jakubčionis

Romo Kalantos susideginimą, protestuojant prieš sovietų okupaciją, Kaune 1972 metų gegužės 14 dieną Vilniaus universitete dirbantis istorikas Algirdas Jakubčionis vadina aukščiausia protesto forma. – Ar šis R. Kalantos apsisprendimas sukėlė tarptautinį rezonansą? – Tam tikrą tarptautinį rezonansą sukėlė. Visų pirma, Maskvoje tuo metu viešėjo JAV prezidentas Richardas Nicksonas. Buvo, aišku, tikimasi, kad rezonansas bus stipresnis.

Prieš ketverius metus vykusios riaušės – išskirtinis reiškinys Lietuvoje. Istoriko Algirdo Jakubčionio nuomone, mes nesame riaušių tauta. Niekas rimtai nevertina A. Jakubčionis teigė, kad mūsų šalyje net nėra aiškių sukilimo ar protesto tradicijų. Paprašytas papasakoti, kada lietuviai yra ryškiau išreiškę nepasitenkinimą, jis prisiminė prieškario suvalkiečių streiką, pasižymėjusį ne riaušėmis, o maištu. Buvo net žuvusiųjų ir nubaustų mirties bausme. Į maištautojus, pasak.

Prieš keturiasdešimt metų (sukaktis pirmadienį, gegužės 14 dieną) už Lietuvos laisvę susideginusio devyniolikmečio kauniečio Romo Kalantos auka nėra pakankamai suvokta ir įamžinta. Kitos laisvės kovos irgi prašosi adekvatesnio atminimo, teigia Vilniaus Universiteto istorijos fakulteto docentas Algirdas Jakubčionis. Ar viskas visuomenei pasakyta apie šį įvykį ir kokie svarbūs niuansai dar nėra žinomi? Na, istorijoje turbūt niekada nebus taip, kad viskas būtų taip jau žinoma ir iki galo aišku.

Seimo tinklalapyje skelbiama: „2011-ieji – Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metai“. Dėl netekčių viskas aišku, o štai dėl laisvės gynimo vis dar yra abejojančiųjų. Birželio 14 dieną paminėjusi sovietinių trėmimų 70 metų sukaktį, vadinamą Gedulo ir vilties diena, Lietuva pasitinka ir birželio 23-iosios įvykių 70-metį. Valstybės mastu bus minima iškili sukaktis - numatyta daugybė oficialių renginių.