinį kurą naudojančius katilus keisti Vidurio ir Vakarų Lietuvoje siekia 1029 gyventojai, jie prašo beveik 3,54 mln. eurų paramos, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA ketvirtadienį sustabdė paraiškų priėmimą, nes iki šiol prašoma tiek paramos lėšų, kiek jų iš viso skirta šiam etapui. Energetikos ministerija, atsižvelgdama į paramos poreikį, įvertins galimybes skirti tam papildomai lėšų.

Biokuro, anglies ar kito iškastinio kuro katilų keitimui į penktos klasės biokuro įrenginius ar šilumos siurblius skirta 14,2 mln. eurų paramos. Energetikos ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas.  Kompensacijos – ne daugiau kaip 50 proc. išlaidų – bus mokamos prie centralizuoto šilumos tiekimo neprijungtų namų gyventojams, ketvirtadienį pranešė ministerija.

Gyventojai nuo pirmadienio gali teikti prašymus subsidijoms, keičiant dujas, anglis ar kitą iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius biokuro katilais arba šilumos siurbliais. Tam numatyta 6 mln. eurų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Į maksimalią 14,5 tūkst. eurų paramą gali pretenduoti nuosavų namų ar butų gyventojai. Kompensacinė išmoka neteikiama sodo namų savininkams arba jei pastatas šildomas centralizuotai.

Nuo gegužės 10 d. iki birželio 10 d. gyventojai galės teikti paraiškas gauti paramą pakeisti senus ir neefektyvius kietą kurą naudojančius šildymo katilus į naujus efektyvius šildymo įrenginius – biokuro katilus arba šilumos siurblius. 2019 m. numatyta kvietimo suma sudaro apie 4 mln. eurų – iš viso iki 2022 m. bus paskirstyta net 14 mln. eurų ES fondų lėšų, praneša Energetikos ministerija.

Ar gali 2018-aisiais prasidėti Trečiasis pasaulinis karas? Švedų leidinys „Aftonbladet“ pateikė penkis židinius, kuriuose, anot Isako Svenssono, Upsalos tarptautinių tyrimų ir konfliktų profesoriaus, „egzistuoja padidinta rizika“. JAV respublikonų senatorius Bobas Corkeris perspėjo, kad Donaldas Trumpas gali privesti JAV prie „kelio į Trečiąjį pasaulinį karą“. Yra rizika, kad šis teiginys nėra jau toks ir klaidingas. Pasak I. Svenssono, trys faktoriai labiau už kitus užkerta kelią karui.

Rusijoje kilo naujas skandalas dėl šios šalies smogiko Dmitrijaus Sapožnikovo, dalyvavusio apsišaukėlių „Donecko liaudies respublikoje“ kariuomenės operacijose, interviu rusų BBC padaliniui. Pokalbio metu vyras nesislapstė už „atostogaujančių savanorių“ sąvokų, o rėžė iš peties – prie Debalcevės mūšį laimėjo ne separatistai, o atvykęs Rusijos reguliariosios armijos pastiprinimas.

Pasiskelbusios „Donecko liaudies respublikos“ spec. padalinio vadas Dmitrijus Sapožnikovas (į Donbasą atvykęs iš Rusijos), „BBC“ papasakojo apie Rusijos karių veiksmus, nulėmusius Ukrainos miesto Debalcevė užėmimą. D. Sapožnikovas papasakojo, kad „DLR“ kariuomenė stūmėsi keliu į Logvinovą, tačiau Ukrainos kariuomenė juos apsupo. Praėjus kiek laiko smogikams pavyko ištrūkti, nes per 3-5 dienas atvyko rusų tankai, rusų samdinio duomenimis, tai buvo šauktiniai iš Buriatijos.

Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) siūlo artėjantį kartu su Seimo rinkimais vyksiantį AE referendumą  papildyti antru klausimu – suteikti galimybę šalies gyventojams spręsti, ar šilumos ūkyje brangių importinių dujų vartojimas turėtų būti keičiamas beveik tris kartus pigesniu lietuvišku biokuru. Kartu su Seimo rinkimais įvyksiančio referendumo papildymo projektą asociacija išsiuntė visiems Seimo nariams bei Lietuvos miestų ir rajonų tarybų nariams.