janina gadliauskienė

Aplinkos gynėjai tvirtina, kad atliekų deginimo gamyklos statytojai Vilniuje patys samdė poveikio aplinkai vertintojus ir jiems mokėjimo pinigus. Vertinimo išvados gamyklos statytojams – palankios. Pasak žaliųjų, tai prieštarauja tarptautinei konvencijai. „Užsakovas moka už tokio pobūdžio ataskaitą, arba, kitais žodžiais tariant, ją nusiperka. Gyventojai yra tiesiog apgaunami“, - žurnalistams sakė Žaliųjų judėjimo atstovė Janina Gadliauskienė.

Praeitą kartą Laisvajame universitete Vilniuje svečiavosi Žaliųjų judėjimo atstovai Janina Gadliauskienė ir Andrejus Gaidamavičius, kurie pasakojo apie šio judėjimo padtį, dalijosi mintimis apie bendruomenių, kaip atsvaros politinėms institucijoms, svarbą.   Įsibėgėjus pavasariui ir atšilus orams darosi nyku sėdėti uždarose auditorijose. Šią savaitę Laisvojo universiteto (LUNI) studentai nusprendė mokytis gryname ore.

Alytuje nuteistos taikaus mitingo prieš mokesčių didinimą dalyvės. Iš pradžių iš mitinguotojų rašto, skirto Vilniaus valdžiai, buvo ištrauktos pirmos pasitaikiusios pavardės. Paskui porą moterų nutempė į policiją, vėliau - į teismą ir pripažino kaltomis. Įspėjo metus nebeprotestuoti, nes kitaip moterys gaus parų arba rimtą baudą. Alytuje nemažai manančiųjų, kad susidorojimo iniciatorius galėjo būti miesto meras Česlovas Daugėla. Nors šis neigia prisidėjęs, yra liudininkų, kurie aiškina kitaip.

Vilniaus miesto svivaldybės administracijos direktoriaus socialdemokrato Gintauto Palucko atleidimo iš pareigų reikalauja trečiadienį prie savivaldybės pastato piketą surengę penki asmenys.

Vilniečiai, antradienį protestavę Europos aikštėje, reikalavo prie Gariūnų turgavietės planuojamos statyti atliekų deginimo gamyklos poveikį aplinkai įvertinti iš naujo. Antradienį prie sostinės savivaldybės protestavę Lazdynų, Karoliniškių, Naujamiesčio ir Pilaitės rajonų gyventojai, nepatenkinti bendrovės „Cowi Baltic“ parengta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, prašė valdininkų, kad atliekų deginimo poveikis būtų vertinamas dar kartą.

Vilniaus mikrorajono Pilaitės bendruomenė nuogąstauja, kad praras priėjimą prie Gilužio ežero, nes ten sklypą įsigijusi bendrovė „Realtus“ planuoja statyti mažaaukščių namų kvartalą. Tuo metu statytojai tvirtina, kad ežeru gyventojai galės naudotis, kaip naudojęsi. Be to, bus sutvarkytos jo prieigos. Antradienį Pilaitės seniūnijoje pristatytas UAB „Realtus“ projektas dėl Gilužio ežero pakrantės sutvarkymo.

Kultūros sostine kitąmet tapsiantis Vilnius užsigeidė ir Europos žaliosios sostinės titulo. Svarstoma teikti paraišką gauti šį apdovanojimą, tačiau mokslininkai ir žalieji įsitikinę, jog toks noras - išsišokimas. Šiuo apdovanojimu įvertinamas miestų gebėjimas spręsti aplinkos apsaugos problemas ir siekis pagerinti tiek miestiečių gyvenimą, tiek pasaulio aplinkos būklę.

Alternatyvi kultūros paveldo komisija nelinkusi pasiduoti kovoje dėl Neringos. Seimo Aplinkos apsaugos ir Audito komitetams svarstant Kuršių nerijos aplinkosaugininkių veiklą, komisija kvestionuoja valdžios atstovų sugebėjimą priimti objektyvius sprendimus dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko.

Nors balandžio pabaigoje buvo pranešama, kad teismas leido griauti buvusio „Lietuvos“ kino teatro pastatą ir statyti jo vietoje naują kompleksą, portalo „Balsas.lt“ kalbinti aktyvistai tvirtina, kad ši istorija dar nebaigta.

Idėja Vilniuje pasodinti naują parką šiuo metu atrodo beprotiška. Kiekvieną laisvą žemės lopinėlį pasiglemžia miestą užvaldžiusi statybų karštinė. Visuomenės diskusijas dėl sostinės parkų likimo ir ateities perspektyvų dar labiau paskatino komercinės paskirties pastatų, biurų ir gyvenamųjų namų kvartalas, iškilsiantis buvusioje „Velgos“ gamyklos teritorijoje šalia Vingio parko, rašo dienraštis „Vilniaus diena“. „Į akistatą su pinigų maišais stojantys gamtosaugininkai labai retai pasiekia sav...

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Tikros savivaldos šiandien Lietuvoje nė su žiburiu nerasi. Viskas, ką mato piliečiai, tai tik partijų kombinacijos, vietos valdžios flirtas su verslo grupėmis, o bendruomenių įtaka priimant sprendimus beveik nulinė. O kur dar tiesioginiai merų, seniūnų ar vietos policijos vadovų rinkimai? Apie juos tik pasvajojama. Dažniausiai prieš rinkimus.

Uoliai tarybos posėdžių salę saugantys trys apsaugos darbuotojai. Prie durų budintys du policininkai, papildomai iškviesti dar du tvarkos sergėtojų ekipažai. Tiek policininkų ir apsaugininkų į Vilniaus savivaldybės tarybos posėdį vakar susirinkę politikai dar neregėjo, rašo „Lietuvos Ryto“ priedas „Sostinė.Policininkai prie savivaldybės skubėjo įjungę automobilių švyturėlius. Mat jie suprato, kad per neramumus jau dūžta pastato langų stiklai. Vėliau paaiškėjo, jog tai – klaidinga informacija.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Kelios Vilniaus bendruomenės reiškia susirūpinimą dėl atliekų deginimo stoties mieste statybų. Miestiečiai baiminasi, kad greitai jiems teks uostyti deginamų komunalinių atliekų dūmus. Pagal projektą numatoma Vilniuje pastatyti modernią atliekų deginimo stotį, kurioje būtų deginamos komunalinės atliekos, dumblas ir taip gaminama elektros ir šilumos energija.

Vilniaus Lazdynų mikrorajono gyventojai protestuoja prieš ketinimą jų pašonėje statyti regioninę komunalinių atliekų deginimo gamyklą. "Mums nusibodo būti eksperimentiniais triušiais, ant kurių išbandomi nuodai", - piktinasi jie.Daugiau kaip 5 tūkst. Lazdynų bendruomenės narių pasirašė laišką šalies prezidentui Valdui Adamkui, Vyriausybei, Aplinkos ministerijai, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir sostinės savivaldybei.

Aplinkos ministerija rengia naujus vandens telkinių ir jų pakrančių apsaugos reikalavimus. Žalieji teigia, kad pataisos leis statyti pastatus arčiau vandens ir tai pablogins sąlygas visuomenei patekti prie ežerų ir upių.Daugiau kaip hektarą trisdešimt arų prie Salotės ežero įsigijęs Vytautas Peciukevičius iš Vilniaus rajono savivaldybės gavo leidimą čia statyti ūkininko sodybą, kuri dabar jau baigiama įrengti, pranešė LTV naujienų tarnyba.

Savivaldybės tarybai tvirtinant prieštaringai vertinamą Vilniaus miesto bendrąjį planą iki 2015 metų, susirinkę protestuotojai neprarado vilties. Vilniečiai aiškina, kad mūšis dėl miesto ateities dar nesibaigė. Visuomeninių organizacijų atstovai savivaldybę ketina paduoti į teismą, ketvirtadienį rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“.Dėl prieštaringai vertinamo plano trečiadienį kaktas vėl surėmė ir tarybos nariai. Opozicijos partijos tvirtinant bendrąjį planą žadėjo nedalyvauti.

Sostinės Žirmūnų mikrorajono gyventoją Tiną Zakarevičienę, kuri laimėjo bylą prieš Vilniaus miesto savivaldybę, nustebino naujas valdžios pasiūlymas. Jos pranešime teigiama, jog Žirmūnų daugiabučio sklypą galima būtų panaudoti visuomenės reikmėms: peržiūrėjus pradėto statyti pastato projektą ir gerokai sumažinus statybų apimtis, pritaikyti jį socialinio būsto statybai.„Vakar teismo salėje prokuratūra ir savivaldybės atstovai išsakė savo nuomones, tačiau neminėjo tokios galimybės.

Vyriausiasis administracinis teismas antradienį atmetė Vilniaus miesto savivaldybės skundą dėl panaikinto golfo laukų Pilaites rajone detalaus plano, tačiau savivaldybė neketina atsisakyti savo ketinimų sostinės pakraštyje įsteigti minėtąją pramogą. Savivaldybės skunde buvo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo birželio mėnesį priimtą sprendimą panaikinti sostinės savivaldybės valdybos patvirtintą golfo laukų Pilaitės rajone detalųjį planą.

Skandalais apaugusi Vilniaus golfo laukų vizija gali likti neįgyvendinta, o miesto valdžiai gali tekti grąžinti investuotojų prarastus pinigus. Šiuo metu teoriškai golfo laukams šalia Pilaitės palikta maždaug 45 hektarai laukymių. Idėjai - septyneri metai Pilaitės golfo laukų įrengimo istorija tęsiasi taip ilgai ir sukėlė tiek aistrų, kad nei priešininkai, nei šalininkai nebelabai jau ir pamena, kaip ji prasidėjo.