jedinstvo

Vasario 16-osios minėjimas pakurstė naujų aistrų. Ypatingo dėmesio sulaukė minioje pasirodęs plakatas su užrašu „Buvau Sąjūdyje, tapau Jedinstva“. Jį demonstravusį vyrą policijos pareigūnai bandė išprašyti iš renginio. Pats plakato autorius teigė, kad į šventę atėjo „su savo mintimi“ ir turėjo pilną teisę ten būti. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną gausioje minioje išsiskyrė vienas plakatas.

„Jedinstvo“ organizacija nebeegzistuoja jau daugybę metų, bet jos šmėkla vis dar gyva. Štai visai neseniai Vytautas Landsbergis protestuotojus, nušvilpusius Sausio 13-osios minėjimą, išvadino jedinstvininkais. Profesorius žinojo, ką sako, nes su jedinstvininkais jam ne kartą teko susidurti, o sykį, šiems mėginant šturmuoti Aukščiausiąją Tarybą (AT),  būtent V. Landsbergis juos ramino. Tai jis darė kalbėdamas rusiškai.

Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose šiandien gausiai šmėžavo vadinamosios „Georgijaus juostelės“ – su raudonais gvazdikais daugiausia Rusijai prijaučiantys žmonės šventė gegužės 9-ąją. Tokios eisenos Lietuvoje pastaraisiais metais gausėja. Anot ekspertų – tai Rusijos informacinio karo rezultatas. Ketvirtadienį 11 val.

Rusijos ambasada trečiadienį pareiškė, kad naujas Lietuvos teisėsaugos atliekamas tyrimas dėl šnipinėjimo Maskvai yra antirusiška akcija. „Neabejotina: čia sukeltas naujas šurmulys dėl šnipų yra dar viena rimta ir šiurkšti Lietuvos valdžios antirusiška akcija“, – rašoma ambasados atsakyme į Rusijos naujienų agentūros „ITAR-TASS“ užklausą. Atsakymas paskelbtas ambasados interneto puslapyje.

Teisėsaugai pranešus apie atliekamą naują tyrimą dėl galimo šnipinėjimo Rusijai, premjeras Saulius Skvernelis pareiškė vertinantis teisėsaugos ir žvalgybos institucijų pastangas, siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą šalyje. „Saugumas ir stabilumas - vienas iš pagrindinių mano ir visos Vyriausybės veiklos prioritetų. Tam ir toliau bus skiriamas padidintas dėmesys.

Vilniuje antradienį sulaikytas Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas, BNS patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė. Daugiau informacijos apie įvykį bus suteikta trečiadienį, teigė Generalinės prokuratūros atstovė.

1991 m. sausio 8 d. Kazimieros Prunskienės vadovaujama Pirmoji Atkurtos Lietuvos respublikos vyriausybė, padėjusi daug pastangų atlaikant 1990 m. Maskvos ekonominę blokadą, atsistatydino. Matyt, pagal numatytą prosovietinių jėgų scenarijų , prie Aukščiausiosios Tarybos suplūdo minia “Jedinstvo“ (Lietuvos prosovietinė organizacija) smogikų, mėginusių įsiveržti į pastatą.

Seimas pradėjo svartyti Prezidentės pateiktas Pilietybės įstatymo pataisas, kurios leistų išsaugoti pilietybę asmenims, nusipelniusiems šalies valstybingumui ar stiprinantiems jos autoritetą, jeigu jie ir tapo kitos šalies piliečiais. Tačiau Nepriklausomybės akto signataras Virginijus Pikturna, praradęs lietuvišką pasą, kai įgijo JAV pilietybę, teigia nesinaudosiąs šia pataisa, net jeigu ji bus priimta.

Visaginietis Jurijus Subotinas, buvęs prieš Lietuvos nepriklausomybę kovojusios „Jedinstvo“ narys, vadinamas verslo konsultantu, paskelbė apie naujo judėjimo įkūrimą. „Netrukus jūs sužinosite ir kas tie mes, ir kokia mūsų programa“, – savo „Facebook“ paskyroje dėsto marginalas, bandęs registruotis šių metų prezidento rinkimuose, tačiau nesėkmingai. Dar daugiau, jedinstvininkas pranešė leisiantis laikraštį, kurio tiražas bus apie 100 tūkst. Laikraštį žada platinti nemokamai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 750 litų bauda nuteistas buvęs „Jedinstvo“ lyderis ir istorikas tikina esąs nekaltas. Po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė verdiktą nubausti Valerijų Ivanovą pinigine bauda už tai, kad Pergalės dieną, Gegužės 9 dieną, Antakalnio kapinėse surengtame žuvusių karių minėjimo renginyje laikė plakatą su Didžiajam tėvynės karui vadovavusiais generolais, vyriškis nutarė netylėti.

Valdžios dalybų savivaldoje spektaklis tik prasideda. Bus smagu, tad apsirūpinkite čipsais, alumi ir gera nuotaika, gerbiamieji žiūrovai. Šiandien Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) apsiraudojo, kad Kaune juos skriaudžia. Mat, nors jų frakcija didžiausia, prieš ją susiblokavusi opozicija ketina perimti valdžią be konservatorių.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nevilkina sprendimų dėl „Leo LT“ likimo, bet siekia priimti juos apgalvotai, kad privataus investuotojo interesas nepažeistų visuomenės intereso. Taip LŽ tvirtino TS-LKD Seimo frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Seimo narys taip pat kritikavo kai kuriuos Užsienio reikalų ministerijos (URM) veiklos ypatumus ir patarė savo partijos kolegai - socialinės apsaugos ir darbo ministrui Rimantui Dagiui - susilaikyti nuo tam tikrų įžeidžiamų epitetų.

Konservatorių vadovaujama koalicija skelbiasi esanti labai drąsi – riaušininkai jos esą neįbaugins. Pagirtina – mėgstame drąsius žmones. Matyt, kad partijos kolegos jaustųsi dar drąsiau, jos Politikos komiteto pirmininkas ir patriarchas Vytautas Landsbergis LNK eteryje grakščiai ištraukia savaitraštį „Balsas.lt savaitė“. Rodydamas viršelį, kuriame skelbiama apie premjero Andriaus Kubiliaus valdymo būdą, jis perspėja tautą – kaip tik čia esą slepiasi „Jedinstvo“ ir grėsmė valstybei.

Iki sausio šešioliktosios visada maniau, kad ji – riaušininkai. O dabar tai – jau visiškai rimtas klausimas. Duok Dieve, kad toks klausimas būtų kilęs tik man vienam. Ir atsakymas gal galėtų paaiškėti Andriui Kubiliui įvykdžius savo pažadą visu griežtumu riaušių kaltininkus nubausti.

„Fronto“ partijos lyderis atmeta priekaištus, kad politizavo profsąjungų mitingą ir prisidėjo keliant riaušes. Taip pat sako neįžvelgiąs Maskvos rankos ir lygina Arūną Valinską su Vytautu Landsbergiu. Prie Seimo protestavusią minią, jo nuomone, išprovokavo liberalcentristų lyderio Artūro Zuoko pasirodymas. - Keli į parlamentą įsiveržę per antruosius rūmus ir čia pat sulaikyti asmenys buvo akivaizdžiai apsvaigę ir agresyvūs. Tokių minioje buvo ir daugiau.

Likus mėnesiui iki Seimo rinkimų žemės ūkio ministrei, Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkei Kazimierai Prunskienei vėl tenka aiškintis dėl buvusių ryšių su KGB. Trečiadienį žiniasklaida paskelbė žurnalistės Laimos Pangonytės 1991 m. daryto interviu su K.Prunskiene citatas. BNS savo ruožtu pateikia L.Pangonytės ir K.Prunskienės kelias valandas trukusio pokalbio fragmentus.

„Politikų“ ir „valdžios“ apskritai kritika, priešpastatant juos verslui ir biurokratijai, yra vienintelė įžiūrima V. Adamkaus pranešimo ašis. Deja, jokio kitokio pavadinimo, rašydamas apie šalies prezidento Valdo Adamkaus metinį pasisakymą, sugalvoti nepajėgiau – po bergždžio pernykščio ekscelencijos pasirodymo, jo kalbas, regis, beliko tik numeruoti, tačiau... Praėjusių metų pranešimas, kurio būtų galėję ir nebūti, dar kėlė kažkokias emocijas ir politines aistras.

Ir po septyniolikos metų visuomenė dar nežino visko apie lemtingų Lietuvai sausio dienų įvykius. Kai kuriuos faktus tų dramatiškų įvykių dalyviai galės atskleisti tik po daugelio metų. Provokacijoms nepasidavė Nors Klaipėdoje 1991 metų sausio 13-ąją nebuvo pralietas kraujas, daugiataučiame uostamiestyje tvyrojusi įtampa buvo nė kiek ne mažesnė nei Vilniuje. Tais metais miesto tarybos pirmininku dirbęs Vytautas Čepas sakė, kad sausio įvykiai buvo dramatiškiausias jo gyvenimo tarpsnis.

Praėjus 16 metų nuo kruvinojo 1991-ųjų sausio sekmadienio paaiškėjo, kad už laisvės gynėjų aukas atsakingus budelius buvo galima nuteisti. Kruvinomis 1991 m. sausio dienomis Lietuvos generalinio prokuroro pareigas ėjęs parlamentaras Artūras Paulauskas vakar atskleidė sensacingą faktą: aukštus Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų vadovus ir jų parankinius, kaltus dėl Vilniaus televizijos bokšto, Radijo ir televizijos komiteto pastato, kitų svarbių objektų gynėjų žūties, atsisakė bent už akių teis...