jurgis aušra

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas dalies klaipėdiečių yra vertinamas kaip potenciali bomba, kuriai sprogus būtų nušluota pusė miesto. „Balsas.lt savaitė“ klausia, kodėl terminalas grūdamas į uostą, o ne statomas Būtingėje.

Šiemet pasaulio rinkose mažiausią nuosmukį, net ir kritus kainoms, patyrė naftos produktų prekyba, todėl jų transportavimo verslas išlaikė stabilias ekonomines pozicijas. Net didžiausias Europos uostas Roterdamas pripažįsta, kad tik veikiantys naftos terminalų siurbliai apsaugojo jį nuo sunkių ekonomikos nuosmukio pasekmių. Skysti kroviniai nesenka. Per pirmąjį pusmetį šiame uoste perkrauta 185 mln. tonų krovinių - 13,4 proc. mažiau negu per 6 mėnesius pernai.

Nors ir nepavyksta pasiekti pernykščių rekordinių krovos apimčių, valstybės valdomos bendrovės "Klaipėdos nafta" vadovybė pusmečio rezultatus vertina teigiamai, nes įmonė krauna daugiau nei leidžia jos projektinis pajėgumas. "Klaipėdos nafta" per Vilniaus vertybinių popierių biržą vakar pranešė, kad birželį perpylė 662,6 tūkst. tonų naftos produktų. Tai yra 10,72 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Pusmečio krova sumenko 15,57 proc. - nuo 4,43 mln. tonų pernai iki 3,74 mln. tonų šiemet.

Situacija Klaipėdos uoste nėra itin gera, didelio optimizmo neteikia, tačiau tikrai nėra beviltiška. Pirmo ketvirčio krova, palyginti su pernai metais, Klaipėdoje sumažėjo 20 proc., o Kaliningrado uoste - net 40 proc. Beje, krizės laikotarpiu yra ir gerų žinių - statybos darbų ir plieno gaminių kainos sumažėjo apie 40 proc. Todėl investicinis fonas gana palankus, tik kyla klausimas, kur gauti lėšų.

Ūkio ministerijos valdomos AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Jurgis Aušra paneigė uostamiestyje pasklidusius gandus, kad praėjusį savaitgalį parašė pareiškimą dėl pasitraukimo iš einamų pareigų. Tačiau tiek J. Aušra, tiek ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis "Vakarų ekspresui" patvirtino, jog Vilniuje tarp ministerijų vyksta kova dėl šios įmonės akcijų valdymo.

Savą naftos perdirbimo gamyklą turinčios Lietuvos gyventojai ir anksčiau už kurą mokėdavo daugiau nei aplinkinių šalių gyventojai. Tačiau pastaruoju metu šis atotrūkis dar labiau padidėjo. Nepaisant sumažėjusių degalų pardavimo apimčių ir mažėjančių biudžeto pajamų iš akcizų, Finansų ministerija vakar pranešė, jog nesiūlys mažinti šių mokesčių.

Rekordinius rezultatus pernai pasiekusi valstybės valdoma uosto krovos kompanija Klaipėdos nafta (ISIN LT0000111650) šių metų pradžioje demonstruoja dar geresnius rodiklius. „Klaipėdos nafta“ per sausį perpylė 790,8 tūkst. tonų naftos. Tai - net ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai įmonės krova siekė 635,5 tūkst. tonų. Preliminarios bendrovės sausio pajamos siekia 11,9 mln. litų. 2007-ųjų sausio pajamos siekė 9,5 mln. litų. „Tiesiog dirbam.

Artėjant dienai, kai naujoji Vyriausybė turės galutinai apsispręsti, ar parduoti „Klaipėdos naftą“ Lenkijos koncernui „PKN Orlen“, pastarasis ant stalo meta vis stipresnius kozirius. Lenkų valdomos „Mažeikių naftos“ vadovai „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad negavus „Klaipėdos naftos“ akcijų, ko gero, atsisakytų produktotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą.

Klaipėdos evangelikai liuteronai negalės pasistatyti naujos bažnyčios jiems grąžintame žemės sklype Klaipėdos senamiestyje, Turgaus gatvėje, nes šioje vietoje galima tik atkurti autentišką Šv. Jono bažnyčią, sugriautą Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo. Prie tokios išvados buvo prieita viešoje diskusijoje dėl Šv. Jono bažnyčios atstatymo. Atkurti prieškariu Klaipėdos senamiestyje stovėjusią Šv.

Valstybės valdoma AB „Klaipėdos nafta“ kiekvieną šių metų mėnesį demonstruoja vis geresnius tiek krovos, tiek gautų pajamų rodiklius. Naftos produktų terminalo ir krovos bendrovė per penkis šių metų mėnesius gavo 53,7 mln. litų pajamų - 44 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (37,2 mln. litų). Vien gegužę bendrovė gavo 10,6 mln. litų pajamų, o prieš metus - 6,3 mln. litų. Per praėjusį mėnesį „Klaipėdos nafta“ perpylė 754,9 tūkst. tonų naftos produktų - 70 proc.

Viešų asmenų atlyginimų skelbimas tapo viena iš aktualijų, nes tokią naują tvarką ruošiamasi įteisinti tiek valstybiniu, tiek ir municipaliniu lygiais. Klaipėdoje dirbantys tarnautojai sutiko atskleisti, kokias oficialias algas jie gauna ir kone vienbalsiai suokė, kad teisinis įpareigojimas kiekvienam norinčiam įlįsti į jų kišenes nebaugina.

Bendrovės „Mažeikių nafta“ siekis sumažinti Klaipėdos oro taršą ir geležinkelių apkrovimą, naftos produkciją į terminalą tiekiant vamzdynu, gali įsiūbuoti aukštas emocines bangas dėl verslo ir visuomenės prioritetų. „Mažeikių naftos“ produkcijos transportavimo plėtros plano pristatymas Klaipėdoje baigė lenkų koncerno „PKN Orlen“ prieš pusmetį pradėtas diskusijas su šalies žinybomis dėl gamyklos ir jūrinio terminalo sujungimo vamzdynu. Patvirtintas planas taps investicinio projekto pagrindu.

Lietuva pretenduoja į 1 proc. alternatyvaus naftos tiekimo projekto Odesa-Brodai-Plockas-Gdanskas akcijų, o vėliau jos dalis gali didėti iki beveik 18 proc. Šis Ukrainos ir Lenkijos naftos projektas sujungs Kaspijos ir Juodosios jūros naftos versloves su Baltijos jūros šalių vartotojais.

„Mažeikių nafta“, valdoma Lenkijos naftos koncerno „PKN Orlen“, neslepia planų įsitvirtinti ir Klaipėdos uoste, rašo trečiadienio "Lietuvos rytas".Koncerno vadovas Piotras Kownackis pripažino, kad bendrovė norėtų pirkti ir naftos produktų terminalą „Klaipėdos nafta“.Pasak ūkio ministro Vyto Navicko, jei į „Klaipėdos naftą“ bus tiesiami vamzdynai ir „Mažeikių nafta“ taps itin didele kliente, lenkai nori, kad tuo verslu būtų dalijamasi.

Valstybės valdoma AB "Klaipėdos nafta" neatskleidžia, ar pasirašė susitarimus dėl alternatyvaus žalios naftos importo su Baltarusijos gamyklų atstovais. "Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Jurgis Aušra dienraščiui "Vakarų ekspresas" sakė, jog su vienos Baltarusių gamyklos atstovais derybos vyko ir šią savaitę."Derybų metu buvo kalbama ne tik apie tradicinį bendradarbiavimą, bet ir apie žalios naftos importą", - sakė J. Aušra, neatskleidžiantis, ar yra pasiekta konkrečių susitarimų.

Baltarusijos atstovai domisi techninėmis galimybėmis importuoti naftą per Klaipėdą - naftos ir jos produktų krovos bendrovė Klaipėdos uoste "Klaipėdos nafta" sulaukė baltarusių atstovų vizito. "Ne kiekvienas terminalas gali priimti naftos produktus iš jūros. Mūsų terminalas tam pritaikytas. Turime patirtį importuodami iš Venesuelos gabenamą orimulsiją", - sakė bendrovės vadovas Jurgis Aušra.

Kiekvieną pavasarį sporto klubų treneriai stebi savitą žmonių psichozę - likus porai mėnesių iki paplūdimių sezono, į sporto sales ima plūsti klaipėdiečiai. Skubėdami atsikratyti nereikalingų kilogramų, žmonės išbando įvairias sporto šakas ir išleidžia nemažai pinigų. Kai kurie įsigudrina sportuoti ir lieknėti nemokamai. Klaipėdiečiai mankštinasi šalia namų esančiuose stadionuose, važinėja dviračiais ir bėgioja pajūryje ar parkuose.

Lietuva nepritaria Rusijos ketinimams statyti naftos terminalą Kaliningrado srityje ir jau kreipėsi į kaimyninę šalį prašydama suteikti daugiau informacijos. Tai BNS pranešė Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis. "Šiandien mes jau kreipėmės į Kaliningrado srities Aplinkos apsaugos komitetą dėl informacijos apie numatomą projektą, taip pat kreipėmės į Rusijos Gamtos išteklių ministeriją.

Lietuvos pašonėje Rusija ketina ne tik išgauti naftą, bet ir turėti nuosavą naftos terminalą. Jis bus pradėtas statyti dar šiais metais šalia Kaliningrado srityje esančios gyvenvietės Jantarnyj, rašo uostamiesčio dienraštis "Vakarų ekspresas". Kaliningrado srities gubernatoriaus pavaduotojas Olegas Šlykas pirmadienį pareiškė, jog šiuo metu šiuo klausimu vyksta derybos tarp srities administracijos ir vienos Rusijos naftos kompanijos.

Naftos produktų krovos ir tanklaivių švartavimo paslaugas teikianti bendrovė "Klaipėdos nafta" pernai perkrovė 6, 617 milijono tonų naftos produktų. Tai tik 1,3 procento mažiau nei užpernai, kai bendrovė pasiekė krovos rekordą - 6,7 milijono tonų. "Gruodį siautę vėjai mums sutrukdė pakrauti apie 100 tūkstančių tonų naftos produktų ir pasiekti naują krovos rekordą.

Be pagrindinės savo veiklos, naftos produktų krovos, AB "Klaipėdos nafta" nuo 2001 metų kovo mėnesio klientams teikia ir papildomą - tanklaivių švartavimo - paslaugą. Po pustrečių metų, šiemet spalio 13 dieną, aštuoni bendrovės švartuotojai iš antrosios uosto krantinės išlydėjo jau tūkstantąjį tanklaivį. Su Italijos vėliava plaukiojantis tanklaivis "Four Moon", kurio ilgis siekia daugiau nei 227 metrus, o plotis - 32,23 metro, iš AB "Klaipėdos nafta" išgabeno 60 tūkst. tonų mazuto.