jaunimo linija

Brutalūs vaizdai Ukrainoje gali stipriai paveikti emocinę sveikatą – karas sėja baimę, nerimą ir paniką. Emocinės pagalbos specialistai pataria, kaip išlaikyti šaltą protą neramumų akivaizdoje. Pirmosiomis karo dienomis kol kas nepadaugėjo emocinės pagalbos skambučių, tačiau specialistai spėja, kad situacija keisis. Numatoma, kad karo grėsmė gerokai padidins Lietuvos gyventojų nerimą.

„Jaučiamės vieniši. Užsidedame kaukes, užsidarome ir slepiame tikruosius save“, – ištarė jau dvejus metus psichologinės pagalbos tarnyboje „Jaunimo linija“ savanoriaujantis Egidijus Ivaškevičius. 48 841 – tiek skambučių praėjusiais metais sulaukė „Jaunimo linija“. Pranešama, kad skambučių skaičius į psichologinio palaikymo linijas pastaruoju metu itin išaugo. To priežastis – praėjusį mėnesį šalyje paskelbtas karantinas.

Kodėl? Pirmas klausimas, kylantis mintyse, kai kažkas nusprendžia atimti sau gyvybę. Toks žmogaus sprendimas būna skaudus ne tik artimiausiems, bet ir visiems pažįstamiems žmonėms. „Jaunimo linijos“ savanoriai jau daugiau nei 25 metus stengiasi suteikti emocinę paramą žmonėms, kurie nebemato prasmės sulaukti rytojaus. Vakaras – įtempta „Jaunimo linijos“ savanorių dienos dalis, nes būtent šiuo metu juos užplūsta didžioji norinčių išsikalbėti ir rasti paguodą žmonių dalis.

Jau ketverius metus „Jaunimo linijos“ savanorė Julija Staškovskaja atsiliepia į įvairių problemų užkluptų jaunuolių skambučius. Anoniminis išsikalbėjimas – geras, o kartais ir vienintelis būdas palengvinti savo naštą. Kai kurie pokalbiai trunka kelias valandas, o kai kurie palieka gilų pėdsaką moters gyvenime.

Socialiniuose tinkluose plinta garsių Lietuvos žmonių gėdos prisipažinimai. Žinomi mados, muzikos, televizijos, kino pasaulio žmonės nesidrovi pasidalinti gyvenimo momentais, privertusiais gėdytis jausmų, aprangos ar kūno formų. Aktorė ir laidų vedėja Beata Tiškevič sako, kad daugėjant begėdžių, visuomenė tampa atviresnė ir sveikesnė. „Tiek daug prisigalvojam, suklystam, atšąlam, pabėgam vieni nuo kitų, jeigu nesidalinam jausmais atvirai.

Įsivaizduokite, vieną vėlų vakarą suskamba telefonas, o jį pakėlę išgirstate nepažįstamo žmogaus teiginį, kad greitu metu jis ruošiasi nusižudyti. Ne, tai ne įtempta veiksmo filmo scena, o „Jaunimo linijos“ savanorių kasdienybė. „Atėjau čia ne pliusus dėtis, o padėti kitiems žmonėms“ – tikina viena iš savanorių teisininkė kaunietė Dovilė Radvilaitė.

„Vienas iš didžiausių mūsų visuomenės vargų, kad mėgstame vaidinti, kokie esame psichologiškai stabilūs. Tikra, sveika emocinė laimė yra tada, kai žmogus gali laisvai pripažinti turintis emocinių problemų. O vaidindami, kad mes esame kažkokie labai kieti ar robotukai, engiame ir atsisakome savo svarbiausios dalies – emocijų“, – neabejoja dainininkas, prodiuseris, visuomenės veikėjas Jurgis Didžiulis.

 Vaikai neretai išdykauja – skambinėja pagalbos linijoms tiesiog norėdami pajuokauti. Tačiau pagalbos linijų savanoriai tokių vaikų nesmerkia, nors per juos kiti vaikai, kuriems iš tikrųjų reikia pagalbos, gali ir neprisiskambinti.

Per metus Lietuvoje nusižudo apie tūkstantis žmonių. Pagal šiuos skaičius ir vėl esame pirmi Europoje. Sveikatos apsaugos ministerija rado kuo pasidžiaugti – esą žudosi vis mažiau lietuvių. Psichologai atkerta, kad skaičiai metai iš metų tie patys, o valdžios institucijos negeba susitarti, kaip spręsti šią didžiulę problemą. Kol institucijos tariasi, žmonės Lietuvoje žudosi kasdien. Štai ir šiandien pranešta, kad Šakių rajone rasta pasikorusi 15-metė.

Per dešimtmetį nuo 2003 metų Lietuvoje nusižudė 12,5 tūkst. žmonių - tai beveik prilygsta trijų Birštono savivaldybių gyventojų skaičiui. Pernai nusižudžiusiųjų Lietuvoje padaugėjo iki 1085 - nuo 927 savižudybių 2012 metais, rašo savaitraštis „Veidas“. Emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ vadovas dr. Paulius Skruibis svarsto, kad viena priežasčių, dėl kurių pernai savižudybių gerokai padaugėjo, galėjo būti didelio dėmesio sulaukusi aktoriaus Vytauto Šapranausko savižudybė.

Nepaisant įvairių institucijų, pagalbos telefonų pastangų, Lietuvos gyventojų, nusprendusių išspręsti visas problemas pasitraukiant iš gyvenimo, nemažėja. Net atvirkščiai, daugėja. 2012 metais mūsų šalyje nusižudė 927 žmonės, o pernai vien sausį–birželį 557 asmenys, beveik penktadaliu daugiau, negu per pirmąjį pusmetį prieš metus. Tačiau visai nesvarbu, ar savo noru iš gyvenimo pasitraukė keli šimtai žmonių, ar vos vienas kitas.

Nuskambės juokingai, bet ilgą laiką gyvenau galvodamas, kad man vieneriais metais daugiau negu yra iš tikrųjų. Visus šiuos metus gyvenau su mintimi „fuck kaip greitai laikas bėga ir jau tuoj 30″. Neįmanoma apsakyti to jausmo ir tos akimirkos, kai paaiškėja tiesa ir staiga „pajaunėji“ vieneriais metais. Atrodo, jog per sekundę atgavai trečdalį gyvenimo. Užeina stiprus noras tas laimėtas 365 dienas praleist kuo kokybiškiau.

Savižudybių skaičius šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, išaugo beveik penktadaliu ir grąžino Lietuvą bent kelerius metus į praeitį. Reaguodamos į neblėstančią problemą, savo pagalbą kuriant nacionalinę savižudybių prevencijos programą Lietuvai siūlo Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje veikiančios emocinės paramos tarnybos. 2013 metų sausį–birželį Lietuvoje nusižudė 557 asmenys – tai 18,5 proc.

Kiekviena savižudybė sukrečia. Ypač, kai nusižudo visai Lietuvai žinomas žmogus. Taip neseniai Anapus išėjo aktorius Vytautas Šapranauskas. Ne ką mažiau visuomenę paveikė ir septyniolikmetės raguviškės savižudybė. Juo labiau kad šalia paauglės rastas ir ką tik gimusio kūdikio lavonas. Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas ir „Jaunimo linijos“ vadovas Paulius Skruibis sako, kad apie savižudybes būtina kalbėti.

Vos prasidėjus šventiniam laikotarpiui susirūpinta, kad lietuvius stipriai apninka depresija. Viskas tampa sunkiau nei įprastai, o slogios nuotaikos prislėgti žmonės nebesugeba atsipalaiduoti ir tinkamai sutikti gražiausių metų švenčių. Jau prasidėjo antroji 2013-ųjų savaitė, todėl pamažu vėl viskas įsivažiuoja į įprastą ritmą tiek ekonominiame, tiek socialiniame šalies gyvenime. Bet prisiminus šventes galima pasakyti, jog nebuvo viskas taip blogai, kaip bandyta parodyti.

Šilalėje be žinios dingusių paauglių paieškos atvedė prie kraupios atomazgos. Gerokai nutolusios nuo namų dvi šešiolikmetės atsidūrė miške. Ten jos, pirminiais duomenimis, iš šalikų pasidarė kilpas ir pasikorė ant to paties medžio. Įtariama, kad merginos nusižudė dar gerokai anksčiau nei buvo pranešta apie jų paiešką. Šilalės miesto seniūnijos seniūnas Alfonsas Paulikas pabrėžė, kad nė viena šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašus.

Kiekvienas žmogus savo gyvenime susiduria su didesniais ar mažesnaisi sunkumais, tačiau ne kiekvienas pajėgia su jais susidoroti pats. Vis dėlto, net kai situacija atrodo beviltiška, kartais padeda... paprasčiausias pokalbis. Saugant į emocinės paramos tarnybas besikreipiančiųjų konfidencialumą, vardai bei konkrečios istorijų detalės pakeistos. Paskambino vaikinas. Iš garso ragelyje atrodė, jog pokalbio metu jis svaiginosi alkoholiu. „Noriu atsipalaiduoti...“ – neslėpė, kodėl geria.

Berniukas buvo susikrimtęs dėl to, kad mama pasakė norinti išvykti uždarbiauti į užsienį. Nelaimė įvyko Ukmergės rajone. Pasikorusį paauglį aptiko jo tėvas. Pasak policijos, berniukas išėjo iš gyvenimo apleistame bute. Raštelio vaikas nepaliko. Ekspertai smurto žymių nerado, buvo tik žaizda ant kaklo. Policija aiškinasi tragedijos aplinkybes. Manoma, kad vaikas nenorėjo, jog mama ji paliktų su tėvu ir išvyktų uždarbiauti į Norvegiją.

Šeštadienį Lenkijos istorinėje sostinėje Krokuvoje  jauna moteris su 3 mėnesių dukrele iššoko iš vienuolikto aukšto - moteris žuvo iškart, o kūdikis mirė ligoninėje, pranešė šalies naujienų agentūra PAP. Mažosios Lenkijos vaivadijos policijos atstovo spaudai Mariuszo Ciarkos teigimu,  31 metų moteris, kuri ryte išėjo pasivaikščioti, apie 13 val. vietos laiku įėjo į vieną daugiaaukštį, užlipo į vienuoliktą aukštą ir atsidariusi laiptinės langą iššoko per jį su dukryte.

Didžioji dalis internautų mano, kad gyvenimas yra nuostabus – tokią išvadą galima daryti suskaičiavus, kiek kartų ir kokiais savo jausmais lankytojai pasidalino internetinėje svetainėje www.kaipjautiesi.lt. Visų jausmams atviros svetainės kūrėja, emocinės paramos tarnyba „Jaunimo linija“, žada, jog svetainėje išreikšti jausmai neliks pamiršti – jie bus surašyti į lietuviškų jausmų žodyną. Per pirmąsias tris svetainės www.kaipjautiesi.

Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnai dar negavo ekspertų išvadų, kurios patvirtintų sprogmenų, panaudotų susisprogdinimui, kilmės, tačiau paaiškėjo, jog įvykio vietoje aptikta tam tikrų medžiagų. Šių medžiagų liekanų aptikta ir ant žuvusiojo kūno dalių. Anot pareigūnų, manoma, jog iš jų sudedamų dalių jaunuolis pagamino sprogmenį. „Laimei, jog vaikinas nutarė pasitraukti iš viešos vietos pasirinkęs Tauro kalną, kur tuo metu nebuvo žmonių.

Trečiadienio vakarą Panevėžio miesto savivaldybės pastate aptiktas valdininko kūnas. Atvykę medikai konstatavo vyro mirtį. Manoma, kad jis nusižudė. Teigiama, kad atsisveikinimo laiško valdininkas nepaliko. Pareigūnai tiria įvykį. Jei susidūrėte su sunkumais, nedelsdami skambinkite: Psichologinės pagalbos tarnybos: „Jaunimo linija“ www.jaunimolinija.lt, pagalbą teikia savanoriai, 8-800 28888, visą parą „Vaikų linija“ www.vaikulinija.

Emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ savanoriai baigė įgyvendinti kampaniją „Emocinė parama 100-ui Lietuvos miestelių“. Mažuose Lietuvos miesteliuose pasakodami apie emocinę paramą, pagalbos galimybes ir skleisdami savanorystės idėją savanoriai nuo šių metų gegužės iki gruodžio įveikė 18 tūkst. kilometrų. Lietuvos sienų ilgį šis atstumas viršija daugiau negu dešimt kartų.

Savižudybių prevencijos iniciatyva „Nebijok kalbėti“ tęsia kelionę per Lietuvos miestus ir šį kartą apsilankys Alytuje. „Nebijok kalbėti“ kviečia visus, kurie nori pasikalbėti apie gyvenimą, savižudybių prevenciją ir kitais rūpimais klausimais.... Lapkričio 12 d. 17 val.

Dainininko Andriaus Mamontovo ir emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ įgyvendinama savižudybių prevencijos iniciatyva „Nebijok kalbėti“ spalio 1 d. Kopenhagoje buvo pristatyta daugmaž tūkstančiui Danijos psichikos sveikatos specialistų ir paslaugų vartotojų.

Bendruoju pagalbos telefono numeriu gautas pranešimas apie tai, kad Šilo g., nuo Šilo tilto į upę nušoko vyras. Į įvykio vietą išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, medikai, policijos ekipažas. Delfi.lt teigimu, nuo tilto nušokęs jaunuolis pats išplaukė į krantą kur buvo perduotas medikams. Psichologinė pagalba Jums: „Jaunimo linija“ www.jaunimolinija.lt Pagalbą teikia savanoriai 8-800 28888 Visą parą „Vaikų linija“ www.vaikulinija.

Lietuvos gyventojai nemokamos emocinės paramos telefonu ir internetu nuo šiol galės kreiptis ištisą parą. Tokią galimybę jiems suteiks „Jaunimo linija“, tapusi pirmąja 24 valandas dirbančia savanoriška emocinės paramos tarnyba Lietuvoje. Iki šiol visą parą konsultavo tik „Vilties linijos“ psichologai.

Į „Jaunimo linijos“ savanorius skambinantieji nuo šiol galės kreiptis visą parą: anksčiau tik nuo ketvirtos valandos popiet iki ryto dirbę savanoriai padėti galės gausesniam žmonių būriui. Tai, anot emocinės paramos telefonu ir internetu „Jaunimo linija“ vadovo Pauliaus Skruibio, labai svarbu, mat skambinančiųjų dėl savižudybių – dukart daugiau.

Kauno „Jaunimo linija“ yra nevyriausybinė, pelno nesiekianti jaunuolių organizacija, kurios pagrindinis tikslas – teikti emocinę paramą jaunuoliams, išgyvenantiems krizes, galvojantiems nusižudyti, turintiems kitokių psichologinių problemų bei atlikti prevencinį darbą šioje srityje jaunimo tarpe.

Laukiame skambučių tų, kuriems sunku išspręsti užgriuvusias gyvenimo problemas, kurie neturi šalia išklausančio ir palaikančio artimo žmogaus, kurie kenčia nuo vienatvės ar net nebenori gyventi... Atsiverkite mums - Jūsų bendraamžiams. Mes stengsimės, kad jūs pasijustumėte saugesni, išklausyti ir suprasti. Gavus tokį palaikymą, lengviau išgirsti ir suprasti save. Kartais reikia nedaug, kad tai, kas ką tik atrodė juoda ir nebe pataisoma, pasirodytų išsprendžiama ir šviesu.