izvestija

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį perspėjo Ukrainą nesiimti jokių „neapdairių veiksmų“, Kijevui šalyje paskelbus karo padėtį, reaguojant į incidentą, per kurį Maskva užėmė tris ukrainiečių karinių jūrų pajėgų laivus. Ukrainos parlamentas pirmadienį vakare nubalsavo už prezidento Petro Porošenkos pasiūlymą 30 dienų įvesti karo padėtį pasienio regionuose.

Rusija trečiadienį išreiškė nusivylimą ir pyktį draudimu jai dalyvauti žiemos olimpiadoje, bet neparodė didelio nustebimo, o prezidentas Vladimiras Putinas galimo olimpiados boikoto dar nekomentavo. Antradienį Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) paskelbė diskvalifikuojantis Rusiją per 2018 metų vasario žiemos olimpiadą Pietų Korėjos mieste Pjongčange dėl valstybės remtos dopingo programos.

Rusų povandeninis „Dmitrij Donskoj“ iš savo nuolatinės bazės Šiaurės jūroje atplaukia į Baltijos jūros regioną, praneša „Izvestija“. Anot leidinio pašnekovų, povandeninis laivas dalyvaus Sankt Peterburge vyksiančioje karinėje jūrų parodoje MVMS-2017. „Dmitrij Donskoj“, rusų TK-208 „Typhoon“ tipo povandeninis laivas, yra didžiausias pasaulyje. Povandeninį laivą lydės sunkusis raketinis kreiseris „Petr Velikij“. Laivų dislokavimas Sankt Peterburge yra numatytas šių metų vasarą.

Rusijos karinės bazės Chmeimime prieigas saugos Čečėnijoje dislokuoti spec. padaliniai „Vostok“ ir „Zapad“. Apie „asmenine Kadyrovo armija“ vadinamų dalinių įsitraukimą į karą Sirijoje skelbia leidinys „Izvestija“, kuris remiasi šaltiniais kariuomenėje. Leidinio teigimu, 2016-ųjų lapkritį šie padaliniai buvo performuoti į karo policijos batalionus ir pradėti ruošti perkėlimui į Siriją. Kariams yra išduotos raudonos karo policijos beretės ir antpečiai.

Iki šių metų pabaigos Rusijos socialinis tinklas „Vkontakte“ įkurs savo mobiliojo telefono tinklą, skelbia „Izvestija“, remiantis šaltiniais koncerne. Projektas vadinasi „Vkmomile“. Naudosis vieno didžiausių šalyje paslaugų tiekėjų „Megafon“ infrastruktūra, kurią „Vkontakte“ nuomos. Pasak „Izvestija“ šaltinių, operatoriaus darbo ypatybe bus ir tai, kad apmokėti ryšio paslaugas bus galima ne tik įprastiniais pinigais, tačiau ir veiksmais socialiniame tinkle.

Tarptautinės tyrimų grupės paviešinto Malaizijos „Boeing“ katastrofos tyrimo rezultatų niekada nepripažins ne tik Kremlius, tačiau ir patys rusai, rašoma „dw.ru“. „Laineris tęsė skrydį į Ochotsko jūros pusę“. Ši frazė užbaigė oficialųjį sovietų pareiškimą dėl jų pačių naikintuvo 1983-ųjų rugpjūčio 31 dieną numušto Korėjos oro linijų „Boeing-747“ likimo. Šis septynių žodžių teiginys – absoliučiai makabriškas biurokratų kalbos šedevras. Jame nėra nė vieno melagingo žodžio.

Negailestingas ir korumpuotas lyderis, turintis privačią armiją ir užsitikrinęs savo neramaus regiono faktinę nepriklausomybę – taip Rusijos opozicija apibūdina Čečėnijos prezidentą Ramzaną Kadyrovą antradienį paskelbtoje naujoje ataskaitoje.

 Rusijos švietimo ministerijos „taikiklyje“ atsidūręs Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Vygaudas Ušackas sako, kad net ir per krizę būtina palaikyti dialogą, o pastangos izoliuoti visuomenę nuo kontaktų su išoriniu pasauliu niekam nėra naudingos. Tai diplomatas teigė trečiadienį komentuodamas pranešimą, kad Rusijos pareigūnai aukštųjų mokyklų paprašė informuoti apie planuojamus renginius, kuriuose dalyvaus ES atstovybės Rusijoje darbuotojai.

Rusijos kultūros ministras Vladimiras Medinskis nemano, kad Andrejaus Zviagincevo „Leviatanas“ atspindi Rusijos istoriją, ir yra tikras, kad tokį patį kiną būtų galima sukurti JAV, Prancūzijoje ar Italijoje, rašoma „Izvestija“. „Antirusiškas? Tai, kad jis man išvis neatrodo rusiška istorija... Su nežmogiškais valdininkais, uždaru ratu, galima susidurti visur... Keista, tačiau tarp visų filmo herojų nėra išvis nė vieno teigiamo personažo. Ko nekenčia A. Zviagincevas, daugiau ar mažiau aišku.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino šaltas sutikimas per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Brisbane pabrėžė atotrūkį tarp Maskvos ir Vakarų šalių pozicijų dėl padėties Ukrainoje, pirmadienį pranešė Rusijos žiniasklaida, pridūrusi, kad šalies vadovas anksčiau nei planuota išvyko iš Australijos, kad išvengtų kritikos.

Rusija ketina pripažinti rinkimus, kuriuos prorusiški separatistai savaitgalį žada surengti rytų Ukrainoje, ignoruodami Kijevo vyriausybės poziciją, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė antradienį paskelbtame interviu. „Tikimės, kad tie rinkimai vyks kaip nutarta, o mes, žinoma, pripažinsime rezultatus“, – S.Lavrovas sakė dienraščiui „Izvestija“ prieš sekmadienį vyksiančius rinkimus, kuriuos prorusiški separatistai organizuoja dviejuose Ukrainos rytiniuose regionuose.

Iljos Kliščino kartu su Matvejumi Malu ir Viačeslavu Kuznecovu snob.ru publikuota „fantazija apie tai, kaip Rusijos visuomenė sureaguotų į simbolinį feodalinės priklausomybės sugrąžinimą“. Baudžiavą į Rusiją sugrąžins paprastai ir kasdieniškai. Greičiausiai penktadienį. Penktadienį – patogiausia: netrukus laisvadieniai, komentuoti nereikia, o vėliau visi užmirš. Jie taip visada daro. Iš pradžių visi manys, kad tai – pokštas.

Po skandalo su „Rusijos geležinkelių“ vadovo Vladimiro Jakunino „atleidimu“ ir JAV specialiąsias tarnybas demaskuojančios informacijos nutekinimu Rusijos Federalinė saugos tarnyba (FST) nusprendė nusipirkti 20 rašomųjų mašinėlių slaptiems dokumentams spausdinti, rašo „Izvestija“. Atitinkamas užsakymas 486,5 tūkst. rublių sumai jau yra viešųjų paslaugų portale.

 Karolis Kaupinis, LRT televizijos laida „Pasaulio panorama“ Givi Targamadzė – vienas aktyviausių Gruzijos opozicijos narių, prisidėjęs prie 2003 m. „Rožių revoliucijos“ ir ilgą laiką Rusijos kaltintas dėl neramumų kurstymo. Dabar G. Targamadzė teigia, kad tarptautinė jo paieška, kurią buvo paskelbusi Rusijos teisėsauga, nuo pradžios iki pabaigos buvo grynas falsifikatas. LRT televizijos laidoje „Pasaulio panorama“ – išskirtintis interviu su Gruzijos opozicijos lyderiu G. Targamadze.

„The Daily Beast“ korespondentė Ana Nemcova rašo apie padidėjusią grėsmę Rusijoje, kurią kelia moterys teroristės. „Daugiau kaip 100 žmonių žuvo pastaraisiais metais nuo moterų rankų. Didžioji dauguma terorisčių mirtininkių yra kilusios iš Dagestano“, – rašoma straipsnyje. Prieš tapdama teroriste Aminat Saprykina buvo profesionali Dagestano aktorė ir šokėja. Jos kolegos  prisimena ją kaip linksmą merginą, bet atsivertusi į islamą A. Saprykina pasikeitė pavardę – tapo Kurbanova.

Federalinė apsaugos tarnyba (FAT) susirūpino aukštų Rusijos valdininkų vaikų saugumu: ji perka specialias nešiojamąsias kapsules, galinčias apsaugoti naujagimius nuo branduolinio sprogimo padarinių, cheminių ir biologinių atakų, praneša „Izvestija“. Iš viso planuojama įsigyti 118 tokių kamerų. Jos skirtos vaikams iki 1,5 metų amžiaus ir turi juos apsaugoti nuo nuodingųjų medžiagų, biologinių aerozolių ir radioaktyviųjų dulkių.

Svarstęs galimybę įkurti politinę partiją, buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas viso labo subūrė visuomeninį Pilietinių iniciatyvų komitetą. Ši organizacija, pasak jo, „atvirai oponuos“ valdžios veiksmams. A. Kudrinas Rusijos finansų ministro pareigas ėjo nuo 2000-ųjų ir buvo atleistas pernai spalį, kai viešai pareiškė nedirbsiąs naujajame ministrų kabinete, jeigu jam vadovaus dabartinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Rusijos federalinės kosmoso agentūros „Roskosmos“ atstovai paneigė šalies dienraštyje „Izvestija“ paskelbtą informaciją, neva Rusija atsisakanti parengtos Saulės sistemos tyrimų programos. „Roskosmos“ atstovai naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė, kad dienraščio paminėti kosminiai projektai iš tikrųjų nebus uždaryti, o tik atidėti vėlesniam laikui. Esą taip siekiama padidinti Rusijos kosminių aparatų patikimumą.

Artimiausiu metu turėtų įvykti Lietuvos aukščiausiųjų pareigūnų ir „Gazprom export“ vadovo susitikimas. Jame, kaip spėja rusų dienraštis „Izvestija“, gali būti aptarta ir ateities dujų kaina Lietuvai. Ekspertai tikina, kad naudos iš derybų tikėtis bus sunku.

Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad Lietuvos ir „Gazprom“ konfrontacija dėl dujų tiekimo gali greitai baigtis. Kaip rašo „Izvestija“, gali būti peržiūrėtos rusiškų dujų tiekimo Lietuvai sąlygos. Teigiama, kad „Gazprom“ vadovybė ir Lietuvos vyriausybė pasirengusi deryboms. Jei abiems pusėms pavyks susiderinti pozicijas, situacija gali būti sureguliuota. Kaip „Izvestijai“ akcentavo A. Kubiliaus patarėjas K. Škiudas, šiuo metu vyksta derybos dėl susitikimo darbotvarkės.

Aktyvus diskursas apie ekonominę posovietinės erdvės integraciją Muitų sąjungos, Vieningosios ekonominės erdvės, o dabar jau ir Eurazijos sąjungos sukūrimo rėmuose tik didėja. Baltarusijos Respubliką su šiais procesais tiesiogiai susijusi.

Teiginys apie galimas žinias iš Kinijos ir Suomijos pasienio kažkurioje apžvelgiamoje ateityje, be abejo, yra oksimoronas. Jei siena kada nors tiek slinksis, ten veikiausiai jau bus nebe Suomija, o kažkoks kitas politinis darinys. Vis dėlto provokuojanti antraštė nusako daugiau ar mažiau tariamą arba daugiau ar mažiau tikrą tendenciją – globalizacijos painiavoje neatmestini jokie, taip pat ir kraštutiniai scenarijai.

Prieš kurį laiką Rusijos laikraštyje „Izvestija“ pasirodęs V. Putino programinis straipsnis „Naujas integracijos projektas Eurazijai – ateitis, kuri gimsta šiandien“ iš karto sulaukė didelio atgarsio visame pasaulyje. Iš esmės svarbiausias komentaras buvo tas, kad dabartinis Rusijos premjeras (artimiausiu metu turintis tapti prezidentu) ruošiasi atkurti Sovietų Sąjungą, nors jis pabrėžtinai pasakė: „Pirmiausia, nekalbama apie tai, kad vienu ar kitu pavidalu būtų atkurta SSRS.

Pirmą kartą per savo istoriją Rusijos armija 2011 metais neįsigijo naujų Kalašnikovo automatų. Šie dar aštuntajame dešimtmetyje kurti ginklai nebeatitinka armijos reikalavimų, pareiškė Generalinio štabo vadas Nikolajus Makarovas. Armija reikalauja „naujų, ne mažiau patikimų automatų su dar didesniu šaudymo toliu ir glaustumu“, - laikraštis „Izvestija“ citavo Gynybos ministerijos darbuotoją.

Kasdien atsiranda vis naujų detalių motorlaivio „Bulgarija“ tragedijos istorijoje. Išaiškėjo, kad prieš vandeniui patenkant į mašinų skyrių, nustojo veikti elektros generatoriai, todėl laivas negalėjo paduoti SOS signalo. Tačiau, kodėl nuskendo „Bulgarija“, iki šiol nėra aišku. Vakar pasirodė informacija apie laivo „Bulgarija“ gedimus. Prieš plaukiant neveikė kairysis laivo variklis, laivas buvo perpildytas žmonių, pasviro į kairį šoną.

Baltarusijos Generalinė prokuratūra už 2006 metų prezidento rinkimų rezultatų klastojimą atsisakė iškelti baudžiamąją bylą juos laimėjusiam Aleksandrui Lukašenkai. Apie tai pranešė opozicijai priklausanti Suvienytosios piliečių partijos interneto svetainė. Iškelti baudžiamąją bylą reikalavo opozicijos atstovai, kai dabartinis šalies prezidentas A.Lukašenka viešai pripažino apie rinkimų rezultatų klastojimą.

Paskutinėmis rugsėjo dienomis visame vakariniame Rusijos regione ir Baltarusijoje griaudėjo baigiamosios bendrų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų mokymų „Zapad-2009“ ir Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų mokymų „Ladoga-2009“ salvės. Kovos technika jau kraunama į ešelonus ir vežama namo. Vėl viskas, atrodytų, grįžta į senas vėžes. Taip buvo jau daug metų iš eilės, nuo „Zapad-99“ niekas nepasikeitė ir visi jau priprato, kad tokie mokymai vyksta beveik kasmet.

Rugsėjo 2 dieną du Rusijos žurnalistai iš Tbilisio oro uosto buvo išsiųsti atgal į Maskvą, nes negavo leidimo atvykti į Gruziją. Dienraščio „Izvestija“ vyriausiasis redaktorius Vladimiras Mamontovas ir „Pirmojo kanalo“ pokalbių laidos vedėjas Maksimas Ševčenko kartu su naujienų agentūros „RIA Novosti“ atstovu  Alanu Kasajevu vyko dalyvauti Tbilisyje rengtoje apskritojo stalo diskusijoje apie Gruzijos ir Rusijos santykius. Pastarasis į Gruziją įleistas buvo.

Vilniaus Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Ramūnas Trimakas Rusijos kaltinimus Lenkijai dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios vadina mažų mažiausiai neapgalvotais. Tačiau pastaruoju metu darosi akivaizdu, jog tai sąmoninga nuosekliai vykdomos politikos dalis, o ne šiaip atsitiktinis nesusipratimas. Rusijos gynybos ministerija, kaip jau pranešė „Balsas.lt”, argumentuoja, kad Lenkija atsisakė įvykdyti „pagrįstus“ Adolfo Hitlerio reikalavimu atiduoti naciams dalį savo teritorijos.

Jelena Boner - garsi žmogaus teisių gynėja, akademiko Andrejaus Sacharovo našlė. Pastaraisiais metais ji retai pasirodo viešumoje, dar rečiau duoda interviu, todėl tuo reikšmingesnis šis jos pokalbis su Sankt Peterburgo savaitraščio „Delo“ korespondentu Nikolajumi Kudinu. Šiame interviu E.Boner apibendrina tą kelią, kurį nuėjo Rusija ir visas pasaulis po SSRS žlugimo.

Kalbantis su rusais Maskvos gatvėse jums pasirodys, kad jie nieko nežino apie šalyje siaučiančią finansų krizę. Šalies TV kanalai užgožia šį reiškinį, o naujienų agentūros gavo nurodymus vengti gąsdinančių posakių.

Jei Rusijos kaimynės Ukraina ir Gruzija bus priimtos į NATO, gali atsitikti taip, kad Rusijos pasienyje gali būti dislokuoti JAV taktiniai branduoliniai ginklai, pareiškė Rusijos Saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas, duodamas interviu dienraščiui „Izvestija“. N. Patruševas pareiškė, kad tokiu būdu būtų paskatintos naujos ginklavimosi varžybos. Jis teigė, kad NATO, plėsdamasi į buvusias Rytų bloko šalis, siekia įgyti karinį ir strateginį pranašumą prieš Rusiją.

Rusijos dienraštis „Izvestija“ po rugsėjo 1 dieną Briuselyje vykusio neeilinio Europos Sąjungos viršūnių susitikimo nusprendė sudaryti „Rusofobijos reitingą“, kuriame yra įvertinamos visos 27 ES valstybės. Visos ES valstybės yra suskirstytos į 4 grupes. Į pirmąją grupę įtrauktos aršiausios Rusijos kritikės, pritariančios tam, kad Kremliui būtų įvestos tarptautinės sankcijos. Į šią grupę, kaip ir buvo galima tikėtis, pateko visos 3 Baltijos šalys bei Lenkija.

Rusija kariauja dviem frontais: vienas yra grynai karinis, o antrasis – ideologinis, skelbia „Laisvosios Europos radijas“. Sužlugus Gruzijos bandymams susigrąžinti Pietų Osetijos kontrolę, separatistinė respublika atsidūrė Rusijos gniaužtuose. Užsitikrinusi Pietų Osetijos kontrolę, Maskva pradėjo propagandinį karą, kuriuo siekiama pateisinti neproporcingą karinį atsaką į Gruzijos veiksmus bei savaip pristatyti faktus.

Neatskleistas šaltinis Rusijos kariuomenėje pareiškė, kad Maskva svarsto galimybę atnaujinti strateginių bombonešių skrydžius virš Karibų jūros, skelbia „Russia Today“. Teigiama, kad pasipildyti degalų bombonešiai nusileistų į Kubą.

Prisitaikydama prie laikmečio reikalavimų ir politinių realijų, braškėdama persitvarko Rusijos kariuomenė. Naujovės žengia į gynybos pramonę, kariškių buitį ir ideologiją. Pamažu degradavusi nuo šlovingos Raudonosios armijos iki 1994–1996 metų Čečėnijos kare gėdingai sumuštos, posovietinės Rusijos kariuomenė pradėjo atgauti pasitikėjimą į valdžią atėjus Vladimirui Putinui.

Apie tono keitimosi (ar svyravimo) niuansus gali byloti pastarojo meto Rusijos politikų pasisakymai. Štai neseniai Maskvoje apsilankius JAV valstybės sekretorei Condoleezzai Rice ir gynybos ministrui Robertui Gatesui, duodamas interviu rusų dienraščiui „Izvestija“, Sergejus Lavrovas teigė, kad Amerika sutiko leisti Maskvai stebėti Rytų Europos šalyse numatomą dislokuoti priešraketinės gynybos sistemą (PRGS) ir pasiūlė Rusijai garantijas dėl tos sistemos elementų galutinio įrengimo atidėjimo ik...

Londone politinį prieglobstį radęs verslininkas Borisas Berezovskis, kuriam Rusijoje iškelta daugybė baudžiamųjų bylų ir kurio ekstradicijos siekia šios šalies Generalinė prokuratūra, atmetė kaltinimus organizavus ir „užsakius“ žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymą, rašoma tinklalapyje „newsru.

Interviu valstybiniam Rusijos laikraščiui „Izvestija“ buvęs Lietuvos prezidentas, socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas teigė nesigailintis, jog moka rusų kalbą, ir vylėsi, jog tapęs pensininku turės progą dažniau lankytis Maskvoje.„Izvestija“ paklaustas, kas šiandien labiausiai trikdo Lietuvos ir Rusijos santykius, ir kaip juos būtų galima pagerinti, A. Brazauskas atsakė, kad „tokie dirgikliai yra visų pirma istoriniai. Sovietinė Lietuvos okupacija, stalinistinės represijos.

Pasibaigus dvi dienas trūkusiam neformaliam NATO gynybos ministrų susitikimui Vilniuje, pats metas trumpai pažvelgti, kokios temos dominavo susitikime. Oro policijos misija Šis klausimas Lietuvai buvo bene svarbiausias. Pagal dabartinius įsipareigojimus NATO sąjungininkės Baltijos šalių oro erdvę saugos iki 2011 metų. Tačiau Lietuvos vyriausybė jau dabar žvelgia į priekį ir viliasi, kad oro policijos misija bus pratęsta bent iki 2018 metų.

Ant Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy stalo guli karinė doktrina, kurioje numatyta panaudoti jėgą, jei Rusija grasins savo kaimynėms iš Nepriklausomų valstybių sandraugos, rašoma dienraščio „Izvestija“ straipsnyje. Be to, straipsnio autorius Olegas Ševcovas teigia, kad N. Sarkozy žada grąžinti Prancūziją į NATO karines struktūras ir taip visiškai atsisakyti Charles‘io de Gaulle‘io laikų užsienio politikos bei pasinerti į Vašingtono glėbį.

Izraelio S. Wiesenthalio centro vadovas Efraimas Zuroffas, neseniai Baltijos valstybes pasmerkęs dėl neva atlaidaus požiūrio į nacistinius nusikaltėlius ir nacizmo heroizavimo, pareiškė, kad po tokių  „atvirų pasisakymų“ jo kelionė į Baltijos šalis artimiausiais metais „vargu ar įmanoma“. Tai E. Zuroffas pareiškė Rusijos dienraščiui „Izvestija“. Pasak Estijos dienraščio „Eesti Päevaleht“, šiame interviu E. Zuroffas patvirtino savo poziciją dėl Baltijos šalyse vykdomos nacistinių nu...

Ukrainos Veterinarinės medicinos departamentas nuo rugpjūčio 6 d. uždraudė iš Estijos įvežti paukštienos žaliavą ir produkciją. Apie tai, remdamasis Ukrainos departamento spaudos tarnyba, praneša laikraštis „Izvestija“. Naujienų agentūra „Ukrainskije novosti“ praneša, kad įvežimas iš Estijos teritorijos kitų krovinių, kuriuos kontroliuoja Valstybinis veterinarinės medicinos departamentas, turi būti vykdomas laikantis veterinarinių reikalavimų.

Estijos valdžia, nepaisydama tarptautinės bendruomenės reakcijos, „bet kokiomis priemonėmis toliau didina įtampą dėl paminklo kariui – išvaduotojui Taline“, - trečiadienį pareiškė oficialus Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Michailas Kamyninas, perspėjęs „neonacizmui pataikaujančią“ Estiją dėl „pačių rimčiausių“ tokio elgesio pasekmių.

Rusijoje viena moteris sumokėjo buvusiam kaliniui, kad šis nužudytų jos 17 metų sūnų, nes jai įgriso gyventi su juo mažame vieno kambario butelyje, trečiadienį pranešė laikraštis "Izvestija".42 metų krano operatorė jos sūnų turėjusiam nužudyti vyrui sumokėjo 2 100 rublių (210 litų) užstatą, pažymėjo laikraštis.

Rusijos penitencinėje sistemoje kilo didelis skandalas išaiškėjus, jog suteikiant nuteistiesiems malonę pažeidžiama nustatyta tvarka. Radijo stotis "Echo Moskvy" pranešė, remdamasi laikraščiu "Izvestija", kad prezidento administracija išbraukia 9 iš 10 kandidatų, kuriems regionai rekomenduoja suteikti malonę. Taip pažeidžiamas prezidento įsakymas ir į laisvę išeina žmonės, kurių kandidatūrų regioninės malonės teikimo komisijos net nebuvo svarsčiusios.

Maskvoje pirmadienį (04.21) buvo pristatytas naujas tardymo izoliatorius - "pats ištaigingiausias kalėjimas šalyje". "Spygliuota viela ir sarginių šunų amsėjimas visai natūraliai dera prie europietišku stiliumi dažytų sienų ir geros ventiliacijos. Naujos kameros čia brangesnės už butus garsiajame krantinės name: kvadratinis metras izoliatoriaus atsiėjo valstybei maždaug 8 tūkst. dolerių (24,8 tūkst.