jonas talmantas

Į medžiotojų būrelių ir medžioklės plotų savininkų ginčus įsitraukė net Konstitucinis teismas. Ir Konstitucijos sargai sprendė, ar į klubą susibūrę medžiotojai privalo į savo gretas priimti teritorijos šeimininką, kaip nustatė Seimas. Medžiojantys politikai tikina, kad miškai ne guminiai ir bet ko į būrelius nežada priimti, tuo metu teisininkai mano, medžiotojų klubai vis dar gyvuoja pagal sovietines taisykles.

Lietuvos ūkininkai dvejus metus iš eilės susidūrė su stichiniais iššūkiais: 2017 metais derlių nuplovė lietus, o 2018 metais – išdegino saulė. Tačiau ūkininkai draustis nelinkę. Dėl to jie kaltina nepalankią draudimo sistemą Lietuvoje. Žemės ūkio ministerija jau numatė, kokių priemonių imsis. Žemės ūkio ministerija duomenų, kiek ūkininkų kreipėsi į savivaldybes dėl kompensacijos nuo sausros padarinių, neturi.

Iki kol prekė pasiekia mūsų namų stalus, laukia ilgas kelias. Ties kiekviena stotele – gamyba, sandėliavimu, pateikimu – auga ir kaina. Tačiau tiesa ar mitas, kad didžiausia dalis atitenka prekybininkams? Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) sudaro įvairiausių produktų kainų grandinę, kurioje pavaizduoja, kokia galutinės kainos dalis atitenka prekybininkams, gamintojams, žemdirbiams ir kiek tenka mokesčiams.

Visą vasarą nepastovus oras ir Lietuvą trankiusios liūtys jau atsiliepė grūdų derliui. Ūkininkai nebežino ką daryti – grūdų kokybė prasta, kombainai klimpsta, svarsto ar verta iš vis nuimti likusį derlių ir tvirtina, kad pasekmes pajus ne vien jie. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas pasakoja, kad per 25 metus nėra buvę tokios situacijos, kokia susidarė šiemet.

Nors nemažai Lietuvos gyventojų džiaugiasi šildančia saule, ūkininkų orai nedžiugina. Prognozuoti didžiuliai derliai jau užmaršty ir net sulaukus kritulių, pasekmės jaučiamos. Nors kokie bus orai vėliau neprognozuojama, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pastebi, kad šiuo metu jau matyti pasekmės dėl mažo kritulių skaičiaus: geltonuoja tiek vasariniai, tiek žieminiai pasėliai. „Situacija yra įtempta.

Politikai ilgus metus žemdirbiams pataikavo, atidėliojo valstybinio socialinio draudimo įteisinimą, dabar galiojanti tvarka yra nevykusi, tačiau ir įstatymo tobulintojai, regis, išklydo iš kelio. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skuba rengti žemdirbiams svarbų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą . O viena iš lietuviškų patarlių primena: „Greitus darbus vėjai renka.

Kuriant Kaimo plėtros programos lėšų dalybos taisykles, ryškėja skirtis tarp stambiųjų ir smulkiųjų ūkininkų, kurie paramos paklodę tampo į skirtingas puses. Kai kurie agrarininkai siūlo juos suvienyti, taikant pyrago ir botago principą. Dėl Lietuvos kaimo ateities išgyvenantis buvęs žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas turi pasiūlymą, kaip galima būtų efektyviau paskirstyti europinę investicinę paramą ir pabandyti suvienyti smulkiuosius ir stambiuosius žemdirbius.

VL žurnalistė Vida Tavorienė Pernai žemdirbiai neslėpė nerimo ne tik dėl vėluojančios naujo laikotarpio paramos, bet ir dėl to, kad nežino, kokiomis sąlygomis ji bus skiriama. Kaip dabar aiškėja, kai kurios paramos gavimo taisyklės gali tapti rimta kliūtimi investicinėms lėšoms gauti.

 Kinai kviečia pasirašyti sutarti dėl lietuviškų veislinių gyvulių importo. Ūkininkus tai džiugina, nes raguočių eksportas galėtų augti trečdaliu, rašo „Verslo žinios“. „Gyvuliai į Kiniją keliaus laivais. Lietuvoje per mėnesį jie norėtų supirkti apie 3000 buliukų ir telyčaičių. Tiek telpa į vieną laivą“, - aiškina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius.

Po pastarųjų dvejų augalininkystės sektoriui itin palankių metų, kai ūkininkus džiugino ir pilni aruodai, ir supirkimo kainos, šiųmetis derlius kai kuriems augintojams gali teatpirkti gamybos sąnaudas. Vida Tavorienė VL žurnalistė Europos Sąjungoje laukiama rekordinio rapsų ir gausesnio už pernykštį grūdų derliaus. Lietuvos augintojai prognozuoja, kad mūsų šalyje bus kuliamas vidutinis derlius. Tačiau jiems nerimą kelia dabartinės rapsų ir grūdų supirkimo kainos.

Susidaro įspūdis, kad įstatymo pakeitimai priimti šaukiant „dangus griūva“, baiminantis referendumo dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Jau pirmosiomis papildyto LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo įsigaliojimo dienomis (įstatymas įsigaliojo gegužės 1 d.) žemdirbiai prisiminė posakį apie antrą lazdos galą. Ir tas lazdos galas jau kad tvojo, tai tvojo.

Nei savivaldai, nei valdininkams nepavyksta rasti recepto, kaip pažaboti spekuliaciją žemės ūkio paskirties žeme. Žemės ūkio ministerija paragino žemdirbių organizacijas teikti pasiūlymus dėl saugiklių, galinčių padėti sutramdyti spekuliaciją žemės ūkio paskirties žeme. Nors žemdirbiai pateikė galybę pasiūlymų, tačiau galutinį sprendimą teks priimti valdininkams.

Senojo žemyno šalys neskuba atverti savo rinkų GMO produkcijai, nors vis labiau jaučia amerikiečių lobistų spaudimą. ES laisvosios prekybos sutartis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis gali atverti kelią į Europą žemės ūkio ir maisto produkcijai, kuri gaminama pagal amerikietiškus standartus, t. y. naudojant augimo stimuliatorius, hormonus ir genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). JAV diplomatai vykdo agresyvią kampaniją, kurios tikslas – kuo greičiau praskinti genetiškai modifikuotiems augal...

„Baltijos traktorius“ - senas, sovietinis traktorius, simbolizuojantis nelygias ūkininkavimo sąlygas Europos Sąjungoje, - pirmadienį pajudėjęs iš Talino, penktadienį bus sutiktas Lietuvoje. Lietuvos ūkininkų atstovai traktorių ankstų rytą pasitiks Lietuvos-Latvijos pasienyje.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas piktinasi biokuro žaliavos - karklų - auginimo skatinimo politika ir mano, kad tai prilygsta nusikaltimui. „ Kaip ūkininkas aš kategoriškai esu prieš šitas nesąmones. Vis dėlto Lietuvoje nėra tokia žemė, kad ją galėtume apsodinti karklais. Karklų auga sočiai visose pamiškėse ir visuose pagrioviuose, tegul tik juos susitvarko, o neaugina ant 50 proc. balų našumo žemės.

Per griežti sanitarinių zonų reikalavimai ir įpareigojimai rengti poveikio aplinkai vertinimo projektus tapo stabdžiu investicijoms į nedidelių ūkių plėtrą. Ūkininkai, siekiantys investuoti į mažų ir vidutinių ūkių plėtrą, palyginti su stambiais kompleksais, dirba nelygiomis sąlygomis. Iš nedidelės bandos savininko reikalaujama to paties, ko ir iš dešimtis tūkstančių kiaulių ar paukščių auginančių bendrovių.

Ne pirmą kartą šantažuojami ūkininkai ryžtingai pasipriešino politikieriams. Bene įtakingiausia ir daugiausia žemdirbius vienijanti Lietuvos ūkininkų sąjunga ginasi nuo politikų ir vienos nedidelės partijos įžūlių bandymų paversti šią organizaciją kišenine, jos vadovus užkelti ant statinės ir artėjant rinkimams priversti politikuoti.

Žemės ūkio paskirties žemė vis dažniau tampa ne gamybos priemone, o investavimo ir net spekuliavimo objektu. Dėl to žemdirbiai pagrįstai nerimauja. Premjero potvarkiu praėjusių metų liepos mėnesį sudaryta darbo grupė turėjo išsiaiškinti, ar iš tikrųjų žemė supirkinėjama siekiant ją brangiau perparduoti ar perleisti užsieniečiams. Praėjus beveik metams, darbo grupė pagaliau pasidomėjo, ką apie tai galvoja ir patys žemdirbiai.

Atrodo, kad grūdų augintojams nebūna gerų metų. Jeigu grūdų derlius pasitaiko geras, supirkimo kainos jiems atrodo per žemos. Šiemet, kai derlius buvo prastesnis, o kainos buvo aukštos, daug ūkininkų vis viena graužia nagus, nes nespėjo laiku užaugintos produkcijos parduoti. Mat lapkričio viduryje grūdai vėl atpigo. Tačiau niekas neabejoja, kad yra išlošusiųjų iš šokinėjančių grūdų kainų. Pirmiausia omenyje turimi įvairaus lygio perpardavinėtojai.

Aplinkosaugininkai ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skirtingai interpretuoja galiojantį Lietuvos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, todėl ūkininkai neskuba mokėti šienainio gamyboje naudojamo polietileno plėvelės mokesčio. Iš kišenės– neplanuoti tūkstančiai „Už pernykščius metus turėjau sumokėti apie 2000 litų. Tai nemaži pinigai, tuo labiau kad šios išlaidos– neplanuotos“,– „Valstiečių laikraščiui“ sakė Rokiškio rajono pieno gamintojas Almontas Šedys.

Padidinus pridėtinės vertės mokestį (PVM) vis populiaresni tampa nusikaltimai maisto prekių rinkoje. Nelegaliai į Lietuvą įvežami neaiškios kilmės produktai parduodami itin pigiai - gamintojai netenka pirkėjų. Didinant PVM mažėja ir vartojimas. Ar mūsų valdžia bando gelbėti valstybę garsiuoju Miunhauzeno būdu - traukdama save už pakarpos, bet vis grimzdama gilyn? Neapgalvotas sprendimas iki 19 proc. padidinti maisto produktams taikomą PVM, o nuo rugsėjo 1-osios - jau iki 21 proc.

Birželio 16 d. žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, ministerijos sekretoriai Dalia Miniataitė, Gediminas Radzevičius ir kiti atsakingi pareigūnai susitiko su Lenkijos ūkininkų socialinės draudimo kasos (KRUS) atstovais aptarti abiejų šalių ūkininkų socialinio draudimo aktualijų ir pasidalyti patirtimi.

Žemdirbius vienijančios organizacijos nesutaria, ar kovo 31-ąją rengti mitingą sostinėje. Tačiau esama pasiryžusiųjų ir kraštutinėms protesto formoms, pavyzdžiui, bado akcijai prie Seimo. Apie ketinimus rengti mitingą buvo pranešta mėnesio pradžioje, kai paaiškėjo, kad valdžia neketina tenkinti žemdirbių reikalavimų. Dėl leidimo mitinguoti netrukus žadama kreiptis į sostinės savivaldybės administraciją.

Policijos ir organizatorių duomenimis, Prahoje surengtoje protesto akcijoje prieš Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio politiką dalyvavo apie 8 tūkstančius ūkininkų iš Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Lietuvos. Kolegų siekius palaikė ir Lietuvos žemdirbiai Į ketvirtadienį suorganizuotą renginį palaikyti savo kolegų autobusu nuvyko ir 48 mūsų šalies žemdirbiai, Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai. Jie džiaugėsi, kad protesto akcija buvo vaisinga.

Nemaža dalis kaimiečių keikia Europos Sąjungos (ES) paramą, kurią siūlydami vietos valdininkai kadaise privertė žmones aktyviai ūkininkauti. Gavę ašaras iš paramos, atėjus sunkmečiui dauguma tokių buvusių ūkininkai verčiasi itin sunkiai. Dar užsilikusius veiklius Lietuvos kaimo žmones vėl stengiamasi įtraukti į avantiūrą.

Verslininkai, ūkininkai ir honorarus gaunantys kūrėjai su atskiromis pastabomis antradienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktiems Vyriausybei siūlymams, palengvinantiems „Sodros“ įmokų naštą naujoms apdraustųjų grupėms. Patobulintą „Sodros“ įmokų tvarką trečiadienį svarstys Vyriausybė, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Smulkiųjų verslininkų protestus sukėlęs sprendimas turguose įvesti kasos aparatus – atidedamas bent mėnesiui. Po pirmadienį įvykusio Premjero Andriaus Kubiliaus, ūkininkų bei verslininkų susitikimo, šie tvirtina, kad A. Kubilius „už uždarų durų“ patikino, jog kasos aparatų turguose idėjos atsisakoma, tačiau oficialiai sprendimą priims speciali darbo grupė. Pirmųjų darbo grupės išvadų Premjeras tikisi po mėnesio.

Ūkininkų organizacijos teigiamai vertina naujosios Vyriausybės ketinimus Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) perkelti į Kauną. Opozicijos atstovai įžvelgia viešųjų ryšių akciją ir nemano, kad šiems planams lemta tapti realybe. Kaune įsikūrusių Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkė Regina Sirusienė-Lamauskienė BNS penktadienį sakė žinanti apie planus ŽŪM perkelti į Kauną ir juos vertinanti teigiamai. „Asmeniškai aš labai tam pritariu“, - sakė ŽŪR vicepirmininkė.

Ūkininkai, protestuodami prieš žemas pieno supirkimo kainas, antradienį rengė akcijas prie pieno bendrovių Panevėžyje, Marijampolėje, Telšiuose, Rokiškyje ir Vilkyškiuose. Jie reikalavo bent pusės parduotuvėje parduodamo pieno litro kainos. Kaip pranešė Lietuvos radijas, Panevėžyje, prie „Pieno žvaigždžių“ gamyklos, buvo susirinkę apie pusšimtis ūkininkų ir tiek pat traktorių.

Šiandien prie didžiųjų pieno perdirbimo įmonių durų su traktoriais protestuoti atvažiuosiančių žemdirbių pienininkai nebijo ir pasitiks juos pasirengę ne koreguodami darbą, o pasiruošę kalbėtis. Šiandien pieno gamintojai su traktoriais bei kitomis transporto priemonėmis rinksis prie 5 didžiųjų pieno perdirbimo įmonių - „Pieno žvaigždžių“, „Rokiškio sūrio“, „Žemaitijos pieno“, Vilkyškių pieninės ir „Marijampolės pieno konservų“ - durų protestuoti prieš mažas žaliavinio pieno supirkimo kainas.

Šalies pieno gamintojai, vakar posėdžiavę Kaune, Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR), nutarė rugpjūčio 5-ąją suvažiuoti prie penkių didžiųjų pieno perdirbimo įmonių su traktoriais ir taip protestuoti dėl per mažų pieno supirkimo kainų. Prie šalies Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos nutarta nevažiuoti, nes ūkininkams pažadėta 40 mln. litų papildomų subsidijų.