kasetiniai šaudmenys

Lietuvai nutarus trauktis iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina siūlysiąs regiono kolegoms svarstyti dėl bendrų šios amunicijos įsigijimų. „Apie regioninių pirkimų galimybę šiai minutei kalbėti anksti. Vertinčiau ją kaip labai įdomią“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė L. Kasčiūnas, nurodydamas, jog dėl tokių galimybių galėtų tartis Suomija, Lenkija bei Baltijos šalys. „Tai tos šalys, kurios galėtų tokius pirkimus daryti.

Ketvirtadienį Seimas nusprendė denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą. Lietuvai pasitraukus iš šios tarptautinės sutarties nelieka ribojimų įsigyti, kaupti, o karo atveju prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis. Pasitraukimą palaikė 103 Seimo nariai, vienas parlamentaras balsavo prieš, susilaikė 4. Tam, ratifikuota tarptautinė sutartis būtų denonsuota, sprendimą turi palaikyti bent 3/5 Seimo narių – paremti sprendimą turi bent 85 parlamentarai.

Antradienį Seimas skubos tvarka svarstys siūlymą denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą. „Nuo 2010 metų, kai Lietuva tapo konvencijos šalimi, saugumo situacija iš esmės pablogėjo, pasikeitė grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – pristatydamas iniciatyvą praėjusią savaitę kalbėjo krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Pocius sako, kad kasetinių šaudmenų naudojimas Lietuvoje būtų papildoma atgrasymo priemonė potencialiam agresoriui. „Tai yra galingas ginklas, naikinantis gyvąją jėgą. Grėsmė yra, jeigu šie šaudmenys pataikytų ne į karinius objektus, o į civilinius.

Ketvirtadienį Seimą pasieks siūlymas denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą. Dekretą, kuriuo teikia Seimui siūlymą pasitraukti iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos, pirmadienį pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda. Šį įstatymo projektą parlamentui ketvirtadienį pateiks krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mato pagrindą diskutuoti dėl Lietuvos pasitraukimo iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos. „Manau, normalu – vyksta diskusijos, visų pirma, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Matyt, verta atkreipti dėmesį, kad Lietuva – vienintelė iš kaimyninių valstybių yra to susitarimo dalimi. Dėl to visiškai racionalu dabar dar kartą persvarstyti, ar Lietuva turėtų likti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad šiuo metu vyksta konsultacijos tarp institucijų dėl galimybės Lietuvai trauktis iš kasetinių šaudmenų konvencijos ir jos „nuteikia pozityviai“. „Konsultacijos tarp institucijų vyksta ir daugiau informacijos bus pateikta pavasario sesijos pradžioj. Visos institucijos dirba vardan to, kad Lietuva būtų stipresnė ir gynybiškai geriau pasirengusi“, – po uždaro NSGK posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį planuoja aptarti galimybę trauktis iš konvencijos dėl kasetinių šaudmenų draudimo. „Esame gavę Krašto apsaugos ministerijos argumentuotą pasiūlymą, kodėl reikia apsvarstyti traukimąsi iš konvencijos, kuri mus riboja. Argumentai stiprūs, kodėl mes turime susirišti rankas, kai rusai tų rankų sau nesusiriša“, – BNS sakė NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako šiuo metu nematantis, kad būtų judama link politinio sprendimo dėl pasitraukimo iš konvencijos, susijusios su kasetinių šaudmenų nenaudojimu. „Manau, kad šiuo atveju, kai artėja įvairūs rinkimai gal mūsų politikai tiesiog nori nuošaliau laikytis nuo tokių komplikuotų klausimų, kurie gali sukelti kažkokių nepatogumų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Anušauskas.

Politinis procesas dėl pasitraukimo iš konvencijos, susijusios su kasetinių šaudmenų nenaudojimu, nėra pradėtas, laukiama papildomos informacijos, ekspertų pasisakymų, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.  „Įvairūs pasvarstymai jie tokie yra, politinis procesas dėl pasitraukimo inicijavimo nėra pradėtas“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.  Anot jo, vis dar stinga atsakymų į svarbius klausimus, taip pat sąjungininkų požiūrio šiuo klausimu.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad lauks oficialių institucijų atsakymų į pasiūlymą Valstybės gynimo tarybai (VGT) spręsti dėl pasitraukimo iš kasetinius šaudmenis draudžiančios tarptautinės sutarties. Taip jis kalbėjo daliai politikų reiškiant abejones dėl pasitraukimo iš konvencijos. „Norėčiau gauti vis dėlto oficialius atsakymus su argumentais“, – BNS trečiadienį Vyriausybėje sakė ministras, paklaustas, ar po kritikos ketina atsitraukti nuo siūlymo.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad viešos diskusijos dėl pasitraukimo iš susitarimo dėl kasetinių šaudmenų šiuo metu yra per ankstyvos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų (URK) komitetų pirmininkai remia Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymus svarstyti pasitraukimą iš kasetinę amunicija draudžiančios konvencijos. Pasak parlamentarų, Lietuva savo kariniame arsenale privalo turėti visas priemones, galinčias padėti atremti agresorių.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako neturinti paprasto atsakymo, ar Lietuva turėtų svarstyti pasitraukimą iš susitarimo dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo. „Čia yra toks klausimas, kur nėra kažkokio labai paprasto atsakymo“, – žurnalistams Seime antradienį sakė ministrė pirmininkė. Taip ji kalbėjo Krašto apsaugos ministerijai (KAM) raginant šį klausimą aptarti Valstybės gynimo taryboje.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo Valstybės gynimo tarybai (VGT) svarstyti klausimą dėl galimo pasitraukimo iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. Apie tai pirmadienį pranešė naujienų portalas „Delfi“. Anot jo, ministerija laikosi pozicijos, jog kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų galėti naudoti ir Lietuva.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, jog Lietuva turėtų pasitraukti iš konvencijosdėl kasetinių sprogmenų uždraudimo. „Savo laiku Lietuva tapo 55-ąja prie kasetinių šaudmenų draudimo prisijungusia šalimi. Reikėtų atsisakyti šios konvencijos, norint įsigyti ir naudoti. Tikiuosi, tai ir bus padaryta“, – sekmadienį feisbuke rašė ministras.