k. prunskienė

Vasario pabaigoje insulto pakirsta politikė Kazimira Prunskienė kasdien jaučiasi  geriau. Ketvirtadienį seserį aplankęs Rimantas Stankevičius maloniai nustebo, kai K. Prunskienė mėgino kalbėti apie darbus – keletą kartų pakartojo žodžius „knygos“, „kompiuteris“, „trys programos“. „Vakar šita tema ją jaudino. Ji nuolat kartoja šiuos žodžius. Ko gero, jau galvoja apie darbą.

Insultą patyrusi politikė Kazimira Prunskienė jaučiasi geriau. Jos širdies ritmas tapo vėl normalus, o žodynas – gausesnis. Viena profesionaliausių mūsų šalies politikų perkelta iš Vilniaus universiteto Santariškių klinikų į Vilniaus respublikinę universitetinę ligoninę, praneša „Lietuvos rytas“. Sveikstančią K. Prunskienę lanko artimieji, medicinos specialistai stengiasi moters sveikatos būklę nuolat gerinti.

Vasario pabaigoje stiprų hemoraginį insultą patyrusios Kazimieros Prunskienės sveikata stiprėja ir jai jau pradedama reabilitacija. Vakar ji iš Vilniaus respublikinės greitosios pagalbos ligoninės perkelta į Santariškių klinikų kardiologijos skyriaus reanimaciją. Tai lėmė tiesioginis bendradarbiavimas tarp ligoninių ir tai, kad Santariškių klinikos gali pasiūlyti aukščiausio lygio kardiologinės reanimacijos paslaugas. Pasak vakar LNK laidoje kalbėjusio politikę po operacijos stebėjusio gyd.

Sunki, bet stabili. Taip Lietuvos liaudies partijos vadovės 69 metų Kazimiros Prunskienės sveikatos būklę savaitgalį įvertino ir Lietuvos gydytojai, ir profesorius iš Maskvos, rašo „Lietuvos rytas“. Praėjusį šeštadienį Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kurioje gydoma K. Prunskienė, viešėjo Rusijos medicinos mokslų akademijos Neurologijos mokslinio centro Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas profesorius Michailas Piradovas.

Tai kas šiuo metu vyksta Seime, prisidengiant Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytomis partijų finansavimo įstatymo pataisomis, yra ne kas kita kaip akivaizdus bandymas galutinai sunaikinti demokratijos likučius Lietuvoje. Iš Seimo ir valdančių partijų tribūnų viešai ir garsiai kalbama apie tariamą partijų finansavimo skaidrumo užtikrinimą. Neva perėjimas vien prie biudžetinio finansavimo leis tai pasiekti.

Ekspremjerė profesorė Kazimira Prunskienė stebisi, kodėl valdančios partijos atstovai iki pastarųjų dienų įnirtingai neigė patį Rusijos jėgainės statybos faktą, piktinosi kitokia - realia informacija apie vykstančias statybas. Pasak profesorės, politikuoti apie nuosavas vizijas, kalbėti "LIetuvos vardu" kur kas lengviau nei prisiimti atsakomybę už rimtus sprendimus ir juos įgyvendinti Lietuvos naudai.

Šalies valdžia užsimojo mažinti šešėlinę ekonomiką. Visiškai ignoruodami faktą, jog patys savo „naktine mokesčių reforma“ tą šešėlį išaugino iki neregėtų mastų, konservatoriai pasižadėjo triuškinti pogrindinį verslą. Sunku suvokti, kas dedasi ministrų galvose, tačiau „kovą" jie pradėjo ne nuo kontrabandos šulų, o nuo sąžiningai sau duoną užsidirbančių smulkiųjų verslininkų.

Šią savaitę minimas Sausio 13-sios įvykių dvidešimtmetis. Tai skaudi ir kartu iškilminga data. Skaudi dėl žmonių aukų, dėl artimųjų netekties bei valdžios institucijų pažeistos vienybės – kai viena institucija Aukščiausioji Taryba, nepaisant didėjančios išorinės grėsmės puolė nuversti kitą – Vyriausybę. Iškilminga ji dėl Tautos vieningumo ir pasiryžimo apginti savo valstybę ir laisvę.

Naivu buvo tikėtis, kad neturėdami vilčių vėl būti išrinkti Seimo valdančios koalicijos ir jos Vyriausybės nariai ims ir patys save “paleis". Todėl tai, kas vyko praėjusią savaitę Seime – vieniems (opozicinėms partijoms) buvo patogi ir nemokama agitacija, tarnaujanti ir savivaldybių rinkimų sėkmei, kitiems – valdantiesiems ir savo ateitimi būsimuose Seimuose netikintiems įvairių frakcijų atstovams – kova už būvį, galimybę dar du metus “darbuotis" Seime ir Vyriausybėje.