juozaitis

Valstiečių atstovė Agnė Širinskienė savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad Lietuvos muzikų sąjunga iš konservatoriaus Vytauto Juozapaičio negali išsireikalauti užmokesčio už nakvynę Birštono „Eglės“ sanatorijoje. Politikas ten buvo apsistojęs kartu su dukra ir žentu, bet iki šiol yra skolingas nemenką sumą pinigų.

Vienas „Tvarkos ir teisingumo“ lyderių Vytautas Kamblevičius penktadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad filosofas Arvydas Juozaitis taps naujai kuriamos partijos vadovu, nepaisant nesutarimo su „tvarkiečių“ pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu. Pasak V. Kamblevičiaus, pirmininkas bus renkamas gruodį per naujai kuriamos partijos steigiamąjį suvažiavimą, tačiau „tvarkiečiai“ jau dabar teigiamai vertina prezidento rinkimuose šiemet dalyvavusio A. Juozaičio kandidatūrą.

Balsą Klaipėdoje sekmadienio rytą atidavęs kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis rinkimų patirtį palygino su 1976 metų Monrealio olimpinėmis žaidynėmis, kai plaukimo rungtyje iškovojo bronzos medalį. „Ėjau balsuoti su labai šviesiom mintim. Yra toks jausmas, kad darbas padarytas ir netgi kai klausia manęs, kiek jaudinuosi – jokio jaudulio. Atsimenu olimpinio baseino patirtį, kai laimėjau medalį, galėjau apsisukti iš naujo ir plaukti.

Filosofas Arvydas Juozaitis yra vienintelis kandidatas į prezidentus, nepateikęs jokių duomenų apie savo interesus, išskyrus žmonos, prieš rinkimus atsisakiusios Rusijos pilietybės, vardą ir pavardę. Pats A. Juozaitis priklauso kelioms organizacijoms, dėsto Klaipėdos universitete, o kalbėdamas su BNS galiausiai pripažino, kad jo šiuo metu nedirbanti žmona anksčiau dirbo tuometinio Rusijos Karaliaučiaus srities gubernatoriaus globojamo fondo vykdomąja direktore.

Prezidento posto siekiantis filosofas Arvydas Juozaitis mano, kad visos priemonės dėmesiui pasiekti – tinkamos. Toks įspūdis susidaro peržvelgus jo „Facebook“ paskyrą, kurioje vakar pasirodė nuotrauka su A. Juozaičiu bei visa Kručinskų šeima.

Buvęs tuometinės bendrovės „Lietuvos energija“ vadovas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis dėl Lietuvos ir užsienio teisėsaugos tiriamo galimo stambaus masto kyšininkavimo ir papirkimo kaltina prieštaringos reputacijos verslininką Pranciškų Jurgutį ir jo valdytą bankrutavusią bendrovę „Klaipėdos hidrotechnika“. Anot R.Juozaičio, pastaroji įmonė buvo pasamdyta kaip subrangovė Prancūzijos inžinerijos grupės „Alsom“ įgyvendintuose didelės vertės - 200 mln.

Į Lietuvą vėlyvą pirmadienio vakarą grįžusią pasaulio čempionę ir rekordininkę 16 metų Rūtą Meilutytę pasitikti Vilniaus oro uoste atvykęs Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentas Algimantas Juozaitis įdėmiai klausėsi ir šypsojosi. „Džiugu“, – trumpai apibūdino, ką jaučia, buvęs Lietuvos plaukimo rinktinės treneris. A. Juozaitis neabejojo, kad R. Meilutytės fenomeną pirmiausiai nulėmė genai: „Tai – įgimti genai, apsprendžiantis gerą fizinį pasirengimą, ištvermę.

Nusipelniusio Lietuvos trenerio Jono Algimanto Juozaičio gyvenime ryškų pėdsaką paliko dvi sporto šakos – tinklinis ir plaukimas. Birželio 28 d. šis specialistas mini 80 metų jubiliejų.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių dėl Rymanto Juozaičio ir Algimanto Zarembos skyrimo į bendrovės „Visagino atominė elektrinė“ valdybą.

Po pasibaigusių Londono olimpinių žaidynių mūsų šalies valdžios atstovai, politikai ir svarbūs asmenys skuba pasimaudyti medalius iškovojusių Lietuvos sportininkų šlovės spinduoliuose, o nemažai dėmesio sulaukiantys olimpiečiai primena, kokiomis varganomis sąlygomis jie tapo prizininkais. „Galbūt stipriausieji ir ištvermingiausieji tokiomis sąlygomis išlieka, tačiau kiek talentų negalėjo ištverti ir dingo? Geriausias pavyzdys Donata Rimšaitė – ji pabėgo.

Dabar Vasario 16-oji kaip valstybinė šventė dažnai yra tarsi nustumiama į šoną, į pirmą planą iškeliant Kovo 11-ąją ar Liepos 6-ąją. Tačiau būtent Vasario 16-oji turėtų būti laikoma svarbiausia Lietuvos švente, kadangi ji buvo esminio lūžio taškas, parodęs, kad lietuviai pasiryžę atskirti savo kultūrą nuo lenkiškosios ir turėti savo valstybę, bei padėjęs pagrindus tautos ir jos kultūros išlikimui, mano filosofas Arvydas Juozaitis.

Pirmose Pasaulio salės futbolo čempionato pagrindinio atrankos etapo 4 grupės rungtynėse Lietuvos rinktinė garbingai priešinosi Europos vicečempionei Portugalijai, bet vis tik turėjo pripažinti varžovų pranašumą rezultatu 0:3. Po pirmojo kėlinio namuose žaidę tituluoti varžovai pirmavo tik 1:0. Po pertraukos portugalai pranašumą įtvirtino dar dviem įvarčiais.

Filosofui, rašytojui Arvydui Juozaičiui skirta Baltijos Asamblėjos (BA) premija už knygą „Ryga - niekieno civilizacija“ (2011). Tai nutarta Rygoje vykusiame Baltijos Asamblėjos apdovanojimų Jungtinės žiuri posėdyje. Jame paskirtos BA literatūros, meno ir mokslo premijos.

Kai tautai nėra kito pasirinkimo, ieškoma to, kas liko – šiuo metu Lietuvoje vieninteliu tautos autoritetu galima įvardinti tik Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri sugebėjo peršokti politinio elito ribą bei visa galva pranokti partijų lyderius. Tauta ją pasirinko kaip ilgai lauktą Vakarų išgelbėjimą nuo Rytų kaimynų įtakos, tačiau tam, kad ji taptų ir moraliniu tautos autoritetu, D. Grybauskaitei labai trūksta universalumo bei humanitarinio mąstymo, tikina filosofas Arvydas Juozaitis.

TSRS laikais mažose Talino inteligentų virtuvėse sklandė anekdotas apie Estijos TSR televizijos diktorių, kuris įsidrąsinęs paskelbė Estijos nepriklausomybę. Po minutės kitas estas, Raudonosios armijos leitenantas, kareivinių kieme paskelbė karą Suomijai. Tada dar po minutės į gatvę išbėgo dizainerių mokyklos studentai ir iškėlė šūkius: „Mes pasiduodame!„ Toks buvo anekdotas. Jį prisiminiau Naujųjų metų naktį, kai estai visa galva panėrė į euro finansinę zoną.

Pagaliau sulaukėme tikros metų laiko ir oro santuokos: jau gruodį panirome į neišbrendamus prieškario sniegynus, ir „Senelės pasakos„ aukso žuvys pažvelgė į mus iš po ledo. Tikra žiema su sniego tunelių šaligatviais ir poškančiomis tvoromis. Šią puikybę pamatėme ir atokiau nuo Lietuvos gruodžio 31 dieną, išlipę iš traukinio latviškame–estiškame Valgos–Valkos mieste.

Aną savaitę su Arvydu Juozaičiu po Pauosupės, Krokšlio, Rudnios, Lynažerio ir dar kelis miškus miškelius bastėmės. Tiksliau būtų sakyti ne „bastėmės", o mus „bastė", nes jeigu tai būtume darę patys, dar iki šiol klaidžiotume tomis girių giriomis net nenujausdami, kada viena baigiasi, o kita prasideda. Mus „bastė" stebuklinga mokytoja Birutė Švagždienė iš Rudnios bažnytkaimio ir mudu iš anksto žinojome, kad ji mus „nubastys" teisingai.

Krauju apgintą Lietuvos trispalvę vis dažniau į šešėlį stumianti bedvasė ir bereikšmė Europos Sąjungos vėliava reiškia ir artėjantį mūsų pilietybės panaikinimą. Lietuvoje ES vėliava ir specialiais stendais šiuo metu yra pažymimas kiekvienas už Bendrijos, o kartu ir mūsų mokesčių mokėtojų lėšas remontuojamas namas, vieškelis ar tiltas. „Esu prieš, kad ES vėliavas kabintų prie mokyklų, o ministrai, kiek žinau, apie tai jau kalbasi, – vakar „Respublikai“ sakė A.Juozaitis.