kalnas

Preš keletą dienų Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo žinia – centrinėje miesto aikštėje iškilo čiužynių kalnas. „Žiema – šalta, balta.

Du alpinistai, prancūzas ir olandas, žuvo per nuošliaužą kopdami į Egijaus (Aiguille du Tour) viršūnes Monblano kalnų masyve Šveicarijos pusėje, antradienį pranešė policija. Pirmadienį per nelaimingą atsitikimą taip pat buvo sužeistas 22 metų alpinistas iš Nyderlandų, pranešė Valės kantono policijos pareigūnai. 26 metų prancūzas ir 10 metų vyresnis olandų alpinistas kopė dviem atskiromis virvėmis, kai netoli viršūnės, iš kurios atsiveria vaizdas į Triento ledyną, atskilo uolienos gabalas.

Šį pavasarį Nepalas išdavė rekordiškai daug leidimų – 454 – kopti į Everesto kalną, pirmadienį pranešė pareigūnai, praėjus ketveriems metams po to, kai aukščiausioje pasaulio viršukalnėje dėl spūsties žuvo mažiausiai keturi žmonės. „Tai didžiausias skaičius leidimų kopti į Everesto kalną, kiek tik departamentas yra išdavęs“, – naujienų agentūrai AFP sakė turizmo departamento atstovas Bigyanas Koirala (Bigjanas Koirala) ir pridūrė, kad šis skaičius gali dar didėti.

Storas ledo sluoksnis, šimtmečius dengęs vieną kalnų perėją Šveicarijoje, per kelias ateinančias savaites visiškai ištirps, ketvirtadienį paskelbė vietos slidinėjimo kurortas. Po sausos žiemos Europą varginančios karščio bangos turi katastrofiškų pasekmių Alpių ledynams, ir jie ypač greit tirpsta. Perėja tarp Raudonosios uolos ir Tsanflerono ledynų ledu buvo padengta bent jau nuo romėnų laikų. Tačiau abiem ledynams traukiantis, pradeda matytis plikos uolos, o netrukus ledo čia išvis neliks.

Atominis povandeninis laivas, pasislėpęs povandeninis kalnas ir mirtinas susidūrimas. „USS San Francisco“ istorija skamba kaip Kathryn Bigelow epo ar „Titaniko“ siužetas. Pažymėtina, kad skirtingai nei „Titanikas“, povandeninis laivas nenuskendo. 2005 m. sausio 8 d., 11.42 val. vietos laiku, atominio povandeninio laivo įgula pajuto didelį smūgį, kai transporto priemonė, skriejanti didžiausiu greičiu (maždaug 55 km/h arba 35 mylių per valandą), priekiu trenkėsi į povandeninį kalną.

Aukščiausias pasaulio kalnas antradienį dar šiek tiek „ūgtelėjo“, Kinijai ir Nepalui po ne vienus metus trukusių debatų pagaliau sutarus dėl tikslaus jo aukščio. Šalys sutarė, kad Džomolungmos (Everesto) aukštis yra 8 848,86 metro. Šis spaudos konferencijoje Katmandu paskelbtas skaičius yra 86 cm didesnis už skaičių, kurį anksčiau pripažindavo Nepalas, ir daugiau kaip 4 m didesnis už ankstesnį oficialų Kinijos skaičių.

Įspūdingas ir retas vaizdas iš centrinės Kinijos. Dangaus vartų kalnas, kuriame prieš daugiau nei du tūkstantmečius atsirado ola, o dabar iš šios olos pasirodė baltas drakonas… Kalnuoto slėnio panorama ir šiaip vilioja akį, bet čia – centrinės Kinijos Hunanio provincijoje – vaizdas kurio nepamatysi niekur kitur pasaulyje. Tianmeno kalnas, išvertus jo pavadinimas reiškia Dangaus vartai.

Kartais žuvę kariai yra gerbiami amžinosiomis liepsnomis, tai – savotiški deglai, kurie turėtų degti amžinai. Tačiau jie kartais yra užgesinami, kai prireikia remontuoti degiklius ar dujų linijas. Tačiau amžinoji ugnis nėra neįmanoma – kalnas Vokietijoje dega nuo 1668 metų. Taip šis kalnas ir vadinamas – Brennender Berg (Degantis kalnas). Vakarų Vokietijoje esantis gamtos paminklas traukia turistus, kurie prisiglaudę prie plyšių bando pamatyti po žeme degančią ugnį.

Regis, gėlės parkuose ir soduose yra įprastas dalykas, o ypač pavasarį. Tačiau ar lankėtės Kryžių kalne žydint neužmirštuolėms? Dabar pats metas tai padaryti. Kryžių kalno lankytojas Evaldas pasidalijo mėlynuojančiomis nuotraukomis, kuriose – pražydęs Kryžių kalnas. Vakarinėje kalno pusėje mėlynuoja neužmirštuolės, rytinėje geltonspalviai augalai. Neužmirštuolių žydėjimas netruks ilgai, todėl neįprastą vaizdą pamatyti reiktų kuo greičiau.

Tūkstančius metų garbintas ir galiausiai šiuolaikinių turistų tryptas didžiulis Uluru kalnas Australijoje – nuo šiol nebebus mindžiojamas. Netrukus išvysite įspūdingą, tiesiog „akmeniu“ vadinamą už mūsų televizijos bokštą aukštesnį monolitą, nuo kurio ne vieną dešimtmetį australų aborigenai bandė nuvyti turistus. Ir pagaliau jiems pavyko. 10 val. ryto – pro sakralinį Australijos aborigenų kalną juosiantį atitvarą įleidžiami pirmieji iš paskutiniųjų, dar kalną galinčių įveikti turistų.

Gedimino kalnui sutvarkyti gali tekti skirti dar 30 milijonų eurų. Šiuo metu kultūros ministerija ieško, kas už 2 milijonus eurų baigtų kalno tyrimo darbus ir pateiktų galutinį tvarkymo projektą. Mat iki šiol išleistŲ 6-ių su puse milijono eurų užtekto tik sustabdyti slenkantį kalno šlaitą. Gedimino kalnas aptvarkytas, tačiau tikrai darbai čia dar tik prasidės.

Gedimino kalno nuošliaužos laikinai stabilizuotos. Pasirūpinta, kad kalnas saugiai „peržiemotų“, tačiau kitąmet laukia dar nemažai darbų. Kultūros ministerija rekomenduoja naikinti dalį ant kalno atkurtos gynybinės sienos. Tuo metu specialistai piktinasi, kad tvarkant kalną trūko išsamių tyrimų, todėl po dešimtmečio kalną gali tekti tvarkyti iš naujo. Tačiau, anot ministerijos, kalno pietrytiniame ir vakariniame šlaite išlieka didžiausios rizikos susiformuoti nuošliaužoms.

Šalies simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje šiaurinis šlaitas stabilizuotas, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, čia dar yra naujų nuošliaužų grėsmė, todėl ekstremali situacija turi būti pratęsta. Taip antradienį nusprendė vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno vadovaujama Ekstremalių situacijų komisija. „Ekstremali situacija pratęsiama tol, kol ji bus suvaldyta“, – BNS sakė ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius.

 Snieguotomis viršukalnėmis kopiantys meška ir jo jauniklis sužavėjo visą pasaulį. Socialiniuose tinkluose šis įrašas prikaustė milijonus žiūrovų, o jame matyti kaip meškos jauniklis nuslysta toli nuo mamos, tačiau iš paskutinių jėgų stengiasi ir grįžta pas savo mamą. Snieguotą kalną įveikęs meškiukas tapo pavyzdžiu visam pasauliui. Vaizdo įrašas parodo, kokia svabi mama yra tiek gyvūnams, tiek žmonėms.

Po maždaug aštuonių mėnesių pertraukos sostinėje esantis tvarkomas Gedimino kalnas vėl tapo atviras lankytojams, paskelbė Lietuvos nacionalinis muziejus. „Vilniečiai ir miesto svečiai vėl kviečiami aplankyti Gedimino kalną ir Gedimino pilies bokštą. Pakilti į kalną visi norintys galės istoriniu taku nuo Vilnios upės pusės“, – teigiama pranešime. Anot jo, imantis papildomų saugumo priemonių kalno teritorija lankytojams bus prieinama nuo 7 iki 21 valandos.

Ar pamenate istoriją apie auksinį Kauno tualetą, kainavusį daugiau nei 150 tūkst. eurų. O Pavilnių ir Verkių regioninių parkų buvusios vadovės Vidos Petiukonienės skandalą dėl saugomose teritorijose dygstančių neteisėtų turčių pilių? Pasirodo, būtent jos brolio įmonė, kartu su Kauno auksinio tualeto statytojais dabar gelbėja mūsų valstybės simbolį Gedimino kalną. Konkursus laimi beveik visada Įmonės pasirinktos labai to norint Nacionaliniam muziejui.

Vilniuje yra ne tik Gedimino kalnas, bet kitas sostinės simbolis - Trijų Kryžių kalnas. Bent jau taip mano ant šio kalno dažnai besilamantys vilniečiai. Esą dar pavasarį pasimatęs plyšys žemėje toliau veriasi. Žemyn, pasak jų, slenka kalno tvoros turėklai. Plyšius Trijų kryžių kalno šlaite mato ir geologai. Tačiau jie ramina, kad šio simbolio Gedimino kalno likimas neištiks. Trijų Kryžių kalnas – viena mėgstamiausių ir gražiausių apžvalgos vietų sostinėje.

Vilniaus savivaldybės tarybos posėdyje antradienį miesto politikai nesulaukė kultūros viceministro Renaldo Augustinavičiaus, iš kurio tikėjosi informacijos apie Gedimino kalno būklę ir atliekamus darbus. R.Augustinavičius sako, kad jis iš anksto savivaldybę informavo, jog atvykti negalės. „Man atrodo, čia dezinformavo meras, mes jiems atsakėme, kad neturime galimybių atvykti, mums dabar svarbiausia kalną gelbėti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina Vyriausybę peržiūrėti Gedimino kalno tvarkymo planus, atsižvelgiant į gausius kritulius. „Matant mūsų šių metų klimatinę situaciją, lietaus perteklių, matomai reikia koreguoti tuos planus, juos intensyvinti ir greitinti visus gelbėjimo darbus. Gamta mus verčia (...) pakeisti planus, kurie priimti rudenį ir juos adaptuoti, pritaikyti prie naujų problemų ir iššūkių“, – pirmadienį žurnalistams sakė prezidentė.

Kultūros vertybių registrą papildė naujas objektas – Nidos švyturio statinių kompleksas, esantis Kuršių nerijoje. Švyturio statinių kompleksą sudaro XIX amžiaus antros pusės švyturio prižiūrėtojo namas ir žibalo saugojimo rūsys, XIX amžiaus pirmos pusės –XX amžiaus pradžios arklidės, XX amžiaus antros pusės švyturys, administracinis pastatas, kuro sandėlis, pranešė Kultūros paveldo departamentas (KPD). Jam nustatytas regioninis saugojimo reikšmingumo lygmuo.

Sekmadienio rytą Gedimino kalno rytinio šlaito papėdės nuošliauža po naktinio merkiančio lietaus įtrūko, pasislinko žemyn ir atsirėmė į specialiai suformuotą grunto atramą, skelbia Lietuvos nacionalinis muziejus. Muziejus primena, kad kalno situacija pasitelkiant įdiegtą poslinkių ir posvyrių stebėjimo sistemą ir toliau yra stebima visą parą, o rangovas yra įpareigotas nedelsiant reaguoti į bet kokius kalno grunto pakitimus.

Aiškėja, kad keikdamas ir mušdamas žmones bei daužydamas muziejų ekspozicijas gali būti nelaikomas pavojingu. Toks įspūdis susidaro po vakarykščio incidento, kai Gedimino pilies bokšte galimai psichiškai nesveikam vyrui apsaugos darbuotojas leido toliau siaubti patalpas, raustis kuprinėje iš kurios betrūko išsitraukti tik ginklą. 3000 eurų per mėnesį kainuojanti apsauga be pastiprinimo tramdymo imtis neva neprivalo.

Lietuvos mokslininkai baigia tyrimus ir dar šiemet tikisi paskelbti, kad ant Gedimino kalno Vilniuje vieni iš rastų palaikų priklauso 1863 metų sukilimo vadui Zigmantui Sierakauskui. Taip pat esama pakankamai nuorodų, kad tarp iškastų palaikų gali būti ir Konstantino Kalinausko palaikai. Politikai savo ruožtu pradeda diskusijas, kur reikėtų juos palaidoti.

Vilniuje, ant Gedimino kalno, archeologai, tikėtina, aptiko abiejų garsiausių 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – palaikus. „Yra pakankamų nuorodų, kad tarp iškastųjų palaikų yra ir Konstantino Kalinausko palaikai“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas. Anot jo, tokiai prielaidai neprieštarauja surinkti archeologiniai ir antropologiniai duomenys.

Gamtos dėsniai galioja visiems, išskyrus Gedimino kalno reikalais besirūpinančius valdininkus. Tuo įsitikinęs meteorologas Naglis Šulija. „Iki šiol nenorima pripažinti, kad dėl nuošliaužų kaltas sumanymas iškirsti kalno augmeniją. Dabar nei vienam politikui nenaudinga prisipažinti klydus, kad nereiktų už tai atsakyti. Bet kriok nekriokęs – jei nori išgelbėti Gedimino kalną, augmeniją teks atsodinti“, – tikina gamtos mokslus baigęs meteorologas.

Naujos Gedimino kalno nuošliaužos padariniai sutvarkyti, tikina Kultūros ministerija. Ministerija pranešė, kad toliau vykdomi darbai, siekiant išvengti kitų nuošliaužų. Anot pranešimo, sekmadienio ryte priešingame, šiaurės vakariniame šlaite, kur 2016 metais įvyko kelios nuošliaužos, po rostverkais, pastebėta besiformuojanti grunto briauna. Siekiant artimiausiu metu išvengti galimų paviršinių purvo nuošliaužų šiaurės vakariniame šlaite, šiuo metu vykdomi šios briaunos nulyginimo darbai.

Šeštadienį nuo Gedimino kalno nuslinkus velėnai, bei specialistams baiminantis didesnės nuošliaužos, Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigia sieksiantis perimti kalną savivaldybės žinion. „Manau, kad akivaizdu, kad įvairių šašų kaip Pilių rezervatas reikia atsisakyti ir savivaldybei perimti tą kalną ir tvarkyti“, - BNS sakė R. Šimašius. „Aš noriu prisiimti visą atsakomybę į rankas, kad pagaliau baigtųsi visos tos nesąmonės, kurios čia vyko“, - pridūrė jis.

Nuo sostinės centre esančio Gedimino kalno pietrytinio šlaito nuslinko velėna, specialistai baiminasi dėl galimos didesnės nuošliaužos, šeštadienį pranešė kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius. Pasak jo, pavojus Gedimino pilies bokštui negresia. „Šįryt pietrytiniam šlaite buvo fiksuotos kelios paviršinės nuošliaužos. (...) Apžiūros metu konstatuota, kad nuslinko tik velėna.

Vyriausybė ketina skelbti ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno būklės, tai leis lengviau rasti lėšų kalno gelbėjimo darbams, pirmadienį pranešė premjeras Saulius Skvernelis. „Matyt, mes būsime priversti skelbti ir ekstremalią situaciją vien dėl to, kad būtų surasti papildomi finansavimo šaltiniai“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė S.Skvernelis. Jo teigimu, grėsmė kalnui yra didžiulė, todėl numatoma parengti kompleksinę strategiją.

Vilniaus Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą už 2 mln. 860 tūkst. eurų tvarkys bendrovė „Rekreacinė statyba“. Kaip pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus, su bendrove pasirašyta šlaito tvarkybos darbų sutartis, darbai prasidės šią savaitę.

Gegužės mėnesio pradžioje parengus Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito (1-osios dalies) techninį tvarkybos darbų projektą, jis buvo pateiktas bendrajai ir specialiajai ekspertizėms. Bendroji ekspertizė yra privaloma visiems iš biudžeto lėšų įgyvendinamiems projektams.

Lietuvos nacionalinis muziejus bei Gedimino kalną tvarkantys ekspertai pabrėžia, kad intensyvius darbus bus galima pradėti tik pradžiuvus gruntui ir baigus rengti tvarkybos projektą – tikimasi, kad tai bus padaryta gegužę. Tuo metu esminiai darbai sutvirtinant paviršinį kalno sluoksnį, kuriame ir formuojasi nuošliaužos, bus greičiausiai nukeliami kitiems metams. „Šiuo metu mes nagrinėjame tik kalno šiaurinį šlaitą, ten, kur yra baisiausios nuogriuvos.

Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai. Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų „Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme ir ištyrėme du.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius dėl slenkančio Gedimino kalno kaltina Nacionalinį muziejų neveiklumu, ragina kalno priežiūrą perduoti aplinkosaugininkams. „Panašu, kad tiesiog vyksta kažkoks klanų tąsymasis, kad vieni vienaip kalną remontavo, kiti - kitaip, ir dabar išvados atitinkamos.

Įspūdingas, tačiau mirtinai pavojingas, - tai aukščiausias pasaulio kalnas Everestas. Nepaisant alpinistams iškylančių pavojų, grupė šveicarų džiaugiasi, kad jie pirmieji pasaulyje Everestą įamžino panaudoję 360-ies laipsnių filmavimo ir fotografavimo technologiją. Dabar pačius įspūdingiausius kalno vaizdus gali pamatyti kiekvienas turintis kompiuterį ar išmanųjį telefoną.

JAV įsikūrusi dainininkė Evelina Anusauskaitė-Young nesiliauja stebinusi. Įspūdingų balso galimybių turinčios Arianos Grande kūrinį „Dangerous woman“ pamėgusi atlikėja nusprendė jį perdainuoti. Apie tai ji paskelbė socialinėje erdvėje.

Gedimino kalną ardančios nuošliaužos privertė kaip reikiant sunerimti už Lietuvos istorinį paveldą atsakingas tarnybas. Norint išgelbėti šį istorinį paveldą buvo parengta programa, kurioje numatyti tyrimai padėtų atsakyti į klausimą, kaip išsaugoti Gedimino kalną. Šiuo metu itin pavojingu tašku laikoma erdvė ties funikulieriumi į Gedimino kalną. Būtent čia įžvelgiama daugiausia grėsmės.

Jungtinėse Valstijose Kalėdų Seneliams ir jų padėjėjams labdaros renginyje teko išmėginti savo, kaip slidininkų, jėgas. Tad jie šoko ant slidžių bei snieglenčių ir dideliu būriu smagiai leidosi nuo nemažo kalno. Ir visa tai – dėl kilnaus tikslo. Vaizdas išties įspūdingas. Keltuvuose po keturis į didelį kalną kyla Kalėdų Senelio kostiumais persirengę amerikiečiai. Šis labdaros renginys vyksta viename didžiausių slidinėjimo kurortų Ohajo valstijoje. Senelių slidinėjimas kasmet vis populiaresnis.

Iki svarbiausio rudens kino įvykio – 13-ojo Europos šalių kino forumo „Scanorama“ likus mažiau nei mėnesiui, festivalis pristato filmą, lapkričio 5-ąją iškilmingai paskelbsiantį „Scanoramos“ pradžią – šiemet Europos šalių kino forumą atidarys filosofiška komedija iš Norvegijos „Prieš gamtą“ (Out of Nature, 2014). Toronto kino festivalyje pristatyto ir Norvegijos nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Amanda“ bei Berlyno kino festivalyje įvertinto filmo autorius – norvegų režisieriaus Ole Gi&aeli...

Skandalą Malaizijoje sukėlę keturi užsienio turistai išgirdo nuosprendį. Dvi kanadietės, britė ir olandas buvo baudžiami dėl to, kad nuogi nusifotografavo ant Malaizijoje esančios Kinabalu kalno viršukalnės Borneo saloje. Turistai galėjo rinktis - arba tris mėnesius praleisti kalėjime, arba sumokėti beveik 1400 dolerių baudą. Jie baudą sumokėjo ir iš Malaizijos buvo deportuoti. Padėką dėl palyginti negriežtos bausmės Malaizijos pareigūnams išsakė 23-ejų britės Eleonoros tėvas.

Šį nuostabų ir tikrai neįprastą namą suprojektavo Olandų firma „SeARCH and Christian Müller Architects”. Tokį architektūros šedevrą galima išvysti Šveicarijos kalnuose. Ir nors namo interjeras gana minimalistinis, vis dėl to pasižvalgyti tikrai yra į ką.

Tikriausiai retas kuris norėtų čia patekti. News.nster.com pateikia 15 pačių pavojingiausių vietų pasaulyje. Siūlome susipažinti.  15. Gvatemalos smegduobė Paprastai smegduobės atsiranda iš dirvožemio ar pamatinių uolienų nutekėjus dideliam vandens kiekiui arba grunto vandenims išplovus dalį grunto. Tuomet lieka tik plonas dirvožemio sluoksnis, kuris galop prasmenga į po susidariusias ertmes.

  Asta Kažukauskienė, LRT radijo naujienų tarnyba, LRT.lt Palangos Birutės parke toliau įgyvendinamas projektas „Palangos botanikos parko istorinės dalies restauracija ir pritaikymas viešosioms reikmėms“. Per dvejus metus ypač pagražės parko tvenkinys ir erdvė priešais rūmus. Pradėjus tvarkyti Palangos Birutės parką jau renovuota dalis takų, kelių bei vejų.

Simona PUŽAITĖ Unikalus pasaulyje ir gausiai turistų lankomas kultūros paminklas Kryžių kalnas keičiasi. Tikintiesiems tenka susidurti su tuštybės invazija į dvasingumo kalną. Kai kam kalnas tapo kapinėmis – nešamos urnos ir kapinių kryžiai, antkapiai. Bandoma reguliuoti kalno gyvenimą, kad jis netaptų sąvartynu. Bet ar taisyklės jo nepaverčia tik turistų pramoga? „Čia buvo...“ „Here was John“ (čia buvo Jonas, angl.k) – užrašas ant kryžiaus tarsi „tagas“ ant sienos mieste.

Garsus kanadiečių režisierius dokumentalistas bei alpinistas Elia Saikaly pristatė nuostabų filmą apie naktinę Džomolungmą. "Įvertinkite naktinio Everesto (Džomolungmos - Ekstremalas.lt) grožį. Šis vaizdo klipas - tūkstančiai fotografijų, kurios sukuria nuostabius ir neįtikėtinus vaizdus. Taip pat scenas, slenkančias aukštyn ir žemyn. Tai - kitoks požiūris į kalną. Į kalną, kuris nepaliauja stebinti žmones.

Pramogų gausa neišskirtinis Panevėžys jau ateinančiai žiemai žada įrengti slidinėjimo trasą. Kultūros ir poilsio parke planuojama slidininkų džiaugsmui supilti maždaug 20 metrų kalną. Parke – slidinėjimo trasa Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjo Antano Karalevičiaus teigimu, naujas pramogų objektas miesto iždui nekainuos – kalnas iškils mieste įrengiamų dviračių takų sąskaita.

Pastaraisiais metais kopiančiųjų į pasaulio viršukalnę Everestą tiek daug, kad ant kalno susidaro alpinistų spūstys, keliančios didžiulį pavojų tiek patyrusiems alpinistams, tiek ir naujokams. „Kai gegužės 25 d. užkopiau į aukščiausią tašką, ten buvo tokia grūstis, kad neradau vietos atsistoti. O žemiau prie Hilario laipto driekėsi tokios ilgos eilės, kad kai kurie į viršų lipantys žmonės pralaukė ilgiau kaip dvi valandas drebėdami ir netekdami jėgų – net kai oras buvo puikus.

Artūras Konan Doilis rašė ne tik istorijas apie garsųjį seklį Šerloką Holmsą. Į lietuvių kalbą išversta ir 1912 m. jo parašyta knyga „Dingęs pasaulis“ („The Lost World“), kuri pas mus kažkodėl išleista pavadinimu „Paslaptingoji šalis“. Šioje knygoje rašytojas aprašė pasaulį, kuriame ekspedicija surado išlikusius dinozaurus ir kitus priešistorės gyvūnus.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Everesto deimantinis jubiliejus iškilmingai minimas Nepale ir Jungtinėje Karalystėje. Sukanka lygiai 60 metų, kai pirmą kartą buvo pasiekta aukščiausia pasaulio viršukalnė. Nepale pagerbti britų ekspedicijos nariai, kurių drąsa ir sėkmė suteikė impulsą Nepalo turizmo industrijai. Dabar, kaip nuogąstauja daugelis alpinistų, niokojančiai aukščiausią pasaulio kalną.