jėgainės

Anykščių rajone norima statyti vieną didžiausių šalyje vėjo jėgainių parką –  40 vėjo elektrinių, kurių instaliuota galia siektų iki 250 MW, praneša portalas vz.lt. Pasak elektrinės vystytojo bendrovės „Vašuokėnų vėjas“ vadovo Giedriaus Avsiukevičiaus,  investicijos į šį projektą gali siekti apie 250 mln. eurų. Jas sutelktų neįvardyti investuotojai. Galutinė vėjo elektrinių parko galia dar nėra žinoma. Ji turėtų paaiškėti parengus visus būtinus dokumentus.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Mažeikių naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“ savo reikmėms statys 57 megavatų (MW) vėjo jėgainių parką.  „Įmonė pranešė, kad investuos į 57 megavatų parką šalia gamyklos, kuris aprūpins įmonę elektra“, – po susitikimo su „Orlen“ vadovu Danieliu Obajteku pirmadienį spaudos konferencijoje Vilniuje pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys.  D. Obajtekas patikino, kad leidimai objektui yra gauti.

Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms norint didinti deginamų komunalinių atliekų apimtis ir labiau išnaudoti pajėgumus, savivaldybių atstovai nerimauja dėl galimo poveikio aplinkai bei galbūt išaugsiančių šilumos kainų. Tuo metu jėgainių atstovai sako, jog tai sumažins atliekų gabenimą į sąvartynus bei atpigins šilumą. Aplinkos ministerija sako, kad didesniam atliekų deginimui rezervų yra, tačiau tai gali būti tik laikinas atliekų tvarkymo būdas.

Valdančiųjų 2018 metais priimtos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, leidusias atliekų deginimo jėgaines statyti tik ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenviečių, prieštarauja Konstitucijai, antradienį nusprendė Konstitucinis Teismas (KT). Teismas nutarė, kad toks reikalavimas yra neproporcingas.

Prezidentūra teigia, kad dėl atmesto šalies vadovės veto atliekų deginimo jėgainių statybas sugriežtinančioms pataisoms augs mokesčiai gyventojams už atliekas. „Šio įstatymo įsigaliojimas realybėje reiškia potencialų šildymo kainų didėjimą, augančius miškų kirtimus“, – BNS ketvirtadienį sakė prezidentės patarėja ekonomikos klausimais Lina Antanavičienė.

Vokietijos vyriausybės kibernetinių technologijų ekspertai mano, kad kompiuterių įsilaužėliai gali atakuoti kai kuriuos šalies energetikos infrastruktūros objektus ir tokiu būdu sutrikdyti energijos tiekimą visoje Europoje, penktadienį pranešė leidinys „Der Spiegel“, remdamasis viena ataskaita.

Teisėsauga netirs aplinkybių dėl Vokietijos energetikos bendrovei „Danpower“ prieš kelerius metus išduotų ir vėliau panaikintų leidimų statyti jėgaines Vilniuje ir Kaune. Generalinė prokuratūra pranešė, kad atlikus papildomus veiksmus ir surinkus patikslintus duomenis, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Ministrų kabinetas trečiadienį nutarė riboti nesaugiose trečiųjų šalių jėgainėse pagamintos elektros importą į Lietuvą. Vyriausybė pritarė piliečių iniciatyvai dėl elektros importo ribojimo, tačiau įstatymo iniciatoriams pasiūlė projektą kiek patobulinti.

 116 vėjo jėgainių, 559 tūkst. pagaminamos MWh elektros energijos ir 6 proc. kasmet visos šalies suvartojamos elektros energijos – vos per dešimtmetį Lietuvos vėjo energetika tapo svarbia šalies energetikos sistemos dalimi. Tačiau pastaruosius kelerius metus ypač sparčiai augęs sektorius pernai pasiekė 500 MW suminės galios kvotos „lubas“. Aukcionuose išdalyti visi sausumos vėjo jėgainių statybos leidimai, kuriuos buvo numatyta išduoti iki 2020 metų.

Naujų Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektus plėtojanti valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ sulaukė itin didelio potencialių partnerių susidomėjimo – 24 ūkio subjektai iš 10 skirtingų valstybių išreiškė susidomėjimą dalyvauti plėtojant jėgainių projektus. Įvertinus neįpareigojančios apklausos, trukusios nuo birželio 20 d. iki liepos 23 d., rezultatus, bus skelbiama oficiali ir atvira partnerių atrankos procedūra.

  Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimas skubos tvarka pataisė didžiųjų saulės jėgainių energijos supirkimo tarifus. Numatyta, kad nespėsiantiems gamybos pradėti iki liepos, tarifai mažės maždaug tris kartus. Anksčiau pakeitę paramos tvarką mažoms saulės jėgainėms ketvirtadienį parlamentarai ėmėsi didžiųjų.

 Vakar „Šilokarčemos“ redakcija gavo Vilkyčių bendruomenės centro „Viltis“ pirmininko Dariaus Viliaus laišką, kuriame šaukiamasi pagalbos – nepasibaigus teismų procesams valstybinė komisija priiminėjo galimai neteisėtai pastatytas vėjo jėgaines. Jau beveik dveji metai, kai Vilkyčių bendruomenės centras „Viltis“ dalyvauja teismų procesuose prieš galimai neteisėtas Čiūtelių, Grumblių ir Lankupių vėjo jėgainių parko statybas.

 Seimui priėmus Atsinaujinančių išteklių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pažaboti įsiaudrinusią saulės jėgainių statybą, atsinaujinančių išteklių asociacijų atstovai perspėja – skubos tvarka parengtas įstatymas valstybei gali atnešti milžiniškų nuostolių. Praėjusią savaitę Seimas nutarė nuo kovo 1 panaikinti visus leidimus tiems saulės jėgainių savininkams, kurie nesugebės įrodyti, kad į projektus investavo ne mažiau nei pusę projekto vertės.

Nepaisydamas po Fukušimos katastrofos kilusio gyventojų pasipriešinimo branduolinei energetikai, naujasis Japonijos premjeras Shinzo Abe yra už naujų reaktorių statybą, praneša agentūra AFP. Jie skirtųsi nuo reaktorių Fukušimoje, pareiškė jis stočiai TBS. Per 2011 metų cunamį esą buvo apgadinti tik trys reaktoriai Fukušimoje, o kitos elektrinės regione liko nepažeistos.

Jeigu jūsų kaimynai turi saulės modulius, labai tikėtina, kad ir jūs jų užsinorėsite. Tokią išvadą padarė Jeilio ir Niujorko universitetų mokslininkai, tyrinėję socialinės sąveikos poveikį priimant sprendimą, ar verta įsirengti fotoelektros modulius. Pasirodė, kad žmonių entuziazmas saulės energija yra užkrečiamas – vos dešimt namų, kurie įsirengia Saulės modulius ir yra to pačio pašto skyriaus teritorijoje, lemia, kad tikimybė, jog kaimynai padarys tą patį, padidėja 7,8 procento.

Lietuvoje auga susidomėjimas saulės jėgainėmis. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos duomenimis, šiemet per 9 mėnesius išduota 3 kartus daugiau leidimų vykdyti šią veiklą nei per visus 2011 metus, šiemet komisija jau suteikė 626 leidimus. Draudikai rekomenduoja pasirūpinti šio nemažai investicijų reikalaujančio turto apsauga: šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ pirmasis šalyje pasiūlė saulės jėgainių draudimo paketą.

Valdžios brukamai naujai atominei elektrinei, skambiai televizijos reklamose vadinamai „sava“, kišami milijardai litų. Tuo tarpu pinigų neprašantiems „vėjininkams“ įjungiami stabdžiai. 2004 m. Lietuvoje pradėjo kilti pirmosios vėjo jėgainės. 2011 m. jos jau pagamino 179 MW elektros galios arba 3 proc. visos šalyje suvartojamos energijos. Tokie skaičiai netenkina vėjo jėgainių parkų vadovų bei pasisakančiųjų už „žalią“ elektros energiją.

Energija, išgaunama iš atsinaujinančių šaltinių, galėtų atpigti, jeigu Lietuvoje būtų mažiau biurokratijos. Ją atpigintų ir gausus specifinių jėgainių skaičius, mano Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. „Aukštas supirkimo tarifas – dar ne viskas.

Mažųjų elektrinių verslo atstovai Europos Komisijos prašo išaiškinti, ar teisūs juos skriaudžiantys Lietuvos valdininkai. Teismų maratoną prieš Žemės ūkio ministeriją laimėję žaliąja energetika susidomėję verslininkai sako, kad šį kartą į kampą juos spaudžia Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri esą nieko neaiškindama nutraukia paramos teikimo sutartis ir mažų elektrinių statytojams nemoka Europos Sąjungos skirtų pinigų.

Australijos valdančioji Leiboristų partija balsavo už tai, kad būtų atšauktas seniai galiojantis draudimas eksportuoti į Indiją uraną. Leiboristų partijos suvažiavime Sidnėjuje atitinkamą ministrės pirmininkės Džulijos Gilard pasiūlymą parėmė 206 delegatai, 185 buvo prieš. Australija iki šiol neeksportuodavo urano į Indiją, nes šalis nėra pasirašiusi branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. Dž.

Prie Didžiosios Britanijos krantų pradėjo veikti didžiausias pasaulyje vėjo jėgainių parkas, dar vadinamas „vėjo ferma“, skelbia šalies naujienų kanalas „Sky News“. Šimto vėjo turbinų, kurių aukštis siekia 115 metrų, pastatymas už 12 km nuo Kento grafystės pakrantės truko apie dvejus metus ir kainavo 780 mln. svarų sterlingų. Turbinos pastatytos maždaug 35 kvadratinių kilometrų plote. Visos šios turbinos geba pagaminti 300 megavatų elektros energijos, kurios pakanka mažiausiai 240 tūkst.

Norintieji statyti vėjo jėgaines Klaipėdos rajone jau skaičiuojami šimtais. Anot rajono savivaldybės specialistų, investuotojus domina visa rajono teritorija, kol kas išskyrus tik rytinę pusę. Toks norinčių statyti jėgaines aktyvumas rodo, kad atsinaujinančios energijos vystymas jau tapo pelningu ir garantuotu verslu, nes valstybė iki 2020 metų yra įsipareigojusi supirkti visą vėjo pagamintą elektros energiją. Statistika skelbia, kad iš visų šalyje pastatytų vėjo jėgainių pernai gauta 47 mln.