Justinas Usonis

Naujasis Darbo kodeksas, ilgai nagrinėtas, keistas ir tobulintas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete gerokai pasikeitė nuo pirminės savo versijos, rengto mokslininkų grupės. Dalis verslininkų ir Kodekso rengėjų atvirai piktinasi, kad siūlomas Kodekso variantas tampa nepalankiu nei darbdaviui, nei darbuotojui, tačiau profsąjungų atstovai ir dalis Seimo komiteto narių tikina, kad verslininkai tiesiog nėra gerai įsiskaitę į įstatymą.

Mokslininkų grupės metus laiko rengtas Darbo kodekso projektas po svarstymo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete įgauna destruktyvų pobūdį – dabar Seimui siūloma įteisinti ir tokias normas, kurios kels grėsmę stabiliai įmonių veiklai ir neskatins kurti naujų darbo vietų. „Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas iškreipė pradinę subalansuoto Darbo kodekso projekto koncepciją – pakoreguotame projekte atsirado daug nelogiškų ir net absurdiškų nuostatų.

 Grupinio ieškinio teikimas – procesas, kai grupė žmonių, kuriuos sieja bendras interesas, siekia apginti savo pažeistą teisę, sako advokatas Justinas Usonis. Anot jo, teikti tokį ieškinį verta dėl to, kad žmonės galėtų paprasčiau įgyvendinti savo interesą. Antras svarbus dalykas – teismo išlaidos, kurie vienam asmeniui dažnai būna per didelės, o grupinio ieškinio atveju – padalytos. Minėtos grupės asmenų reikalavimų turinys paprastai būna toks pats arba labai panašus.

Mykolo Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros vedėjo Justino Usonio teigimu, darbo santykius reguliuojantys įstatymai jau seniai nebespėja paskui ekonominius pokyčius, o būtinos permainos nuolat stringa, rašo „Lietuvos žinios“. Darbo grupėse, siūliusiose darbo įstatymų pakeitimus, ne kartą dalyvavęs mokslininkas pabrėžia, kad šiuo metu dialogo tarp socialinių partnerių tiesiog nėra.