jūratė šeduikienė

Nuo šių metų liepos mėnesio Lietuvoje įsigaliojo nauja apsaugos nuo smurto šeimose priemonė – apsaugos nuo smurto orderis, kuris reiškia, kad pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo gali būti iškeldintas iš gyvenamosios vietos 15-ai dienų, policijos pareigūnų sprendimu. Pradėjus galioti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, policija iki liepos 12 dienos juos išdavė 725 asmenims, sakė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Vilniaus Lazdynų mikrorajone nužudyta jauna moteris pagalbos nesulaukė, nors kaimynė nebuvo abejinga ir iškvietė policijos pareigūnus, bet šiems atvykus vyravo ramuma, tad pareigūnai durų nelaužė. Advokatas Gintaras Černiauskas teigia, kad iškviesti policijos pareigūnai privalo įsitikinti, jog jokio pavojaus nėra, o tyla už durų nėra pakankamas pagrindas manyti, esą viskas gerai, mat agresorius auką gali prigrasinti tylėti.

Lietuvoje vyrų ir moterų atlyginimo atotrūkis vidutiniškai siekia 13.4 procentų. Pavertus skaičių darbo dienomis, paaiškėja, kad moterys šalyje dirba beveik du mėnesius nemokamai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, valstybiniame sektoriuje šis atotrūkis siekia – 13,7, privačiame – 17,6 proc., o didžiausi skirtumai stebimi finansų ir draudimo (38,3 proc.), beveik trečdaliu mažiau atgynimo moterys gauna informacijos ir ryšių, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse.

Smurtą artimoje aplinkoje patiriantys asmenys pakankamai neapsaugomi, institucijos ne visada žino, kaip elgtis tokiais atvejais, smurtautojams taikomos per švelnios bausmės, o pačios moterys dėl ryžto trūkumo kartais  smurtaujančioje aplinkoje gyvena ir virš 20 metų. Tokias išvadas galima daryti paklausius konferencijoje apie smurtą artimoje aplinkoje kalbėjusių specialistų.

Elena smurtą nuo paskutinio savo vyro kentė dvejus metus, o nuo prieš tai buvusio – 13. Pirmasis buvo britas, o antrasis – lietuvis. Ir abu jie moteriai diena iš dienos kartojo, kokia ji netikusi, kvaila, bevertė – tik daug skaudesniais žodžiais. Elena sako, kad ji neturėdavo jėgų net atsikelti iš lovos. „Nors jis sakė, kad labai nori vaikų, kai aš tapau nėščia, kažkas atsitiko. Aš jam niekada negalėjau įtikti, visą laiką turėjau dirbti, buvau nualinta siaubingai.

Lapkričio 25 dieną visame pasaulyje minima tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Šiais metais Moterų informacijos centras rengia 16-kos dienų akciją „NE reiškia NE“. Šia proga pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatytos opiausios kovos prieš smurtą aktualijos. „Smurtas prieš moteris yra labai opi visuomenės problema.

Prieš du ar tris metus atsilaikėme prieš brukamą lygių galimybių projektą keistu pavadinimu Gender Loops. Ką jis reiškia? Pavadinimuose slypi esmė. Gender yra naujakalbės žodis, pakeičiantis angliškąjį sex arba lietuviškąjį lytis. Jei lyčių buvo dvi, tai gender gali būti ir viena, ir daug. O žodis loops reiškia kilpa. Kilpa kam? Kokia kilpa ir kam ji reikalinga? Šių metų vasarą Gender Loops sugrįžo, bet jau pakeistu ir pagražintu pavadinimu: Lyčių lygybės ugdymo programa darželinukams.

Tokie įspėjamieji žodžiai nuskambėjo diskusijoje „Ar mūsų vaikai taps lyčių lygybės „bandomaisiais triušiais?“. Jos metu supratau, kad tėvai susirūpinę ne be pagrindo – atsakymai į jaudinančius klausimus sukėlė dar daugiau sumaišties.

Vis aktyviau visuomenėje kalbama apie smurtą prieš moteris ir vaikus, bet apie smurtą tarp jaunų žmonių prabylama retai. Apie jaunimo tarpusavio bendravimo ypatumus ir iškylančias problemas tyrimų beveik nėra atlikta, o pavieniai atvejai, kuomet paviešinami faktai apie jaunų žmonių patiriamą smurtą, „nurašomi“ dėl socialių ir kitų aplinkybių.

Smurtas prieš moteris šeimose - ne tik teisinė, bet ir mentaliteto problema, akcijos „16 dienų be smurto“ pristatyme teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių ir socialinės integracijos departamento direktorius Alfredas Nazarovas. Pareigūno teigimu, visų pirma smurtas prieš moteris šeimose dažnai naudojamas dėl to, kad dauguma smurtaujančių vyrų žino, jog už jų veiksmus negresia didelė atsakomybė.

Europos moterų lobistinės organizacijos pradeda kampaniją, kad kuo daugiau moterų kitąmet dalyvautų Europos Parlamento rinkimuose. Artėjančių Lietuvos Seimo rinkimų kandidatų sąrašuose – tik apie trečdalį moterų. Nors Lietuva pagal politikoje dalyvaujančių moterų skaičių ne paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje, tačiau ekspertai pastebi, kad padėtis keičiasi labai lėtai. Steigiamajame Lietuvos Seime 1920 metais moterų buvo kone kas dešimta.