juozas augutis

Abiturientė iš Šiaulių sėkmingai pasiekė Kauną. Įveikusi 137 kilometrus ji taip įprasmino garsaus pedagogo ir filosofo Stasio Šalkauskio gimimo metines. 5 dienų žygio metu, nepaisant itin permainingo oro, mergina aplankė visus Šalkauskiui svarbius miestus. Kaune Vytauto Didžiojo universiteto rektorius sveikina šiaulietę moksleivę Miglę Jankutę sėkmingai įveikusią ilgą kelią. „Pademonstruodama tokį pilietiškumą ir tai verčia didžiuotis mūsų jaunimu.

Gyventojai su nerimu laukia prognozuojamos „auksinės“ žiemos, nes sąskaitos už elektrą ir šildymą, tikėtina, augs kartais. Kad gyventojams nereiktų papildomai veržtis diržų, energetikos ministras Dainius Kreivys žada rugsėjį parengsiantis elektros taupymo planą. Tuo pat metu energetikos ekspertai tikinčius, kad elektros kainos gali grįžti prie įprastų kainų, patikina – valstybė neturi galimybių greitai jų sumažinti.

Lietuvos energetikos instituto ekspertas Juozas Augutis sako, kad šalies gyventojai prie didelių elektros kainų turėtų priprasti, nes valstybė neturi galimybių greitai jų sumažinti. Be kita ko, jis įspėja, kad panašus šokas gali supurtyti ir centralizuotą šildymo rinką.

Susirgimų COVID-19 skaičiai auga rekordiniu greičiu. Epidemiologai užsimena, kad prasideda nauja banga, kurios pikas greičiausiai bus vasaros pabaigoje. Sveikatos ministerija griežtinimų nesiima, bet kai kurios įstaigos nelaukia ir pačios įveda privalomą kaukių dėvėjimą. Lietuvių vasarą gadina ne tik lietus, bet ir užsikrėtimų COVID-199 statistika. Ji milžiniškais šuoliais kopia aukštyn ir praėjusią parą jau priartėjo prie keturženklės ribos – užfiksuoti 984 atvejai, 1 žmogus mirė.

Nuo kovo vidurio Lietuvoje sulėtėjo omikrono užsikrėtimo atvejų mažėjimas. Ar kitoms Europos šalims su koronavirusu sekasi geriau? Ko galima tikėtis ateityje? Apie vis tai plačiau komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis, aktyvių susirgimų COVID-19 liga Lietuvoje duomenų analizės pradininkas ir vykdytojas. Lygiai prieš dvejus metus, 2020-ųjų kovo 16 dieną, Lietuvoje dviem savaitėms buvo įvestas pirmasis COVID-19 karantinas.

Naujų susirgimų COVID-19 skaičiai per parą kasdien muša rekordines aukštumas. Tačiau, anot ekspertų, šiuo metu šalyje siaučianti omikron banga nėra tokia pavojinga kaip ankstesnės. Technologijos mokslų daktaras Juozas Augutis, jau anksčiau išpranašavęs rekordinius susirgimų skaičius, sako, kad realūs naujų atvejų skaičiai gali būti net dvigubai didesni.

Maždaug trečdalis iš naujų užsikrėtimų COVID-19 priskiriami vaikams, todėl net neabejojama, kad jų grįžimas į mokyklas stipriai prisidėjo prie pastarosiomis dienomis pasiektų antirekordų. Specialistai įspėja, kad atvejų bus dar daugiau ir ragina gyventojus sąžiningai laikytis rekomendacijų. Mokyklų vadovai teigia jau nebežinantys, kokie dar ribojimai padėtų išlaikyti vairą rankose.

Omikron atmainos piką Lietuva turėtų pasiekti iki vasario pradžios, o paros atvejų skaičius gali išaugti iki beveik 10 tūkst., sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis.

Ekspertai pateikia naujausius galimus omikron bangos plitimo scenarijus. Jie rodo, kad atvejų Lietuvoje rekordai dar tik laukia, tačiau yra ir gera žinia – hospitalizacijų tiek grėsmingai gali ir neišaugti. Vis tik įspėjama, kad apsigauti nereikėtų ir reikia nusiteikti, kad omikron bangai išgyventi mažiausiai prireiks dviejų mėnesių.  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof.

Sveikatos ekspertų taryba siūlytų peržiūrėti galimybių pasą ir pritaikyti jį dabartinei situacijai, kad jis gyventojams nekurtų perdėto saugumo jausmo, sako tarybos narys profesorius Kęstutis Petrikonis. Ekspertų nuomone, biosaugos priemonės šiuo metu yra efektyvesnės. Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Sveikatos ekspertų taryba. Susitikimo metu aptarta epidemiologinė situacija šalyje ir omikron atmainos įtaka jai. Po susitikimo surenkta spaudos konferencija.

2021-ieji į statistikos istoriją įeis kaip vieni iš daugiausiai perviršinių mirčių nusinešę metai. Nors galutinių duomenų dar nėra, jau dabar galima numanyti, kad metų statistikoje pamatysime bent keliais tūkstančiais daugiau mirčių nei anksčiau. Specialistai tikina, kad to priežastis daugiau nei akivaizdi – COVID-19 pandemija. Receptas, kaip sumažinti mirčių perviršį taip pat aiškus – visiems gerai žinoma vakcinacija.

Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad koronaviruso omikron atmaina labai greitai išplito Lietuvoje ir jau yra dominuojanti. Technologijos mokslų daktaro Juozo Augučio skaičiavimais, prasidėjus omikron bangai naujų susirgimų skaičius gali pasiekti rekordines aukštumas.

Lietuva patenka į didžiausią mirtingumą turinčių šalių penketuką. Palyginus tą patį laikotarpį su pernai, šiemet mirė beveik penktadaliu daugiau žmonių nei 2020-aisiais. Specialistai sako, kad priežastis aiški – pandemija. COVID-19 nusinešė daugiau nei šešis tūkstančius lietuvių gyvybių. Tačiau dezinformacijos skleidėjai tikina, kad mirčių skaičius Lietuvoje šoktelėjo dėl prasidėjusios vakcinacijos.

Naujų COVID-19 atvejų skaičiams nemažėjant specialistai įspėja, kad ateinančios kelios savaitės Lietuvai bus kritinės. Tikėtina, kad artimiausiu metu pamatysime atvejų šuolį, tam įtakos gali turėti ir Vėlinės. Tačiau kartu jau dabar galima įžvelgti tam tikrų pozityvių ženklų – iš juodosios zonos paspruko viena savivaldybė, o pandemijos dinamiką iliustruojantis žemėlapis žaliuoja.

Lietuvoje vis auga užsikrėtusiųjų COVID-19 asmenų skaičius. Nerimą kelia ir artėjantis ilgasis Vėlinių savaitgalis, po kurio ekspertai prognozuoja susirgimų piką. Technologijos mokslų daktaras Juozas Augutis sako, kad norint sustabdyti viruso plitimą griežtesnius ribojimus reikėjo taikyti jau prieš porą savaičių. Pokalbis su J. Augučiu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Praeitą savaitę matėme, kad naujų užsikrėtimų COVID-19 atvejai kilo iki pusketvirto tūkstančio.

Vakcinacijos nuo COVID-19 statistika rodo, kad rugpjūčio gale krito skiepijimo tempai. Žinomas viešųjų ryšių specialistas Arūnas Armalis sako, kad taip nutiko dėl to, kad rugpjūčio viduryje prezidentas, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė pažėrė kritikos Vyriausybės vakcinacijos kampanijai. Vis dėlto duomenų analitikai tokios išvados daryti neskuba.

Ne kartą pabrėžta, kad kontaktinis ugdymas yra siekiamybė. Kaip ne kartą skelbė Švietimo mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), kontaktinį ugdymą bus siekiama užtikrinti kiek įmanoma ilgiau, net ir sudėtingai epidemiologinei situacijai esant. Vis dėlto šalies aukštosios mokyklos nuotolinio ugdymo nesikrato ir sako, kad net pandemijai pasibaigus dalis užsiėmimų vyks nuotoliniu būdu. Dalis užsiėmimų aukštųjų mokyklų studentams vyksta nuotoliniu būdu.

Į aukštųjų mokyklų auditorijose vykstančius užsiėmimus studentai gali patekti tik su galimybių pasais. Nors didžioji dalis aukštųjų mokyklų studentų yra pasiskiepiję, vis dėlto pasitaiko tokių, kuriems reikalavimai neįtinka. Todėl dalis studentų nusprendė nesitaikyti prie keliamų galimybių paso reikalavimų ir nutraukė studijas. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, į kontaktiniu būdu vykstančius užsiėmimus gali patekti tik galimybių pasus turintys studentai.

Situacija Lietuvoje darosi vis įtemptesnė – užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius kasdien vis kyla, o juodajai epidemiologinei zonai priklausančių savivaldybių šalyje jau yra beveik pusė – 29 iš 60-ies. Technologijos mokslų daktaras Juozas Augutis prognozuoja, kad jau spalį pasieksime susirgimų piką. Pokalbis su profesoriumi – TV3 žinių „Dienos komentare“. Praeitą savaitę mes kone kasdien matydavome, kad susirgimų skaičius per parą siekė bene pusantro tūkstančio.

Naujų atvejų prognozės Lietuvoje rodo, kad didinant vakcinavimo tempus atokvėpio nuo didelio naujų atvejų skaičiaus galime tikėtis birželio mėnesį. Tačiau pilnai atpalaiduoti daugumą ribojimų bus galima tik paskiepijus daugiau nei 70 proc. visos šalies gyventojų. Optimistiniu scenarijumi, tai būtų galima pasiekti dar liepos mėnesį.

Jei šiemet dėl karantino kiltų problemų organizuojant valstybinius brandos egzaminus, aukštosios mokyklos būsimus studentus galėtų priimti pagal kitokius kriterijus – rengdamos stojimo testus ar motyvacinius pokalbius, svarsto Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Juozas Augutis.

Situacija švietimo bendruomenėje įtempta ne tik dėl ketvirtą savaitę besitęsiančių pedagogų streikų, bet ir dėl daugybės vienu metu vykdomų reformų. Kaip pastebi švietimo sistemą ir kokybę analizuojantys specialistai, reformos vykdomos pamirštant jų kokybę, o kai kurios netrukus startuosiančios švietimo naujovės gali paskatinti emigracijos bangą.

Birželio 20–23 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyksta bakalauro ir magistrantūros studijų absolventų diplomų įteikimo šventiniai renginiai. Šiemet su savo Alma Mater atsisveikina beveik tūkstantis visų devynių VDU fakultetų ir Muzikos akademijos absolventai. VDU rektorius prof. Juozas Augutis absolventus skatino nepaleisti iš rankų prizo, dėl kurio jie dirbo visus šiuos metus. Tai – žinios, gebėjimas kritiškai ir laisvai mąstyti, kūrybiškumas, o svarbiausia – humanizmas.

Bendro švietimo ir mokslo ministrės ir savivaldybių susitikimo metu buvo aptarta švietimo būklė Lietuvoje: šalies mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimuose dalyvaujančių šalių. Ministrė pažymėjo, kad tai yra rimtas signalas savivaldybių administracijoms. O kur ministerijos atsakomybė? Savo įžvalgomis pasidalino VDU rektorius Juozas Augutis.

Paaiškėjus, kokios studijų programos kitąmet nebesulauks stojančiųjų, išsigando ne tik studentai, kritikos pažėrė ir Seimo nariai. Jų teigimu, Švietimo ir mokslo ministerija imasi langų užkalimo politikos. Tačiau akademinė bendruomenė iniciatyvą palaiko ir tikina, kad ji užtikrins ne tik kokybiškesnį aukštąjį mokslą, bet ir mažins emigraciją.

Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) prisijungiant Lietuvos edukologijos (LEU) ir Aleksandro Stulginskio (ASU) universitetus, procesui artimiausius penkerius metus kasmet reikės po 7-8 mln. eurų, sako VDU rektorius Juozas Augutis. „Jei finansavimą paliktumėme tokį, koks yra šiemet ar pernai ir sujungtumėme universitetus, susijungtų jų infrastruktūra, administraciniai aparatai, prasidėtų iškart taupymas.

2017-ieji aukštajam mokslui buvo kaip niekada įtempti. Universitetams teko spręsti Hamleto klausimą – būti ar nebūti. O tai vedė ne tik prie vidinių rietenų ir povandeninių srovių, bet ir prie atvirų konfliktų. Į kovą įsijungė ir Seimo nariai. Švietimo ir mokslo ministerija užuot aiškiai nustačiusi ribas, kartais likdavo stebėtojo vaidmenyje. Tačiau rudenį universitetų optimizavimo planas jau tapo aiškesnis.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pristatytą tolesnį universitetų tinklo reorganizavimo planą iki šiol pertvarkai skeptiškos aukštosios mokyklos sutinka nevienareikšmiai: dalis pertvarkai anksčiau prieštaravusių universitetų poziciją švelnina, kiti siūlomų pokyčių atžvilgiu išlieka kategoriškai kritiški. Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) nesutinka su planu jį padalinti tarp Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bei Vilniaus universiteto (VU) ir kartoja, kad nori jungtis tik su VDU.

Penktadienį posėdžiausianti Lietuvos universitetų rektorių konferencija aptars Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriui Petrui Baršauskui mestus kaltinimus dėl plagijavimo ir ministerijos nustatytus reikalavus stosiantiesiems į universitetus 2019 metais – pagal ministrės jau patvirtintą tvarką visais atvejais bus atsižvelgiama ne tik į egzaminų rezultatus, bet ir į metinius įvertinimus.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) galutinai sutarė dėl jungimosi, Kaune formuos naują mokytojų rengimo centrą, ketvirtadienį pranešta per spaudos konferenciją Seime. „2015 metais prasidėjęs procesas turėtų įgauti juridinę formą ir vakarykštės dienos sutarimai reiškia, kad VDU ir Edukologijos universitetas susijungia ir Edukologijos universitetas tampa akademija“, – sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas valstietis Eugenijus Jovaiša.

Dauguma Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) akademinės bendruomenės nori, kad ši pedagogus rengianti aukštoji mokykla jungtųsi su Vilniaus universitetu (VU), o ne su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) Kaune, teigia LEU mokslo ir plėtros prorektorius Aivas Ragauskas. „Ta bendruomenės dalis, kuriai aš atstovauju – maždaug 60-70 proc. akademinio personalo, o taip pat ir neakademinio personalo, 12 akademinių padalinių, septyni neakademiniai padaliniai, daugiau kaip 50 proc.

Darbą baigusi su premjero Sauliaus Skvernelio darbo grupė Lietuvai pristatė aukštojo mokslo pertvarką, pavadinę ją ambicinga. Iš tiesų, ją galima vadinti mažų mažiausiai kardinalia. Dėmesio centre vėl atsidūręs aukštasis mokslas, regis, čia užtruks ilgai. Dar kovo pabaigoje Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) pritarė nutarimo projektui, kuriuo Seimas paremtų Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimą.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) trečiadienį pritarė nutarimo projektui, kuriuo Seimas paremtų Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimą, nors Vyriausybė prašo palaukti, kol darbo grupė parengs aukštojo mokslo tinklo pertvarkos planą. Trečiadienį komiteto posėdyje už nutarimo projektą „Dėl pritarimo Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto reorganizavimo sujungimo būdu“ balsavo septyni komiteto nariai, trys susilaikė.

Švietimo ir mokslo ministerija iš suinteresuotų institucijų gavo pasiūlymus dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo. Kaip BNS sakė penktadienį su švietimo ir mokslo viceministru susitikusios Lietuvos universitetų rektorių konferencijos vadovas, Vytautos Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis, kol kas apie konkrečius pasiūlymus kalbėti anksti – juos vertins sudaryta ekspertų grupė.

Trečiadienį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) socialinių ir humanitarinių mokslų bibliotekai suteiktas velionio filosofo, šio universiteto profesoriaus Leonido Donskio vardas. „Labai taiklu, kad Leonidas persikelia į šią biblioteką, kur jis toliau bus tarp mūsų, tarp jaunimo, kur jis toliau darys tai, ką darė būdamas gyvas universitete. Per šią biblioteką jis toliau bylos apie savo idėjas“, – renginyje kalbėjo VDU rektorius Juozas Augutis.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis sako, kad aukštesnė kartelė stojantiesiems daugiausiai sunkumų turėtų sukelti Mykolo Romerio, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sporto universitetams.

Pramonininkai pasigenda atsakymų, kaip naujoji Nacionalinė energetikos strategija (NES) gali prisidėti pritraukiant investicijas, didinant Lietuvos konkurencingumą ir užtikrinant ne tik pramonės, bet visos šalies ekonomikos plėtrą. Energetikos ministras sutinka, kad Lietuvoje našta pramonei, palyginus su kitomis ES valstybėmis, yra žymiai didesnė. Tai neabejotinai mažina ir šalies konkurencingumą.

  Naujos atominės elektrinės projektas Lietuvoje neturėtų reikšmingos įtakos šalies energetiniam saugumui, teigia vienas naujos nacionalinės energetikos strategijos autorių Juozas Augutis. „Tai nėra būtinas projektas Lietuvai, iš energetinio saugumo perspektyvos, branduolinė elektrinė nėra būtina“, - antradienį Energetikos forume kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J.Augutis, pristatydamas nacionalinės energetikos strategiją.

Nepriklausomi šilumos gamintojai turi vaidinti vis svarbesnį vaidmenį pertvarkomame Lietuvos šilumos sektoriuje, nes jie gali didinti skaidrumą, konkurenciją ir padėti užtikrinti geriausias šilumos kainas vartotojams, mano Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Pramonininkai konsultaciniame posėdyje svarstė šilumos sektoriaus pertvarkos ir nepriklausomų gamintojų, daugiausia kūrenančių biokurą, vaidmenį centralizuotai tiekiant šilumą gyventojams.

Birželio 20 d., šeštadienį, vyks renginiai, skirti 68-osioms 1941 m. birželio 22-28 dienos  sukilimo metinėms pažymėti. Šia proga Vytauto Didžiojo universitete bus atidengtas skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurtas bareljefas, skirtas šešiems tarpukario VDU profesoriams ir studentams – Birželio sukilimo organizatoriams atminti.

Šiandien BNS spaudos konferencijų salėje vykusioje spaudos konferencijoje „Dėl paramos mokslo ir studijų reformai“ susirinkę valstybinių universitetų, kolegijų, mokslo institutų, nevalstybinių mokslo ir studijų įstaigų, jaunųjų mokslininkų, grįžusių iš užsienio mokslininkų, studentų ir moksleivių organizacijų atstovai išreiškė pritarimą Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomai mokslo ir studijų reformai.