kapavietė

Intensyvesnis lankytojų srautas per mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienas reiškia ir išaugusį atliekų kiekį. Dirbtinių gėlių puokštės ir daugybė plastiko žvakių – toks vaizdas neretai neatrodo skoningai, be to, palieka ryškų pėdsaką gamtai.  Specialistai vykstantiems lankyti artimųjų kapaviečių primena, kad dauguma  kapinėse susidariusių atliekų yra neperdirbamos, todėl verta paieškoti alternatyvų.

Kapo dekoravimas – tai galimybė sukurti prasmingą atminimo vietą, kuri atspindi žmogaus gyvenimo istoriją. Juk kiekviena detalė – nuo akmens plokštės iki augalų – gali atspindėti išėjusiojo asmenybę. Ar renkatės griežtą ir tvarkingą spalvų paletę, ar natūralias ir laukines gėles, kiekvienas sprendimas suteikia kapui unikalumo ir sukuria vietą, kuri pabrėžia tai, kas artimajam buvo svarbu, kas jį džiugino ir kokį pėdsaką jis paliko pasaulyje.

Socialinėje erdvėje išplito skelbimas apie Karmėlavoje parduodamą kapavietę už 10 tūkst. eurų. Tai sukėlė žmonių nuostabą – ar iš tiesų taip gali būti. Kauno SĮ „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna dalijasi savo įžvalgomis, ką reiškia tokie skelbimai ir kokia yra įteisinta tvarka. Pasak R. Čėsnos, tokių skelbimų atsiradimas gali reikšti du dalykus.

Spalio 13-ąją Šiluvos kapinėse, 2023 metais padėtoje negimusiųjų kapavietėje, antrus metus iš eilės šio miestelio kapinėse palaidoti iki 22-os nėštumo savaitės ligoninėse po persileidimo ar aborto mirę kūdikiai. Kaip anksčiau pranešė portalas „Kas vyksta Kaune“, Lietuvoje jau šešerius metus patys tėveliai turi galimybę palaidoti tokius vaikelius, tačiau sudėtingoje situacijoje ne visi gali arba tiesiog nesužino apie tokią galimybę, informuoja Kauno arkivyskupija.

Spalio 13 d., sekmadienį, po 12 val. Šv. Mišių Šiluvos bazilikoje antrus metus iš eilės šio miestelio kapinėse bus palaidoti iki 22-os nėštumo savaitės ligoninėse po persileidimo ar aborto mirę kūdikiai. Lietuvoje jau šešerius metus patys tėveliai turi galimybę palaidoti tokius vaikelius, tačiau sudėtingoje situacijoje ne visi gali arba tiesiog nesužino apie tokią galimybę, informuoja Kauno arkivyskupija.

Apleistos amžinojo poilsio vietos prestižinėse kapinėse sostinėje išgraibstytos. Prieš kelerius metus valdžiai leidus perimti mažiausiai dvejus metus artimųjų neprižiūrimas kapavietes, norinčiųjų – per akis. Nauji kapaviečių savininkai jau ne tik apsiėmė prižiūrėti svetimus kapus, bet jų vietoje jau laidoja ir savo artimuosius. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Sostinės Rokantiškių kapinėse artimųjų kapavietę kartu su seserimi tvarko Raisa.

Rudens sezonui įsibėgėjus dažnas ima svarstyti apie artėjančias Vėlines ir amžinybėn išėjusius artimuosius, o pasirūpinti mylimo žmogaus kapo aplinka tampa ne tik estetine, bet ir emociškai svarbia pasiruošimo šiai dienai dalimi. Tad ne veltui šiuo metu kapų tvarkymo paslaugos tampa aktualios ir sulaukia milžiniško susidomėjimo.

Daugumai žmonių nekyla problemų pasirūpinti artimųjų kapavietėmis, tačiau dalis asmenų skirti pakankamai laiko kapaviečių prižiūrėjimui ir tvarkymui negali, todėl renkasi kapavietes dengti akmens plokštėmis. Apie tai, kuo šis sprendimas yra praktiškas bei kiek tai gali kainuoti, papasakojo „Akmens brolių“ atstovas Aurimas Balsys bei skulptorius Mindaugas Jankauskas. Įvardino priežastis „Akmens brolių“ atstovas pastebi, jog dabar keičiasi tendencijos.

Vasarą traukiantys ilsėtis į Palangą čia gali ne tik pailsėti, bet ir atrasti kai kuriems dar neatrastas vietas. Viena jų – ypatingas kapas. Kaip socialiniuose tinkluose praneša Palangos turizmo ir informacijos centras, Vytauto ir Klaipėdos gatvių sankirtoje yra grafų Tiškevičių šeimos kapas. Palangoje – ypatinga grafų Tiškevičių šeimos kapavietė Šią grafų šeimos kapavietę galima rasti adresu Vytauto g. 176C/Klaipėdos pl. 67B, Palangoje, miesto civilinėse kapinėse.

Praėjus dviem savaitėms po pražūtingos nuošliaužos Papua Naujojoje Gvinėjoje, nutraukta aukų ir kūnų paieška. Katastrofos teritorija bus paskelbta masine kapaviete, pranešė vietos institucijos, kuriomis remiasi žiniasklaida. Vietos institucijos kalba apie 2 000 po nuošliauža palaidotų žmonių. Iki šiol ištraukta tik 11 kūnų. Naujų griūčių pavojus išlieka didelis. Dėl to rengiamos tolesnės evakuacijos akcijos. Jau anksčiau ekspertai pareiškė, kad praktiškai nėra vilčių rasti gyvųjų.

Panevėžio Šilaičių kapinėse Anapilin iškeliavusių artimųjų kapavietes lankiusi panevėžietė atkreipė dėmesį į netoliese esančius apleistus ir neprižiūrimus kapus – ant jų moteris uždega žvakeles, nors amžinojo poilsio ten atgulę svetimi. Panevėžietė Angelė pasakojo, kad atvykus į Šilaičių kapines jos žvilgsnis visad užkliūva už apleistų kapaviečių. Kai kuriose įsmeigtos lentelės su užrašu – „Netvarkoma kapavietė“ . „Nors tai ir ne mano artimųjų kapai, bet jaučiu pareigą bent uždengti žvakutę.

Sekmadienį, naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ „Facebook“ grupėje, skaitytoja pasidalijo pamatytu vaizdu: vairuotoja apgadino svetimą kapavietę ir pasišalino iš įvykio vietos. Moteris buvo priblokšta incidento ir negalėjo patikėti tuo, kas nutiko. Buvo apstulbusi Prieš kelias dienas moteris lankėsi Karmėlavos kapinėse, kur tapo nemalonaus įvykio liudininke. Moteris dalijosi, kad atvažiavusi moteris kliudė kapavietėje pastatytą paminklą ir nuvažiavo.

Vilniuje, Verkių dvarvietės teritorijoje, Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologai kasinėdami šiaurės vakarų parko dalyje aptiko XIII–XIV amžių moterų kapus, trečiadienį pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. Šio laikotarpio kapinynas rastas dar 2008 metais. Tuo metu buvo rasti du kapai – vyro ir moters, taip pat daugybė įkapių. Siekiant tiksliau nustatyti kapinyno ribas ir jo datavimą, archeologiniai tyrimai pratęsti šių metų pavasarį.

Savo kapavietės priežiūra ir tvarkymas gali atrodyti kaip nemaloni tema, tačiau tai yra svarbus aspektas, su kuriuo savo gyvenimo eigoje reikia susidurti kiekvienam žmogui. Kapų tvarkymo ir priežiūros paslaugų įmonės „Memorus“ įkūrėja Eglė Balčiūnienė pasakoja, kur galima įsigyti savo kapavietę, kada derėtų ja pasirūpinti bei kaip ją prižiūrėti.

Technologijoms sparčiai žengiant į priekį, pokyčiai paliečia ir mirusiųjų atminimo įamžinimo temą. Tad nenustebkite, jei ateityje ant kone kiekvieno antkapio pamatysite nedidelę lentelę su QR kodu – tokias galite išvysti jau dabar. Tokią atminimo įamžinimo paslaugą siūlantys kauniečiai papasakojo, kokią informaciją galima sutalpinti nedideliame kode.

Vasaros pabaigoje Lančiūnavos bažnyčios šventoriuje buvo pastatytas ir pašventintas tautodailininko Juliaus Urbanavičiaus paminklas negimusiems vaikams. Dabar čia Šėtos parapijos kunigas Robertas Skrinskas ragina įrengti vietą, skirtą laidoti Kėdainių negimusiems vaikams, nors kartu pripažįsta, kad rajono gyventojams būtų žymiai patogiau, jei tokia vieta atsirastų didžiosiose Kėdainių miesto kapinėse. Savivaldybė dar nenusprendė „Lapkričio 13 d., pirmadienį, po 12 val.

Mirus artimajam, mes susiduriame su praradimo skausmu, kuris gali būti sunkiai pakeliamas. Tai yra laikas, kai mūsų emocinė būklė ir praktiniai veiksmai tampa labai svarbūs. Apie tai, ką daryti mirus artimajam ir kokie žingsniai yra svarbiausi, pasakoja Laidojimo ceremonijų organizavimo įmonės „Rekviem“ komercijos direktorė Jorūnė Jurkevičienė.   J. Jurkevičienė sako, kad jei netektis įvyko namuose, pirmiausia reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie mirtį.

Kauno arkivyskupija savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino, kad Šiluvą ir amžino poilsio vietą, lapkričio 13 d., pasiekė vaikelių, kurie dar negimę mirė motinų įsčiose, palaikai. Šių Kauno ligoninėse mirusių kūdikių palaikai buvo saugojami LSMU Kauno klinikų bei Kauno ligoninės koplyčiose ir tądien 7-iose urnose baltu laidojimo automobiliu atkeliavo į Šiluvą, o po Šv. Mišių buvo palaidoti miestelio kapinėse.

Vis daugiau gyventojų savo mirusių giminaičių, draugų ar pažįstamų kapų ieško internete – prie kapinių registro, kuriame surinkta informacija apie palaidojimus Vilniaus kapinėse, per mėnesį jungiasi tūkstančiai vartotojų. Didžioji dalis – iš Lietuvos, tačiau artimųjų kapaviečių ieško ir nemažai Lenkijos gyventojų. „Skaitmeniniame amžiuje vis daugiau žmonių naudojasi technologijomis, o pagal paieškų aktyvumą matome, kad kapinių registras yra aktuali paslauga.

Neretai daugumai žmonių nekyla jokių problemų pasirūpinti artimųjų kapavietės priežiūra. Vis dėlto, dalis asmenų neretai teigia, kad kapavietė yra ne sodas ar gėlynas, o ir skirti jos tvarkymui pakankamai laiko dažnu atveju sunkiai pavyksta. Atsižvelgiant į šias problemas, vis dažniau žmonių renkasi kapavietes dengti akmens plokštėmis.

Vilnietei Erikai S. teko kreiptis į teismą, kad ji galėtų prižiūrėti savo pačios sūnaus kapą. Tokia situacija susiklostė dėl trečiojo asmens nenoro leisti motinai prižiūrėti kapavietę.

Vilniaus Tauro kalno papėdėje ketvirtadienį archeologinių žvalgymų metu rastos kapavietės, todėl rekonstrukcijos darbai laikinai stabdomi. Apie tai pirmasis pranešė portalas „15min“. Kaip ketvirtadienį BNS informavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, šiuo metu atliekami detalūs archeologinai tyrimai, jų metu rasta daugiau kapaviečių. „Tyrimų metu palaikai bus įvertinti, iškelti ir perduoti Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui antropologiniams tyrimams.

Lietuvoje įsišakniję gilios kapų lankymo ir apželdinimo tradicijos, ypač dabar, artėjant Tėvo dienai, daugelis trauks aplankyti jau Anapilin iškeliavusių artimųjų, tvarkys jų amžinojo poilsio vietas ir ieškos geriausių būdų, kaip augalais sukurti tvarkingą kapo vaizdą.  Kad būtų lengviau apsispręsti, kokias gėles sodinti kapuose, „Eram service“ įkūrėja, apželdinimo specialistė Rūta Matulienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokie augalai dabar tinkamiausi.

Lietuvos šauliai buria visus norinčius prisidėti tvarkant kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo vietas – kai kur reikia aptvarkyti kapavietes, atnaujinant paminklines lentas. Prie šios iniciatyvos atsigręžti į žuvusiuosius už Lietuvos laisvę jungiasi ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, prašydamas atsiliepti visus tuos, kas žino dar netyrinėtas kovotojų žūties ar palaidojimo vietas.

„Memorus“ kraštovaizdžio specialistė, dizainerė Eglė Balčiūnienė sako, kad kiekvienais metais, panašiu metu šalnos tampa įprastu reiškiniu, tad nors prekyboje gėlių pasiūla ir yra plati, tačiau prieš renkantis augalus reikia gerai pagalvoti, ar augalas sugebės atlaikyti pavasario netikėtus šalčius. Apie tai, ką reikėtų žinoti sodinant gėles kapinėse gegužę bei kokių klaidų reikėtų privengti ir kalbamės su kraštovaizdžio specialiste.

Atšilus orams bei artėjant Motinos dienai dauguma lietuvių suskubo tvarkyti kapus. Neretai tokiomis dienomis prie kapinių rikiuojasi įvairius augalus pardavinėjantys prekybininkai, iš kurių eidami pro šalį dauguma spontaniškai įsigyja vieną ar kitą augalą. Tačiau likę lietuviai, augalus, kuriuos sodins kapuose, planuoja iš anksto.

Moteris Brazilijoje išgyveno patį didžiausią košmarą – policija rado ją palaidotą gyvą. 36-erių moteris buvo užmūryta kapavietėje po konflikto su dviem kaukėtais vyrais, kurie užpuolė ją ir palaidojo gyvą. Ten ji praleido visą naktį, rašo express.co.uk. Moteris buvo išlaisvinta kovo 28 d. iš Viskonde de Rio Branko miesto savivaldybės kapinių Minas Žeraiso valstijoje.

Kauno kapinėse nusiaubtos dešimtys kapaviečių: sudaužytos žvakės, išmėtyti įdėklai, išvartytos gėlės. Gyventojai pasibaisėję ir įtaria, kad tai vandalų arba vėtros darbas. Tačiau aiškėja, kad šėlioja visai kitokie vandalai. Šokiruojantys vaizdai Eigulių kapinėse Kaune. Nusiaubtos dešimtys kapaviečių – išvartytos ir sudaužytos žvakės, ištaršyti gėlių krepšeliai. Žmonės pasibaisėję, spėlioja, kas galėjo taip šventvagiškai pasielgti: „Vėjas turbūt.

Klaipėdos rajone gyvenantis paminkladarys, paminklų gamybos ir kapaviečių įrengimo bei atnaujinimo įmonės „Akmens broliai“ vadovas Aurimas Balsys šioje srityje darbuojasi nuo 15-os metų. Vyras pasakoja, kad dar būdamas paauglys susižavėjo darbu su akmenimis, tad ilga nesvarstęs ėmė ir pasirinko paminkladario kelią. Visgi, nors per ilgus darbo metus jis spėjo priprasti prie darbo specifikos, tačiau iki pat dabar išlieka sunku daryti paminklus mažiems vaikams ar paaugliams.

Nelankėte artimųjų kapų pastaruosius dvejus metus? Nenustebkite, kad atėję lankyti dabar, šeimos kapavietėje galite rasti palaidotą svetimą žmogų. Dvejus metus stebėtas ir niekieno neprižiūrimas kapavietes šalies savivaldybės jau pradėjo dalyti naujiems savininkams. O šie senesnėse kapinaitėse jau pradėjo laidoti ir savo artimuosius. Tiesa, kaip sako valdininkai, norinčiųjų perimti svetimą kapavietę, bent jau kol kas, ne tiek ir daug.

Kremlius pirmadienį paneigė, kad jo pajėgos yra atsakingos už didelio masto žudynes Rytų Ukrainoje, ir apkaltino Kyjivą sufalsifikavus masinę kapavietę, aptiktą ukrainiečių atkovotoje teritorijoje. Tuo metu Ukraina pranešė, kad per naujausią incidentą, pakursčiusį nuogąstavimus dėl galimos branduolinės avarijos, rusų raketos nukrito pavojingai arti atominės jėgainės pietų Ukrainoje.

Elektrėnų savivaldybės teritorijoje (šalia Lazdėnų k.) surastas bendras lietuvių ir lenkų karių kapas, pranešime spaudai rašo Elektrėnų rajono savivaldybė.  Pasak pranešimo, kariai žuvo 1920 m. spalio mėn. Lietuvos ir Lenkijos karinio konflikto metu. Šiuo metu kapavietėje dirba archeologai. Vėliau palaikus planuojame garbingai perlaidoti kapinėse.

Nustojote lankyti artimųjų kapus? Nenustebkite, kad po kurio laiko ten nuėję, vietoj šeimos kapavietės rasite svetimų žmonių kapus. Dvejus metus šeimininkų laukusias, bet taip ir nesulaukusias neprižiūrimas kapavietes savivaldybės šiomis dienomis perleidžia visiems, kas norės jas prižiūrėti, o vėliau ir palaidoti ten savo artimuosius. Tiesa, bent jau kol kas žmonės tik domisi, o paraiškų pildyti neskuba.

Donecko regioniniane dramos teatre Mariupolyje, kurį bombardavo Rusijos pajėgos, žuvo mažiausiai 600 civilių, ir jis, vietinių pareigūnų teigimu, tapo liguista „turistų traukos vieta“. Olenos Halushkos iš Ukrainos antikorupcinės organizacijos „AntAC“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip lankytojai vaikšto po teatro, kuris buvo naudojamas kaip slėptuvė  maždaug 1000 civilių gyventojų,  griuvėsius ‒ kovo 16 dieną į jį smogė rusų bombos, rašo dailystar.co.uk.

Tarp Vitos ir jos artimųjų įsižiebė stiprus ir nesibaigiantis konfliktas, kurio priežastis – kapas. Moteris TV3 laidoje „TV Pagalba“ pasakojo, kad jos artimieji nori iš jos atimti kapavietę, kurioje palaidotas jos vyras, vaikas ir mama.  Vita teigė, kad kapavietė priklauso jai, nes jau 1984 metais joje ji palaidojo savo 2 metų sūnų, kurį nutrenkė elektra. Prieš tai ten niekas negulėjo.

Įpusėjus rudeniui ateina metas svarstyti kaip pasirūpinti artimųjų kapavietėmis, kad jos atrodytų tvarkingai Vėlinių dieną. Kokias gėles geriausiai sodinti šiuo metu bei kokių klaidų nekartoti, tv3.lt naujienų portalui pasakoja kapų dizaino ir priežiūros „Memorus“ kraštovaizdžio specialistė Eglė Balčiūnienė. Pasak Eglės Balčiūnienės, šiuo metu dauguma renkasi kuo paprastesnį, solidų minimalizmą kapaviečių dizaine.

Kenijos nacionalinių muziejų archeologijos vadovas iš spintos traukia specialioje dėžėje saugomus mėginius. Tai – ne šiaip eksponatai, o palaikų dalys iš seniausios pasaulyje kapavietės Kenijoje. Šiai žmonių laidojimo vietai, anot mokslininkų, yra maždaug 78 tūkstančiai metų. Radiniai joje leidžia daryti išvadas apie ankstyvųjų „Homo Sapiens“ emocinius gebėjimus. O rasti palaikai – panašu, net 3 metukų nesulaukusio vaiko griaučių dalys. „Vaiko amžius yra 2–3 metai.

Sakoma, kad kapinės yra tautos tradicijų ir valstybės kultūros politikos veidrodis. Taip pat ne kartą teko išgirsti liūdnoką pajuokavimą, kad, jei būtų surengtas pasaulio kapinių tvarkymo čempionatas, taptume čempionais ar prizininkais. Nuo seno žinomas ypatingas mūsų tautos sakralinis ryšys su mirusiaisiais, kurį atspindi tvarkingos kapavietės.Tad šį pirmadienį gerokai nustebino Pumpėnų miestelio gyventojo skambutis į redakciją.

Šiaulių centre remontuojantys gatves darbininkai atkasė, manoma, septynioliktame amžiuje čia palaidotų žmonių griaučius. Apie pačių kapinių buvimą šioje vietoje buvo žinoma, bet dabartiniai radiniai archeologus glumina – kai kuriose kapavietėse suaugę ir vaikai laidoti paskubomis, kūnus kraunant vieną ant kito. Ar tai buvo maro aukos, kol kas nežinoma. Šiaulių miesto centrinėje Vasario 16-osios gatvėje atliekant rekonstrukcijos darbus darbininkai atkasė kapavietes.

Trečius metus iš eilės sostinės savivaldybė prieš Vėlines surengia neįprastas laidotuves – viename kape palaidoja beveik šešiasdešimt mirusiųjų. Susirinkę už valstybės pinigus palaidotų žmonių kolegos neslepia apmaudo – esą likimo nuskriaustaisiais sostinės valdžia galėtų ir geriau pasirūpinti, urnas sudėdama, pavyzdžiui, į kolumbariumus. Tačiau savivaldybė kolumbariumo įrengimo klausimą sprendžia jau trejus metus ir kol kas sprendimo vis dar nerado.

Kapų tvarkymo papročiai pamažu keičiasi. Šiuo metu Lietuvoje vyrauja kapo estetizavimas – perdėta puošyba. Paminklai mažėja, tampa vis įmantresnių formų. Gyvas gėles keičia plastikinės, didėja puošnios kapų žvakės. Naudojama ryški skalda, spalvotas mulčias, gludinti akmenys, dirbtinė veja, baltos plastikinės lentelės, žali vejos borteliai. Kapuose atsiranda vis daugiau beskonybės ir kičo.

Policija pradėjo tyrimą dėl Vilniaus Rasų senosiose kapinėse esančios Jono Basanavičiaus kapavietės išniekinimo. Laikotarpyje nuo gegužės 15 dienos 16 val. iki gegužės 16 dienos 8 val. nenustatytas asmuo ar asmenys J. Basanavičiaus kapavietėje apspjaudė jo atminčiai esantį paminklą, ištrypė kapavietėje esančias gėles, išspardė bei sudaužė žvakes, primėtė į kapavietę šaknų, pranešė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Kėdainiuose bręsta skandalas. Buvusi valdžia poilsio ir maudynių vietą įrengė kone ant masinės kapavietės. O tam panaudojo Europos Sąjungos lėšas. Istorikų teigimu, Nevėžio pakrantės zonoje palaidota dešimtys nužudytų Lietuvos partizanų. Žmonių palaikus dabar kaip tik atkasinėja archeologai, o dabartinei miesto valdžiai belieka teisintis, kad nesustabdė jau bebaigiamo įgyvendinti praeitoje kadencijoje palaiminto pinigų įsisavinimo projekto.

Prie Tuskulėnų masinės kapavietės penktadienį susirinko dešimtys žiauriai sovietų okupantų nužudytų laisvės gynėjų artimųjų. Broliai, seserys, seniai užaugę vaikai ir kiti giminės neslepia jaudulio ir ašarų, prabilę kokiais brutaliais būdais sovietai niekino ir žudė jų šeimos narius, kovojusius už Lietuvos laisvę. Živilė, Jūratė, ir Jaunius žengia į Tuskulėnų kolumbariumą pagerbti prieš septyniasdešimt penkerius metus žiauriai nužudyto savo tėvo kapitono, partizano Igno Vyliaus atminimo.

Visai neseniai Lietuvoje minėjome Vėlinių dieną. Šios prasmingą dieną daugelis prisiminė anapilin išėjusius giminaičius bei artimuosius. Tv3.lt portalas sulaukė ir skaitytojos Jolantos (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) laiško. Moteris vienose kapinėse Vėlinių vakare pamatė kapą, kuris prikaustė ne tik jos, bet ir kitų praeivių žvilgsnius. Ant kapo degė sunkiai suskaičiuojamas kiekis žvakių, baltos ir raudonos spalvos. Iš tolo žibantis kapas pritraukė daugelio praeivių žvilgsnius.

Kitą savaitę skubėsime ant kapų bent kelias akimirkas skirti tiems, kuriuos mylėjome ir kurių pasiilgome. Daugeliui mūsų kyla klausimų, kaip puošti kapus prieš Vėlines ir kokių klaidų nedaryti, besirūpinant kapu.  Apie tai, kokios mados šiuo metu ir kokių klaidų nedaryti, norint kapavietę paversti stilinga ir jaukia, tv3.lt papasakojo kapų tvarkymo „Tyli kalva“ įmonės vadovas Andrius Žykovas.

 Graikijos archeologai Cyclades salyne esančioje Sikinos saloje rado nepaliestą Senovės Graikijos didikės kapą. Moters kapavietėje rasta daugybė auksinių papuošalų, su kuriais kiliminga moteris ir buvo palaidota. Užrašas ant kapo byloja, jog čia palaidotos moters vardas - Neko. Dėžės formos kapas rastas netoli Sikinos saloje esančios retos Senovės Romos laikais statytos Episkopi šventyklos, kuri Bizantijos imperijos laikais buvo paversta į bažnyčią ir vienuolyną.

Peru archeologai šalies šiaurėje surado daugiau nei 100 vaikų masinę aukojimo vietą. Ketvirtadienį netoli Truchiljo miesto keletą mėnesių plušantys tyrinėtojai patvirtino, kad iš viso rasti 109 vaikų griaučiai. Manoma, kad šią masinę kapavietę įrengė Čimu imperija. Tai - didžiausia ritualinio vaikų aukojimo vieta pasaulyje, o apeigos galėjo būti atliktos maždaug 900 metų prieš Kristų.

Artėjant Vėlinėms skubame pasirūpinti artimųjų amžinojo poilsio vieta. Spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje dažnas skuba į kapines – nušluoti lapų, papuošti kapo rudens gėlėmis, uždegti žvakelių. Minimalizmas Kapų puošyba kartais virsta net savotiškomis varžybomis – kas daugiau prikraus ant artimųjų poilsio vietos žvakučių, vainikų ar gėlių. Ypač traukia akis ryškiomis dirbtinėmis gėlėmis išpuoštos kapavietės.