jungtinių tautų neįgaliųjų

Skaitytojų klausėme, kokioje srityje Lietuvoje padaryti didžiausi pokyčiai įgyvendinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Apklausoje dalyvavo 71 žmogus.  Daugiausia – 27,1 proc. – dalyvavusiųjų apklausoje įsitikinę, kad didžiausi pokyčiai padaryti didinant informacijos prieinamumą.  20 proc. apklaustųjų teigia, kad daugiausia padaryta gerinant švietimo sistemos prieinamumą.  17,2 proc.

Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) surengtoje konferencijoje negalios bendruomenių atstovai kartu su politikais įvertino per 10 metų po Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimo neveiktus darbus ir iššūkius, aptarė svarbiausius ateities politikos uždavinius.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad artimiausiu metu sostinėje įsikurs pirmieji grupinio gyvenimo namai neįgaliems vaikams ir jauniems žmonėms iki 29 metų. Numatyta, jog namuose apsigyvens iki 10 proto negalią turinčių jaunuolių.  Suaugusį Dauno sindromą ir atipinį autizmą turintį sūnų prižiūrinti vilnietė Larisa Prušinskaja sako, kad nepilnamečius neįgalius vaikus šeimoms auginti šiuo metu paprasčiau, esama įvairiausių galimybių, pritaikytų centrų, projektų, programų.

Konkursą Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NRD prie SADM) direktoriaus pareigoms eiti laimėjusiai Eglei Čaplikienei socialinė sritis – ne naujiena. Daugiau kaip 20 metų kuriant socialinę politiką dalyvavusi specialistė dabar galės prisidėti prie jos įgyvendinimo.  Visa Jūsų karjera susijusi su socialine sritimi. Papasakokite, kokį kelią nuėjote iki departamento direktoriaus pareigų.

Balandžio pradžioje Registrų centre užregistruota nauja profesinė sąjunga – Lietuvos neįgaliųjų, sergančiųjų sunkiomis, lėtinėmis ligomis, jų artimųjų ir kitų asmenų profesinė sąjunga „Kartu mes stipresni“. Baigusi visas teisines procedūras naujoji organizacija ėmėsi konkrečios veiklos ir per nepilnus du mėnesius jau pateikė trijų įstatymų pakeitimo projektus, susijusius su teisiniais darbo santykiais.

COVID-19 pandemija paralyžiavo įprastą gyvenimą – daug kalbama apie nerimą keliančias jos pasekmes, ieškoma vis naujų ekonomikos skatinimo, verslo gelbėjimo būdų ir priemonių.

Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) kreipėsi į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydamas vetuoti praėjusią savaitę Seime priimtas Socialinių įmonių įstatymo pataisas.

Asociacija „Savarankiškas gyvenimas“ šeštadienį Vilniuje rengia tarptautines protesto eitynes dėl neįgaliųjų situacijos. Šia akcija siekiama paskatinti Lietuvos ir užsienio bendruomenę prisidėti prie teigiamų pokyčių įgyvendinant žmogaus teises negalios atžvilgiu. Anot organizatorių, šių eitynių priežastis – Lietuvos nesugebėjimas įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų. Be to, internete renkami parašai po peticija dėl neįgaliųjų diskriminacijos.

Niekam nekyla klausimas, ar gydyti avarijoje sunkiai sužalotą, sąmonės netekusį ir savo valios negalintį pareikšti žmogų. Dėl sergančių sunkiomis psichikos ligomis priverstinio gydymo vis dar laužomos ietys. Kas vis dėlto yra priverstinis psichikos neįgaliųjų gydymas – būtinoji pagalba ar žmogaus teisių pažeidimas? Vilniuje gyvenanti Ona, prižiūrinti psichikos negalią turintį sūnų, sako kartu su juo praėjusi visus Dantės pragaro ratus.

Be informacijos likę kurtieji antradienį piketavo prie Seimo. Iš kelių šalies rajonų suvažiavę kurtieji grasina, kad valdžiai nesirūpinant informacijos prieinamumu jie nedalyvaus nei Seimo, nei savivaldos rinkimuose. Kurtieji reikalauja, kad titrai būtų ne tik valstybinės, bet ir komercinių televizijų laidose. Nors leidimas piketui surengti išduotas 300 žmonių, piketuotojų susirinko apie 150–200. Be vilniečių, daugiausia piketuotojų atvyko iš Mažeikių, Panevėžio, Kauno.