jurginai

Vasaros pabaigoje ir rudenį didžiuliais įvairiaspalviais žiedais liepsnojantys jurginai – dažno gėlyno puošmena. Tačiau prieš juos sodindami retai kada susimąstome, kokia šių ypatingų augalų kilmė ir istorija. Šiandieną kviečiame susipažinti su augalais, kurie žiedus ima krauti dienoms trumpėjant ir naktims vėstant. Paprastai nepaprastas Jurginų gentis (Dahlia Cav.

Šalia Limeikių kaimo, Tumagalio vienkiemyje, kaip ir kasmet akį džiugina spalvotų jurginų jūra. Savo kieme šiuos išskirtinio grožio augalus prižiūri ir augina Ryta Jaruševičienė. Aštuoniasdešimt skirtingų rūšių, pačių įvairiausių spalvų ir atspalvių – vieni margi, kiti raudoni, balti, geltoni, kreminiai, alyviniai, rausvi, oranžiniai, violetiniai, mėlyni, jurginų žiedai sodybą puošia jau tris savaites ir čia visu savo gražumu žydės iki pat šalnų.

Neretai dažno lietuvio gėlyne galima pamatyti augančius jurginus. Pasirodo, kad daugumos pamėgtos gėlės stebina ne tik savo gražia išvaizda, bet ir turi naudingų medžiagų, kurios gali padėti sergantiems diabetu sumažinti gliukozės kiekį kraujyje. „Medical News Today“ skelbia, kad remiantis naujaisiais tyrimais, jurginų žiedlapiuose yra trys molekulės, kurios gali padėti žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, sukontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Kiekvieną rudenį, smalsuoliai ir gėlių mylėtojai traukia į Panevėžio rajone esantį Skaistgirių kaimą pasigrožėti Virginijos Gasiūnaitės auginamais jurginais, kurių čia – visa jūra. Daugelis nustemba išgirdę, kad Virginijos gėlyne auga daugiau nei 1300 jurginų veislių, tad ne be reikalo ją tituluoja jurginų karaliene.

Dabar pats jurginų žydėjimo pikas. Kėdainių rajone viena senjorė augina įspūdingą jų kolekcija – per 600 krūmų. Pasižvalgykite ir po Kauno botanikos sodą, kur žydi jurginai – tikri Lietuvos krašto ambasadoriai užsienyje. Mažais apvaliais žiedais jurginai Laimos iš Kėdainių rajono patys mylimiausi. Senjorės sode jurginai vos telpa – krūmų apie pusseptinto šimto. Kiek skirtingų veislių augina, sako, tiksliai ir nesuskaičiavusi, greičiausiai bus apie tris šimtus.

Panevėžio rajone įskūrusio Skaistgirių kaimo gyventoja Virginija Gasiūnaitė kiekvieną gali nustebinti savo didele jurginų kolekcija. Joje moteris turi daugiau nei tūkstantį įvairiausių jurginų veislių.  Nors skaistgirietė Virginija jurginus augina daugiau nei trisdešimt metų, pasak jos, jie nebuvo pirmoji aistra. „Kažkada buvo ir tulpių laikotarpis, narcizų, o po to jau užsikabinau ant jurginų“, – pasakoja Virginija. Labiausiai patinkančios veislės Virginija sako neturinti.

Tikrąjį rudenį jau skelbia gausiai žydintys jurginai. Kadaise augę tik močiučių darželiuose, dabar jurginai atgimsta, jais itin domisi lietuvių selekcininkai, išvedę daugybę naujų veislių. Jurginai vis dažniau puošia miestų gėlynus, o štai prancūzai dėl šių gėlių tiesiog pametę galvas. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo lankytojai susižavėję  – akį traukia sužydę rudens pranašais vadinami jurginai.

Spalvingiausi rudens pranašai išdidžiai iškėlė prabangius graižus į saulę: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune jau žydi viena didžiausių jurginų kolekcijų Lietuvoje. Ji padalinta per kelis laukus, kuriuose auga tiek Lietuvos selekcininkų sukurtos veislės, tiek ir iš viso pasaulio atkeliavę visų klasifikacinių grupių jurginai.

Jurginai yra tikra gėlynų pažiba, lietuvių pamilta itin seniai ir iki šių dienų jais galima pasigrožėti vasarą ir rudenį prie daugybės sodybų. Jų įvairiaspalviai žiedai puošia aplinką nuo liepos iki vėlyvo rudens, kartais net iki lapkričio mėnesio. Svarbu nepamiršti, kad lauke jie nežiemoja, todėl reikėtų pagalvoti, ar bus kur per žiemą išlaikyti šakniagumbius. Tai ir yra didžiausia problema auginant jurginus.

Žinoma daugybė jurginų gumbų apdorojimo ir saugojimo būdų. Tai priklauso nuo jų auginimo technologijų, laiko aplinkybių, saugojimo sąlygų. Norint išsaugoti kuo daugiau jurginų gumbų, reikia laikytis svarbiausių taisyklių, tačiau kiekvienas augintojas jas susikuria pats. Nukastus gumbus galima saugoti neplautus arba nuplautus. Paprasčiausia – apvalytus gumbus apdžiovinti saulėje, sudėti į dėžes ir padėti saugoti.

Kėdainių rajono Tiskūnų kaime gyvenanti senjorė Laimutė Žukauskienė pelnytai vadinama jurginų karaliene. Moters sode ir darže auga ne daržovės, o gėlės – net 746 jurginų krūmai. Daugelis jų skirtingų veislių, kurias visas garbaus amžiaus moteriškė išvardija be jokių vargų. Ypatingą meilę gėlėms senjorė teigė atradusi prieš keletą metų. Nuo to laiko kasmet jurginų sodas vis plečiasi.   Daugėja kasmet „Jurginus sodinti savo sode pradėjau prieš penkerius metus.

Panevėžietės aistra jurginams kasmet rudenį pasivaikščioti po žydintį lauką pakviečia dešimtis neprašytų svečių. Tačiau šiemet augintoją ėmė atakuoti būriai lankytojų, ištroškusių kelionių dėl koronaviruso. Šeimininkė iš kiemo neveja nė vieno ir mielai leidžiasi į kalbas. Moteris dėmesiu džiaugiasi ir viliasi, bent tokiu būdu populiarinti jurginus. Gėlininkai taip pat pastebi, kad auginti jurginus vėl tampa madinga. Nuostabiai žydinčiame lauke netyla smagios kalbos ir moterų juokas.

Spalvingiausi bobų vasaros žiedai jurginai daugelio lietuvių pamėgtos darželio gėlės. Tačiau kai kuriems šios rudeninės gėlės taip susuka galvą, kad užkariauja ne tik gražiausias sodybų vietas šalia namų, bet ir daržus. Apsilankius žinomos Panevėžio rajono gėlininkės Virginijos Gasiūnaitės sodyboje Skaistgiriuose ir išvydus prieš akis liūliuojančią gėlių jūrą ne vieną moters svečią priverčia aiktelėti iš nuostabos.

 Pastaraisiais metais jurginai ypač išpopuliarėjo. Jurginų augintojai, jų pardavėjai pastebi, kad vis daugiau investuojančiųjų į gražią aplinką domisi šiomis karališkomis gėlėmis. Nepalanki vasara Vieną gausiausių Lietuvoje jurginų kolekciją puoselėjanti chorvedė Rasa Gelgotienė nenori sutikti, kad jurginai – rudens gėlė. Pasak jos, jurginai žydėti pradeda jau vasaros viduryje ir grožiu stebina iki pat šalnų, dažniausiai pakertančių žiedus tik spalį.