kandidatai į prezidentus

Kandidatai į Lietuvos Respublikos prezidentus deklaravo savo pajamas, kai kurių jos siekia net 2 milijonus. Tuo tarpu politologė Lina Urbonaitė peikia delkaravimo sistemą, esą rinkėjui ji nesuteikia jokios reikšmingos informacijos, tad politikai, pasak jos, turėtų aiškiai deklaruoti ryšį tarp gautų pajamų ir sukaupto turto. Namų vertė – beveik 2 milijonai Deklaravus turtą paaiškėjo, kad daugiausiai jo turi teisininkas Ignas Vėgėlė. Nekilnojamojo turto – už 1,58 mln.

Turtingiausias iš kandidatų į prezidentus yra Ignas Vėgėlė, mažiausiai turto su šeima yra sukaupęs teisininkas Dainius Žalimas, rodo penktadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbti kandidatų duomenys. Vienintelis iš aštuonių registruotų kandidatų I. Vėgėlė su šeima yra sukaupęs daugiau nei milijoną eurų (1,86 mln. eurų) turto, D. Žalimas nurodė su sutuoktine turintis 41 tūkst. eurų, nors pernykštės jo pajamos siekė 140 tūkst. eurų. Likusieji kandidatai deklaravo didesnes nei 100 tūkst.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį paskelbė duomenis apie prezidento posto siekiančius kandidatus. Pateikta informacija apie kandidatų deklaruotas pajamas bei turtą rodo, kad turtingiausias yra advokatas Ignas Vėgėlė. Vieno iš prezidentinių reitingų lyderių deklaruotas turtas siekia daugiau nei 1,5 mln. eurų. Be to, I. Vėgėlė yra suteikęs paskolų už daugiau nei 1,3 mln. eurų, turi per 250 tūkst. piniginių lėšų, taip pat yra įgijęs daugiau kaip 22 tūkst.

Kandidatai į prezidentus jau renka parašus, dalis jų jau surinko. Jų reikia surinkti mažiausiai 20 tūkstančių, kad galima būtų tęsti kovą dėl šalies vadovo posto.

Lietuvos prezidentais iki pavakario panoro tapti 14 asmenų – mažiau nei per praėjusius rinkimus. Vasario 19 d. buvo paskutinė diena, kai pretendentai dar galėjo registruotis politinės kampanijos dalyviais. Jau netrukus visi dokumentus pateikę pretendentai turės surinkti po 20 tūkstančių parašų ir sumokėti beveik 9 tūkstančių eurų užstatą. Dosniausiai savo kandidatą rinkimuose kol kas remia „valstiečiai“ – Aurelijui Verygai jau skyrė 200 tūkstančių eurų.

Vienas iš kandidatų į prezidentus – buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus. Nors politikas savo rinkimines kalbas dar tik ruošia, tačiau jau dabar atskleidžia, kad nori būti labai panašus į Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną. Artimesnė pažintis su V. Tutkaus asmenybe – TV3 laidoje „Top 3“. Orbanas Tutkui patinka, nes mąsto taip, kaip jis: dėl savo požiūrio į karą Ukrainoje, neva pragmatiško elgesio santykiuose su Rusija ir kitų orbaniškų pažiūrų.

Iki prezidento rinkimų likus keturiems mėnesiams ima pildytis rinkiminės kandidatų sąskaitos. Dosniausiai savo pretendentą kol kas remia valstiečiai – Aurelijaus Verygos rinkiminei kampanijai partija jau skyrė per 100 tūkstančių eurų. Igną Vėgėlę kol kas labiausiai remia brolis ir tėvas – didelės žinomos įmonės valdytojai. O kandidatų į prezidentus dar gali ir daugėti – apie tai rimtai svarstyti ėmėsi Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis.

Ignas Vėgėlė trečiadienį Vilniuje, Vaidilos teatre, pranešė apie apsisprendimą dėl dalyvavimo politikoje ir kitų metų prezidento rinkimuose. „Atėjo laikas veikti. Veikti atvirai, veikti drąsiai. <...>  Apsisprendžiau dalyvauti ateinančiais metais vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose“, – teigė kandidatas į prezidento postą. Jis pridėjo, kad neatstovauja jokiai politinei partijai ar interesui.

Kokią intrigą žada artėjantys prezidento rinkimai? Ar gali būti, kad valdančioji Tėvynės sąjunga kels kandidatu savo nepopuliarų pirmininką Gabrielių Landsbergį? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalba politinės komunikacijos ekspertas Mantas Martišius. Naujausia „Spinter“ bendrovės apklausa rodo, kad Gitanas Nausėda pirmauja ir vis labiau atitrūksta nuo kitų galimų kandidatų artėjančiuose prezidento rinkimuose.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paviešino kandidatų į prezidentus turto ir pajamų deklaracijas. Kai kurie kandidatai į prezidentus gali pasigirti turtu ir pajamomis, kurios siekia šimtus tūkstančius eurų, o kitų skaičiai gerokai kuklesni. Portalas tv3.lt infografike pateikia kandidatų turto ir pajamų deklaracijas. Į turto skyrelį įskaičiuojamas politikų privalomas registruoti turtas, turimi vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai bei piniginės lėšos.

Pirmadienio vakarą prie debatų pakylos pirmą kartą stojo kandidatai į prezidentus ekonomistas GitanasNausėda, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir premjeras Saulius Skvernelis. Jie aptarė Lietuvos santykius su Rusija, Astravo atominės elektrinės klausimą...  Debatus organizuoja naujienų agentūra BNS, Rytų Europos studijų centras, Konrado Adenauerio fondas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

 Ingrida Šimonytė dalyvaus konservatorių partijos pirminiuose rinkimuose į prezidentus. Kovoti su ja dėl partijos paramos šalies vadovo rinkimuose žada ir Vygaudas Ušackas. Ilgai tikinusi, kad nekandidatuos, I. Šimonytė vis tik žengia pirmąjį žingsnį rungtis dėl partijos palaikymo. Tačiau jei ekonomistas Gitanas Nausėda pareiškė pasitraukiantis jai iš kelio, tai Vygaudas Ušackas to daryti neketina.

Apie savo kandidatavimą pagaliau paskelbęs buvęs SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda papasakojo, kada pagaliau nusprendė priimti lemtingą sprendimą. Be to, atskleidė, kurios jo būdo savybės ir žinios padės siekti prezidento posto, o kas gali pakišti koją rinkimų kovoje. Apklausose jau keletą mėnesių tvirtą lyderio poziciją užimantis G. Nausėda „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad lemtingą sprendimą priėmė gana neseniai – vasaros pabaigoje.

 Aiškėjant vis daugiau kandidatų į prezidentus, ką deleguoti iš saviškių tariasi ir partijos. Viena populiariausių pas socialdemokratus – europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Ar ji laikysis savo nuostatos likti europarlamente, ar susigundys ir rungsis dėl prezidento posto? TV3 žinių studijoje apsilankiusi politikė tikino, kad reikia sulaukti galutinio partijos sprendimo. „Galutinis partijos sprendimas bus priimtas rugsėjo, spalio mėnesį.

Nors laiko iki Lietuvos prezidento rinkimų dar apstu, kalbos apie galimus kandidatus netyla. Žiniasklaidoje reguliariai skelbiama visuomenės nuomonė apie realiausius pretendentus, tačiau didžiausios šalies politinės partijos apie savo favoritus tyli arba užsimena tik puse lūpų.

Vytauto Didžiojo universiteto savanorių studentų iniciatyva buvo surengti kandidatų į prezidentus debatai. Iš visų 7 kandidatų atvyko vos trys – Artūras Zuokas, Artūras Paulauskas ir Bronis Ropė. Žadėjęs dalyvauti Zigmantas Balčytis universitete nepasirodė. Pirmiausia kandidatams buvo pasiūlyta trumpai prisistatyti, papasakoti apie savo planus, išsikeltus uždavinius. B. Ropė ir A. Zuokas pasakodami prisiminė studentiškus laikus Kaune.

Žinių radijas Viešųjų ryšių ekspertas Liutauras Ulevičius vertindamas dabartinius politinius kandidatų į prezidento postą debatus pripažino, kad Lietuvoje politikai nesistengia nustebinti. Kaip vieną iš pavyzdžių, pasak eksperto, būtų galima išskirti Viktorą Uspaskichą, kuris savo natūraliu elgesiu ir gyvenimo būdu sugeba intriguoti. „Jis sugeba savo charizmos savybėmis patraukti dėmesį ir parodyti naują faktą. Reikia suvokti, kad Viktorui nėra jokio poreikio kalbėti apie naujas idėjas.

Siekdami patraukti savo pusėn kuo daugiau rinkėjų kandidatai į prezidentus pastaruoju metu mielai skuba į debatus įvairiose televizijų ir radijo stočių laidose. Tačiau į susitikimus, į kuriuos kviečia patys gyventojai, skuba ne visi. Pasikviesti kandidatus į susitikimą nusprendė ir gamtos prieglobstyje Vilniaus pakraštyje įsikūrusios sanatorijos „Pušyno kelias” kolektyvas.

Tik vienas žmogus – Aušra Maldeikienė drįso pasakyti, kad tas farsas, pavadintas debatais tarp kandidatų į prezidento postus buvo „adaptuotiems mokiniams“ skirtas kvailas ir primityvus pasirodymas. Kvailas, nes ir laidos vedėjas buvo juokingas – akivaizdžiai diletantas. Apie ekonomiką suprantantis, kaip Graužinienė apie demokratiją ir tai, kad mandatas dar nesuteikia teisės daryti ką nori – kitaip tai iš viso ne demokratija.

Latvijoje į prezidento postą pretenduoja tik du kandidatai – dabartinis prezidentas Valdis Zatleras ir Seimo narys Andris Berzinis. Daugiau pretendentų antradienį iki 17 val. pasibaigusio termino nebuvo. V. Zatlerą kandidatu į prezidentus iškėlė partijos „Vienybė“ ir „Už geresnę Latviją“. A. Berzinio kandidatūrą iškėlė penki Žaliųjų ir Ūkininkų sąjungai priklausantys parlamento nariai.