jonas mekas

Iš Anapilio didžių menininkų kertelės mus stebintis avangardinio meno kūrėjas Jonas Mekas neabejotinai šypsosi žiūrėdamas į Vilnių. Troškimas mylimą miestą matyti dinamišką ir persmelktą jaunų kūrėjų dvasia, pildosi su kaupu.

„Sugrįžę iš Niujorko“ skirtas tiems, kuriems nusibodo rimtas ir „teisingas“ gyvenimas. Nešvaistykite dienų murkdydamiesi drungname vandenyje. Pasakykite – gana! Ir kasdien tikrinkite apie ką tas gyvenimas“, – kalbėdamas apie šiuo metu kino teatruose rodomą, pasaulinio populiarumo jau spėjusį sulaukti filmą sako fotografas Arūnas Kulikauskas.  Drauge su tapytoju Eugenijumi Varkulevičiumi-Varkaliu jiedu tapo pagrindiniais režisierės Ramunės Rakauskaitės naujos dokumentinės juostos herojais.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo 2022-uosius paskelbti Jono Meko metais. Anot komisijos, 2022 metų gruodžio 24 dieną sueis 100 metų, kai gimė avangardinio kino kūrėjas ir kino kritikas, rašytojas ir poetas J. Mekas. „J. Meko avangardinė kino ir literatūrinė kūryba buvo itin svarbi pasaulinei kultūrai ir naujų meno formų paieškai. Ji formavo visuomenės istorinę sąmonę, skatino neprarasti lietuviškumo ir garsino Lietuvos vardą“, – teigiama komisijos pranešime.

Ketvirtadienį sostinėje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, prasideda 21-oji Vilniaus knygų mugė, šiemet savo šūkiu pasirinkusi Jono Meko žodžius „gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“. Mugė kvies į maždaug 650 renginių, ypatingą dėmesį skiriant pernai mirusio kino menininko J. Meko gyvenimui, kūrybai ir idėjoms.  Organizatoriai žada apie 450 susitikimų leidyklų stenduose su autoriais, 65 svečius iš užsienio bei 19 renginių erdvių penkiose salėse.

Vėlinių dieną visi skubame aplankyti ir pagerbti mirusiųjų. Laikas bėga, tačiau išėję iš šio pasaulio visuomet yra mūsų širdyse. Šie metai iš pramogų pasaulio atėmė talentingus ir kūrybiškus žmones, kurių gedi visa Lietuva. Netikėta mirtis Gegužės 10-osios vakarą netikėtai miręs televizijos laidos „Dviračio šou“ vedėjas, ekonomikos mokslų daktaras. Vytautas Šerėnas paliko nemažai neatsakytų klausimų.

Agnės Zuokienės užvirtą istoriją apie mįslingas dėžes su menininkų daiktais šeimos rezidencijoje Artūras Zuokas tęsia savu šou. Viso skandalo metu buvęs sostinės meras viešėjo užsienyje, o grįžęs sukvietė, kaip pats vadina, į Fluxus vakarėlį, pavadinęs jį „Kas dėžėse?“. Feisbuke savo paskyroje politikas paskelbė, kad visi norintieji šiandien popiet gali rinktis į Užupio 30-imt ir savo akimis išvysti, kas gi yra Vilniaus savivaldybės atimtose, o vėliau grąžintose dėžėse.

Penktadienį pavakarę Artūras Zuokas pademonstravo, kas yra vadinamose „Fluxus“ dėžėse. Iš patalpų Užupyje skandalingai paimtus ir vėliau grąžintus daiktus galėjo apžiūrėti visi norintys. Vakarėlyje apsilankė ir savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. Buvusiam Vilniaus merui jis padovanojo saldainių dėžę, taip pat pasinaudojo visiems smalsuoliams suteikta galimybe atidaryti vieną iš „Fluxus“ dėžių.

Garsiausiu Zuokų šeimos skandalu virtęs turtas – per 100 dėžių su nežinomais kūriniais – iš savivaldybės išvežtas ankstyvą rytą. Tiesa, šįkart visi daiktai grįžo ne į pačius Zuokų namus, bet į patalpas greta. Savivaldybės sprendimas grąžinti daiktus Zuokienę supykdė kaip reikiant. Melagiu Jono Meko fondo atstovą išvadinusi politikė žada imtis mįslingų kūrinių ekspertizės, o galiausiai – jų iškraustymo kitur.

Vilniaus savivaldybė į pareigas grąžino praėjusią savaitę nušalintą Jono Meko vizualiųjų menų centro (JMVMC) vadovą Gintarą Sodeiką. „Jis buvo nušalintas kilus klausimams dėl J. Meko kolekcijos panaudojimo, eksponavimo, kurie yra saugomi, ta kolekcija nėra kažkaip padalinta. Bet gavau informacijos, kad J. Meko centro kolekcija yra saugoma, dėl to G. Sodeika yra grąžintas į pareigas“, – BNS antradienį sakė vicemeras Vytautas Mitalas.

Vilniaus savivaldybės administracijos siūlymas šiuo metu savivaldybėje esančius ir Jono Meko fondui priklausančius menininko daiktus eksponuoti Šiuolaikiniame meno centre (ŠMC) yra nepriimtinas, sako Artrūras Zuokas. Jis pirmadienį paviešino savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio pateiktą susitarimo projektą, kuriuo siūloma, jog kol daiktai bus eksponuojami ŠMC, bet kuri iš ginčo šalių turi teisę ieškoti „dokumentų, įrodymų ar kitų faktų“, kurie pagrįstų nuosavybės teises.

Vakar Zuokienės Vilniaus miesto savivaldybei perduotos, kaip įtariama, Jono Meko kurtos ar kolekcionuotos meno vertybės atranda savo šeimininkus. Savo pieštą kūrinį, pradingusį prieš dešimtmetį atpažino menininkas Eugenijus Varkulevičius-Varkalis. O štai galimai vakar savivaldybei perduoto viso likusio meno lobių savininkai – Meko Fondas žada atgavus vertybes, surengti nemokamą parodą visiems susidomėjusiems vilniečiams.

Netikėtas ir galimai neteisėtas lobis Zuokų namuose. Skyrybų dramą išgyvenanti Agnė Zuokienė namuose atrado kelias dešimtis įvairiausių dėžių su, Jono Meko darbais, galbūt meno vertybėmis ir kreipėsi į savivaldybę prašydama jas susirinkti. Pasak moters – apie jų egzistavimą buvęs sutuoktinis Artūras Zuokas jai užsiminęs nebuvo, todėl kyla įtarimų, kad jos galimai buvusio mero nusavintos.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius šiandien nusprendė atleisti iš pareigų viešosios įstaigos „Jono Meko vizualiųjų menų centras“ direktorių Gintarą Sodeiką. Toks sprendimas priimtas po to, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija, esą dalis privačios J. Meko kolekcijos aptikta privačiuose namuose Užupyje. Vilniaus miesto savivaldybė pasirengusi tarpininkauti, nustatant šios kolekcijos vertę ir sprendžiant dėl tolesnio šios kolekcijos likimo.

Biržų Jono Bielinio viešoji biblioteka puoselėja planus įkurti Jono Meko menų centrą su menininko dovanotu archyvu. Kaip BNS sakė J. Bielinio bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė, J. Mekas bibliotekai nuo 2017-ųjų vasaros siuntė jo gautus laiškus, knygas ir laikraščių iškarpas, kur minėta Lietuva po 1989-ųjų. Bibliotekoje prieš savaitę lankėsi ir J. Meko sūnus Sebastianas. „Laiškus J. Mekui įvairiausiomis temomis rašė visuomenei žinomi Lietuvos žmonės – rašytojai, politikai.

Šiandien Lietuvą pasiekė liūdna žinia – eidamas 97-uosius metus mirė žinomas menininkas ir filmų kūrėjas Jonas Mekas. Netrukus po to socialinėje erdvėje pasipylė žinomų žmonių žinutės, skirtos šiam žymiam menininkui. Pasidalijusi savo darbu, kuriame pavaizduotas J. Mekas, menininkė Jolita Vaitkutė rašė: „Tą vakarą jis mane įkvėpė, tikiu, kad įkvėps dar daug kartų po mūsų.“ Savo mintimis pasidalijo ir fotografė Neringa Rekašiūtė.

Savo namuose eidamas 97-uosius Niujorke trečiadienio rytą mirė žinomas menininkas, filmų kūrėjas Jonas Mekas. Apie jo mirtį BNS patvirtino jo bičiulis, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. „Šįryt, savo namuose Niujorke, Brukline mirė Jonas Mekas. Su juo buvo jo šeimos nariai“, – BNS sakė A. Zuokas. „Jono Meko dydžiui apibūdinti nėra mato vieneto.

Lietuva galimybę kautis dėl Jungtinių Valstijų Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų suteiks Šarūno Barto filmui „Šerkšnas“. Lietuvos kino centras informavo, kad sprendimą absoliučia balsų dauguma ketvirtadienį priėmė „Oskaro“ komitetas Lietuvoje.

Jono Meko vizualiųjų menų centras, bendradarbiaudamas su Valstybiniu Sankt Peterburgo Ermitažo muziejumi ir Vilniaus miesto savivaldybe, Rusijos auditorijai pristatė dvi parodas: „Fluxus: Rusijos atlasai" ir personalinę Jono Meko parodą. „Šios parodos – tai neeilinis įvykis Lietuvos kultūroje, nes tai – pirmas kartas, kai Lietuvos menininkai – Jurgis Mačiūnas ir Jonas Mekas bus eksponuojami Valstybiniame Sankt Peterburgo Ermitažo muziejuje“, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Rugsėjo 18 d., trečiadienį, 15 val. Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje „101 lankysis avangardinio kino „krikštatėvis“, poetas ir filmininkas Jonas Mekas. Garsusis lietuvių kilmės JAV menininkas susitikimo su visuomene metu pristatys naujausios savo kūrybos fragmentus, atsakys į susirinkusiųjų klausimus. Paskutinį kartą poetas ir filmininkas J. Mekas VDU lankėsi prieš 15 metų, 1997-ųjų spalio 30 d. – tuomet jam buvo įteiktos VDU garbės daktaro regalijos.

Kūrybinį kelią pradėjęs namų išmainymu į jachtą ir pavadinęs ją „Helloween“, Giuseppe Zevola susikūrė puikią erdvę, kurią pats vadino ne tik namais, bet ir menine laboratorija. Joje gimė ne vienas menininko kūrinys ir, žinoma, vystėsi idėjos. Šiandien G. Zevola pasauliui pažįstamas kaip menininkas, naudojantis įvairias medijas: nuo tapybos, skaitmeninės grafikos, vaizdo objektų iki poezijos ar net akcionizmo ir vaidybos.

Buvusio batų fabriko „Lituanica“ patalpose įsikūręs menų inkubatorius „Fluxus ministerija“ (Jonavos g. 3, Kaunas) pavasarį Kauno kultūros mylėtojams pristatys net penkias Kauno publikai dar nematytas parodas.

 Avangardiškajam lietuvių kūrėjui Jonui Mekui sausio 15 dieną Prancūzijos ambasados JAV kultūros padalinyje Niujorke įteiktas aukščiausias Prancūzijos Meno ir literatūros ordino ( l’Ordre des Arts et des Lettres) komandoro titulas.

Avangardinio kino kūrėjui Jonui Mekui, neseniai atšventusiam 90 metų jubiliejų, antradienį įteiktas aukščiausias Prancūzijos Meno ir literatūros ordino (l'Ordre des Arts et des Lettres) komandoro titulas.

Jonas Mekas, amerikietiškojo avangardinio kino tėvas, kalba apie realybės įrašymą. Pirmasis J. Meko prisiminimas apie realybės įrašinėjimą yra susijęs su cenzūra. „Aptiksliai dvi ar trys dienos po to, kai nusipirkau fotoaparatą, į šalį įžygiavo sovietų armija. Aš buvau ūkininko sūnus. Nuėjau prie dulkančio kelio, kur žygiavo armija, ir tikėjausi padaryti savo pirmąją nuotrauką.

Bandau atspėti, kiek skaitytojų žino, kas yra Jonas Mekas. Keli pakėlėte rankas? Vienas arba du. Logika sako, kad pradėti šneką apie kažką, ko niekas nežino, neverta. Bet pašnekėsiu. Vien dėl to, kad apie jį kalba Anglija. Kalba taip, kaip ko gero apie jokį kitą lietuvį dar nekalbėjo ir kažin, ar kada kalbės. Kartais mes dejuojame, kad neturime kuo pasigirti. Bet gal nemokame pasigirti tuo, ką turime? Ir Lietuvos Prezidentė, ir buvęs Premjeras, ir net Britanijoje tikrai gerbiamas prof.

Visa tai ne sapnas – su lengva ironija apie save improvizuotoje autobiografijoje rašė Adolfas Mekas. Jis yra asmuo, kurį privalu įtraukti į būtinų žinoti žmonių sąrašą. Tačiau neretai jis likdavo savo brolio, avangardinio kino pionieriaus Amerikoje, Jono Meko, šešėlyje. Nors pirmąją kamerą abu broliai, vos atvykę už Atlanto, už turėtus 10 dolerių įsigijo drauge. Jie jau tada suprato, kad kalbos barjerai neegzistuoja. Kinas – pati universaliausia kalba. Taip, visa tai buvo ne sapnas.

Vakar, spalio 16-ąją, Jono Meko vizualiųjų menų centre atidaryta Jono Meko kūrybos  paroda „Prisiminimai iš Vokietijos“, skirta šio iškilaus menininko 90-ečio jubiliejui. Parodoje, kuri veiks iki lapkričio 15 dienos,  susitelkiama ties lietuvių pabėgėlių pokario metais tema. Pristatomos brolių Jono ir Adolfo Mekų fotografijos ir du Jono Meko filmai.

Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ Niujorke įteiktas menininkui Jonui Mekui. Kultūros ministras Arūnas Gelūnas darbo vizito JAV metu garbingiausią Kultūros ministerijos apdovanojimą - garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteikė Niujorke gyvenančiam vizualaus meno kūrėjui, poetui Jonui Mekui už demokratinės ir atviros Lietuvos visuomenės, už pilietinio solidarumo, asmens ir visuomenės santykių darnos stiprinimą.

Trečiadienį pokalbiui apie kultūros aukas ir šokiruojančio meno ribas susėdo keturi įvairių meno sričių atstovai. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius, Vilniaus dailės akademijos profesorius dailininkas Giedrius Kazimierėnas, kompozitorius Algimantas Bražinskas ir VDA dėstytojas bei menininkas Česlovas Lukenskas mintimis susirėmė kalbėdami tema „Menas reikalauja aukų: aukojama kultūra“. Pastaruoju metu, t. y. jau kokius...

Penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma Elenos Urbaitytės-Urbaitis (1922–2006) kūrybos paroda Pasirinkimai, pristatanti žymios JAV lietuvių menininkės Lietuvai dovanotą darbų kolekciją ir jos išgyventą laiką liudijančius Kazio Daugėlos, Algimanto Kezio bei Jono Meko kūrinius.

Savaitgalį pasibaigusi 54-oji Venecijos šiuolaikinio meno bienalė, vykusi nuo birželio 4 iki lapkričio 27 dienos, pasiekė lankomumo rekordą. Rengėjų duomenimis, renginį šįmet aplankė 440 tūkstančių žmonių (18 proc. daugiau negu 2009 metais). Renginio interneto puslapyje pažymima, kad ši bienalė ne tik sumušė savo lankomumo rekordą, bet ir tapo populiariausia paroda Italijoje. Rengėjų skaičiavimais, kasdien parodą aplankydavo vidutiniškai po 2850 žmonių. Rekordiškai daug lankytojų - 12 tūkst.

Vilniaus mokytojų namuose įsikūrusi Mediateka šį mėnesį vėl atveria duris, laukdama kinu ir kitokiomis judančių vaizdų formomis besidominčių lankytojų. VšĮ „Meno avilys“ įsteigta Mediateka jau šeštąjį sezoną kviečia naudotis gausia ir vis gausėjančia filmoteka, skaityti senas, bet nesenstančias knygas, naujausią literatūrą apie kiną, vartyti kino periodiką, ir, žinoma, lankytis renginiuose bei dalyvauti diskusijose. Pirmas naujojo sezono renginys – spalio 26 d. 19 val.

Nuo kitų metų įsigalioja vadinamosios „Europos pilietinės iniciatyvos“ taisyklė, atverianti duris ne tik praplėsti oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų statusą, bet ir padidinti jų skaičių – tam net nebūtina įstoti į pačią ES. Kad būtų suteiktas oficialiosios ES kalbos statusas, pagal naująją taisyklę reikia mažiausiai 1 mln. ES piliečių parašų iš mažiausiai 7 ES valstybių. Šiuo atveju galioja ne tik „popieriniai“, bet ir elektroniniai parašai.

8-ojo Tarptautinio Vilniaus dokumentinio festivalio (VDFF) organizatoriai į kūrybines dirbtuves kviečia ne tik kino profesionalus, bet ir festivalio žiūrovus. Trečiadienį „Skalvijos“ kino centre rengiama nemokama atvira eksperimentinio kino kūrėjo Pipo Chodorovo paskaita „Laiko ir erdvės architektai“. Pasak festivalio organizatorių, ji bus įdomi tiems, kurie domisi eksperimentiniu kinu ir nori daugiau sužinoti apie laiko panaudojimą kine.

Vienas žinomiausių šiuolaikinio meno atstovų Lietuvoje Evaldas Jansas rugsėjo 10 d. 17 val. Jono Meko vizualiųjų menų centre (JMVMC) atidaro parodą Jansas TV, kurioje pristatys video filmus apie mūsų šalies tarpdisciplininį meną. Parodos metu 12 monitorių ir 1 projektoriuje bus demonstruojami 2010-2011 m. E. Janso sukurti filmukai apie menininkus, reportažai iš parodų atidarymų, interviu su šiuolaikinio meno kūrėjais.

Eidamas 86‒uosius metus, antradienį ryte sustojus širdžiai JAV mirė kino režisierius, rašytojas Adolfas Mekas, praneša indiewire.com. Adolfas Mekas kartu su broliu Jonu Meku įsteigė kino žurnalą „Film Culture magazine“, 33‒ejus metus dėstė Bardo koledže Niujorke. Žinią apie A. Meko mirtį patvirtino jo dukterėčia aktorė Una Mekas. „Jis buvo šiltas, linksmas, mylintis, puikus žmogus. Mums jo trūks“, ‒ parašė U. Mekas eksperimentinio kino forumo „Frameworks" nariams.

Kovo 24-27 d. Frankfurte vykstančiame kino festivalyje „Lichter“ bus demonstruojami Gyčio Lukšo, Audriaus Stonio, Jono Meko, Šarūno Barto filmai. „Lichter“ arba „Šviesos“ yra gana jaunas festivalis, skirtas Frankfurto ir Reino-Maino regionui. Jo tikslas – supažindinti regiono žiūrovus su filmų kūrimu bei suburti filmo kūrėjų ir žiūrovų bendruomenę. Festivalis startavo 2008 metų kovą. Nuo tol jis rengiamas kasmet.

Beveik 13 milijonų litų iš vilniečių kišenės labai lengvai išleista „Fluxus“ kolekcijai. Tai yra 5 mln. JAV dolerių. Dėl tokios sumos rankomis su pardavėjais 2006 metais sukirto tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas. Tačiau aiškėja, kad už kolekciją tuo metu pardavėjai teprašė 2-3 mln. JAV dolerių. Kodėl ir kam mokėta dvigubai? „Respublika“ aiškinosi, iš kur atsirado Vilniui įpiršta „Fluxus“ kolekcija.

Jono Meko vizualiųjų menų centras ir Jono Meko fondas (pirmoji bendra JMVMC ir JMF paroda), bendradarbiaujant su Amerikos ir Lietuvos ambasados Ukrainoje bei Vilniaus miesto savivaldybe, Šiuolaikinio meno muziejumi Kijeve ir DOM KINO, praneša apie parodos „Iš Niujorko – su meile: Jonas Mekas, Fluxus ir Amerikos avangardinis kinas“ atidarymą, kuriame dalyvavo Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas, JAV ambasados atstovai, privataus muziejaus savininkas bei žymus verslininkas Sergey Ts...

Jono Meko vizualiųjų menų centras, Jono Meko fondas bei Amerikos centras prieš savaitę surengė Niujorko Šiuolaikinio meno muziejaus New Museum direktoriaus pavaduotojo John Hatfield paskaitas „Fluxus Ministerijoje" Vilniuje bei ISM vadybos ir ekonomikos universitete Kaune. Paskaitų temos itin aktualios Lietuvos auditorijai: kultūrinės kaimynystės efektas ir reikšmė ekonominiam, socialiniam ir politiniam miesto gyvenimui; SoHo raida ir naujų Niujorko kultūrinių rajonų atsiradimas.

Jono Meko fondas neseniai anglų kalba išleido knygą „Illegal Living:  80 Wooster Street and the Evolution of SoHo“. „Illegal Living“ („Nelegalus gyvenimas“) - tai Niujorko SoHo rajono, Wooster g. 80 esančio pastato istorija, kuria atskleidžiamas Fluxnamių kooperatyvų – pirmosios pasaulyje kūrybinės industrijos – atsiradimas ir raida. Pirmąjį kooperatyvą Fluxhouse Coop II įkūrė lietuvis Jurgis Mačiūnas, pasaulyje bei Lietuvoje žinomas kaip SoHo rajono ir Fluxus meno judėjimo iniciatorius.

Jubiliejiniame 50 Krokuvos kino festivalyje pagerbtas lietuvių kilmės amerikietis Jonas Mekas – menininkui už nuopelnus buvo įteiktas prestižinis "Slibinų slibino" apdovanojimas. Festivalio metu rodoma J. Meko filmų retrospektyva bei atidaryta jo meno darbų paroda. "Slibinų slibino" apdovanojimas įteikiamas nuo 1998 metų. Jo sulaukė žinomi dokumentinių juostų bei animacinių filmų kūrėjai. Tarp jų yra ir Lietuvoje rodyto "Blogo policininko" režisierius Werneris Herzogas.

Spalvingame paskutiniame pavasario pasispardyme „Švyturio menų doke“ – valandos su pripažinto ir garbinamo pasaulyje Jono Meko kino darbais, minutės tarp jaunų, tačiau taip pat karštai kuriančių poetų, senas geras rokenrolas su Latvijos Elviu Presliu – Pete Anderson ir nemokami, vaikiškai nuoširdūs apkabinimai visiems, kuriems to reikia.

Gegužės pradžioje Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose, vykusiame Tribeca kino festivalyje pristatytas režisieriaus Chucko Workmano filmas „Visionaries“, kuriame pasakojama apie avangardinio kino pradininką Joną Meką ir kitus jo kolegas filmininkus. Ch. Workmano filmas – tai trumpa avangardinio kino istorija, pagerbiant J. Meko gyvenimo kūrybos darbus. Didžiausias dėmesys „Visionaries“ skiriamas praėjusio amžiaus septintojo ir aštuntojo dešimtmečio avangardinio kino pasaulio įvykiams.

"Draugai, mano draugai! Puiku! Čia mano nauja svetainė! Taigi prašau apsilankyti, čia įdėsiu šiek tiek dienoraščių medžiagos, filmų, dokumentų, fotografijų, pokalbių, muzikos. Tai – puiku, mano draugai! Taigi, būkime kartu". Tokiais žodžiais avangardinio kino pradininkas, rašytojas ir muzikantas Jonas Mekas kreipiasi į naujosios svetainės www.jonasmekasfilms.com lankytojus. Kreipimąsi palydi trimitu J.Meko atliekama melodija.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre visą kovo mėnesį vykusį paskaitų ciklą “4! Žymūs vardai apie Fluxus, J.Mačiūną ir J.Meką“ balandžio 1d., ketvirtadienį, 17 val. 30 min. vainikuos Jono Meko vizualiųjų menų centro direktoriaus režisieriaus Kristijono Algirdo Kučinsko paskaita „Jono Meko lietuviškumas ir internacionalumas“. Į klausytojus kreipsis ir pats J.Mekas! K.A.Kučinskas žada klausytojams papasakoti apie J.Meką tai, ko neįmanoma rasti vadovėliuose ar knygose.

2009 m. gruodžio 4 – 13 dienomis pirmą kartą didžiausiame ir įtakingiausiame pasaulio modernaus meno muziejuje Niujorke (MoMA) per 10 dienų Amerikos auditorijai bus pateikta lietuvių kino apžvalga nuo nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų. MoMA bus parodyti keturiolika vaidybinių, dokumentinių ir trumpametražių lietuviškų filmų, sukurtų nuo 1990 iki 2009 metų.

Iškilūs niujorkiečiai - Jonas Mekas, Laima Šileikytė-Hood ir Evan Zimrot (Evan Zimroth) trečiadienį Lietuvos generaliniame konsulate Niujorke apdovanoti garbės ženklu "Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė". Apdovanojimus įteikė užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Apdovanojimų teikimo ceremonijoje ministras pažymėjo svarų kiekvieno apdovanotojo indėlį į jų profesinę ir visuomeninę veiklą ir padėkojo už Lietuvos vardo garsinimą. J. Mekas gimė 1922 metais Semeniškių kaime šalia Biržų.

Iki rugsėjo 4-osios Londone, Europos Komisijos patalpose, vyko videoinstaliacijų paroda, skirta Baltijos kelio dvidešimtmečiui paminėti. Parodos rengėjai, paklausti, kaip sekėsi rinkti medžiagą, priversti prabilti ir apie tai, kad archyvai, istorinė medžiaga privatizuota ir institucinė komercija išstumia paskutinius dvasingumo ir bendrųjų nacionalinių tikslų pėdsakus.