įtampa

Nors dabartiniai laikai daugelyje šalių pasižymi itin aukšta gyvenimo kokybe ir galimybėmis tobulėti, visgi daugybė žmonių kasdienybėje susiduria su beprasmybės našta. Noras pažinti save ir suvokti savo vietą pasaulyje neretai juos pastūmėja išbandyti psichoterapiją, kurios viena iš krypčių yra paremta egzistencine filosofija.

Nuovargis – natūrali būsena, dažniausiai atsirandanti po sunkaus darbo, emocinių išgyvenimų ar kitų sudėtingų gyvenimo įvykių. Įprastai po jų pailsėjus, jėgos yra atgaunamos ir viskas grįžta į savo vėžes. Visgi, gyvenant sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kuriame dėl skubėjimo poilsiui lieka vis mažiau laiko, ši būklė tampa itin opia problema.

Pastaruosius kelerius metus įtemptų ir nerimą keliančių situacijų netrūko – pandemija, karas Ukrainoje, o visai neseniai ir karinis konfliktas Izraelyje bei hibridinė ataka, pasiekusi Lietuvos švietimo ir kitas viešąsias įstaigas. Įtemptose ar krizinėse situacijose vaikai gali jausti daug didesnę įtampą ir nerimą, tad psichologė pataria, kas gali padėti sukurti jiems saugumo jausmą.

Tarp Serbijos ir Kosovo ir toliau auga įtampa – trečiadienį Belgradas sulaikė tris Kosovo policijos pareigūnus, o Priština, pavadinusi tai pagrobimu, uždraudė Serbijos transporto priemonėms kirsti sieną. Jau kelias savaites tarp abiejų pusių vyrauja nesantaika, o gegužės pabaigoje Kosovo šiaurėje kilus riaušėms buvo sužeista 30 NATO taikos palaikymo pajėgų karių.

Beveik du trečdaliai lietuvių – 64 procentai – jaučia nerimą, įtampą ir stresą. Tą atskleidė naujausias kovą atliktas emocinės sveikatos tyrimas. Pernai dėl karo įsitempę ir neramūs jautėsi beveik visi gyventojai, o šiemet žmonės daugiausia išgyvenimų patiria dėl darbo ir didžiulio krūvio jame. O blogas emocijas ypač išgyvena jauni, mažai uždirbantys žmonės ir nevedę vyrai, taip pat netekėjusios moterys.

Kaklo ir sprando skausmai gali atsirasti ne tik dėl sporto traumų ar netaisyklingos laikysenos sėdint prie kompiuterio. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad kartais kaklo ir sprando skausmų priežastimi gali tapti ir ilgalaikis stresas. Ji įvardija, kad nuo streso mūsų raumenys impulsyviai įsitempia, o didžiausius įtampos taškus darbo dienos pabaigoje jaučiame būtent „surakintame“ sprande.

Šiuolaikiniam žmogui praktiškai neįmanoma išvengti streso – įvairios atsakomybės darbe ir namuose, netikėtos ir nemalonios situacijos verčia išeikvoti daug energijos, o tuomet patiriama vis daugiau įtampos, tampa vis sunkiau save kontroliuoti. Tačiau, kad ir kaip bebūtų sunku išmokti suvaldyti kylantį stresą ir nurimti – tai yra būtina. Lengviau sumažinti patiriamą stresą galėsite, pasitelkę 10 paprastų būdų: 1. Sportuokite.

Gal skamba ir paradoksaliai, tačiau neretam žmogui Kalėdos ir Naujieji metai kelia tiek įtampos, jog pasimėgauti šventiniu šurmuliu tampa neįmanoma. Pakilią nuotaiką dažniausiai gadina masinis skubėjimas, noras viską atlikti tobulai ir laiku. Vis dėlto, prieššventinį nerimą įveikti tikrai įmanoma, tereikia laikytis keleto paprastų taisyklių ir prie šventinio stalo atsisėsite žvalūs ir linksmi.

Didėjant įtampai dėl planuojamų ceremonijų, žyminčių 40-ąją dieną nuo Mahsos Amini mirties, Irano studentai, nepaisydami kruvinų susidorojimų, antradienį surengė protestus keliuose universitetuose. „Jau geriau mirsime, nei būsime žeminami“, – skandavo jie Ahvazo Shahido Chamrano universitete pietvakarinėje Chuzestano provincijoje. Visa tai matoma naujienų agentūros AFP patvirtintame internetiniame vaizdo įraše.

Atsikėlus iš ryto jaučiate kaklo ir sprando sustingimą ar net skausmą? Tam įtakos gali turėti ne tik ilgos valandos, praleidžiamos dirbant kompiuteriu, bet ir netinkama miego poza. Pasak kineziterapeutės, itin svarbu kaip kūnas pailsi nakties metu. Ji atskleidžia tinkamiausias miego pozas ir kokią pagalvę rinktis kiekvienai iš jų.

Atsižvelgdama į nestabilią saugumo padėtį dėl prasidėjusių Izraelio apšaudymų iš Gazos ruožo, Užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja Lietuvos piliečiams nevykti į Izraelį ir Palestiną. „Izraelyje ir Palestinoje esančių Lietuvos Respublikos piliečių prašome išlikti budriais, sekti naujienas, informuoti artimuosius apie savo buvimo vietą ir vadovautis oficialiomis šalies, kurioje esate, valdžios ir pagalbos tarnybų rekomendacijomis“, – rašoma pranešime spaudai.

Nerimas, pergyvenimai ir stresas tapo šių dienų palydovais. Pasak Šeimos gydytojos Evelinos Nevardauskaitės-Rudzikienės, šie veiksniai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Nervų sistema tiesiogiai susijusi su širdies negalavimais, todėl ilgalaikis stresas tampa šių ligų katalizatoriumi.  „Dėl psichologinių priežasčių žmogaus organizme atsirado nemažai organinių ir funkcinių  pokyčių, kurie paskatino somatinių ligų atsiradimą ir raidą.

Estija trečiadienį apkaltino Rusiją savo veiksmais eskaluojant įtampą prieš kitą savaitę vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, įskaitant imituojamą raketų ataką ir oro erdvės pažeidimus. Ji taip pat priminė šią savaitę Rusijos išsakytus kaltinimus Lietuvai dėl dalies prekių tranzito geležinkeliais į Kaliningrado sritį draudimo, kurį numato Europos Sąjungos sankcijos. „Šiuo metu Estijai tiesioginės karinės grėsmės nėra.

Šeši iš dešimties lietuvių palaikytų visuotinį šaukimą į kariuomenę, rodo ketvirtadienį paskelbta LRT užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa. Už visuotinį šaukimą į kariuomenę pasisakė 58 proc. respondentų. 49 proc. apklaustų gyventojų pritartų, kad visuotinis šaukimas galiotų tik vaikinams, 9 proc. pritartų visuotiniam šaukimui ir merginoms, ir vaikinams. 34 proc. šalies gyventojų nepritaria visuotinio šaukimo įteisinimui Lietuvoje, o 8 proc.

Sveikatos priežiūros specialistai iš visos Lietuvos jau netrukus galės nemokamai naudotis specialiai jiems sukurta internetine įtampos mažinimo programa. Programos kūrėjai atkreipia dėmesį, kad sveikatos priežiūros specialistai yra viena iš daugiausiai streso darbe patiriančių grupių, o profesionali psichologinė pagalba ne visada lengvai prieinama dėl ilgų darbo valandų. Programa vadinsis FOREST+ ir pradės veikti nuo šių metų balandžio.

Stebint Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje dažnam lietuviui kyla nerimas – ne tik dėl to, kas vyksta Ukrainoje, tačiau ir dėl savo pačių saugumo. Jausti pyktį ar nerimą šiuo metu normalu, tačiau svarbu neleisti emocijoms išsikeroti ir paimti viršų. Kaip tvarkytis su pastarosiomis dienomis kylančiomis emocijomis, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Seimo Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas, vaikų ir paauglių psichologas, psichiatras Linas Slušnys.

Kijeve su solidarumo vizitu viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungai gali tekti griežtinti sankcijas, jei Rusija nesiliaus kėlusi grėsmės Ukrainai. „Reikia labai aiškiai nusimatyti algoritmą, ką darysime toliau, jei scenarijai pakryptų tokia linkme, kokia jie krypsta. (...) Jeigu eskalaciją nesiliaus, reikės kalbėti apie kur kas griežtesnį sankcijų paketą“, – žiniasklaidai perduotame komentare trečiadienį sakė šalies vadovas.

Europos Sąjunga ketina paskelbti sankcijas virtinei aukšto rango Rusijos pareigūnų, įskaitant gynybos ministrą Sergejų Šoigu, prezidento administracijos vadovą Antoną Vaino, Užsienio reikalų ministerijos atstovę Mariją Zacharovą ir investicinio banko VEB pirmininką Igorį Šuvalovą, pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis neįvardytais ES diplomatais.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė nusprendusi evakuoti visus savo diplomatinius darbuotojus iš Ukrainos – esą dėl gautų grasinimų. Ministerija antradienį pranešė, kad Rusijos diplomatai Ukrainoje sulaukė daugybės grasinimų, ir pridūrė, kad jie bus evakuoti „artimiausiu metu“. Sprendimas priimtas Rusijai pripažinus Ukrainos prorusiškų separatistinių regionų nepriklausomybę ir Rusijos parlamentui suteikus prezidentui Vladimirui Putinui teisę panaudoti karines pajėgas Ukrainoje.

Rytų Ukrainos separatistinių darinių, kurių nepriklausomybę Maskva oficialiai pripažino, sienų klausimas bus sprendžiamas ateityje, antradienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija. „Dabar reikia spręsti kitus klausimus. Ir šis klausimas neabejotinai kaip nors bus išspręstas“, – televizijai „Dožd“ sakė URM atstovė Marija Zacharova.

Rusijos kariuomenė pirmadienį pranešė nukovusi penkis „diversantus“, esą įžengusius į šalies teritoriją iš Ukrainos, taip pat sunaikinusi dvi neva Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms priklausančias kovines mašinas. Šis pareiškimas yra naujausias iš virtinės, paskelbtų tvyrant didelei įtampai dėl Maskvos pajėgų, sutelktų prie sienos su Ukraina, ir Vakarams nuogąstaujant, kad Kremlius gali inscenizuoti kokį nors incidentą savo potencialiai karinei invazijai į kaimyninę šalį pateisinti.

Nepaisant pasaulio lyderių pareiškimų, Minsko susitarimas nepateikia jokios stebuklingos formulės, kaip išvengti kito karo. Įnirtingomis diplomatinėmis pastangomis siekdami atkalbėti Rusiją nuo naujos invazijos į Ukrainą, Vakarų lyderiai iš naujo deda viltį į ilgai įstrigusiaus Minsko taikos susitarimus, rašo politico.eu. Minsko susitarimais, dėl kurių pirmą kartą buvo deramasi 2014 ir 2015 m., buvo siekiama užbaigti karą su Rusijos remiamais separatistais, tuomet siautėjusiais Rytų Ukrainoje.

Karas Ukrainoje sukeltų šoko bangas ir pakeltų kainas visose pasaulinėse žemės ūkio rinkose. Tarptautinės politikos formuotojai su siaubu žiūri į galimas Rusijos invazijos pasekmes pasaulio saugumui ir energijos rinkoms, tačiau pasekmės pasaulio maisto tiekimui sulaukė mažiau dėmesio nei to yra vertos. Kadaise buvusi Sovietų Sąjungos duonos krepšelis, Ukraina yra žemės ūkio galiūnė, todėl konfliktas joje iš karto sukeltų drebėjimą ir kainų šuolius grūdų ir maistinio aliejaus rinkose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paragino Kijevo vyriausybės pajėgas  ir prorusiškus separatistus nutraukti artilerijos apšaudymus Rytų Ukrainoje, didėjant nuogąstavimams, kad Rusija gali pasinaudoti padidėjusia įtampa kaip dingstimi įsiveržti į kaimyninę šalį. „Padėtis Donbase pastarosiomis valandomis buvo labai neraminantis. Akivaizdu, kad jau esama aukų“, – po Europos Sąjungos ir Afrikos valstybių viršūnių susitikimo Briuselyje sakė E. Macronas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad toliau keldama ultimatumus dėl saugumo Europoje reikalavimų Rusija didina statymus ir nepaliauja ieškoti preteksto įsiveržti į Ukrainą, prie kurios sienų yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis priimtų branduolinių ginklų, jeigu kiltų kokių nors grėsmių iš užsienio, tarp jos sąjungininkės Rusijos ir Vakarų tebetvyrant įtampai dėl Ukrainos. A. Lukašanka penktadienį Maskvoje turėtų surengti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Rusijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas pirmadienį perspėjo, kad Maskva galėtų pasiųsti savo pajėgas į Ukrainą, jeigu būtų „išprovokuota tai padaryti“ kokio nors išpuolio prieš Rusijos piliečius toje šalyje atveju.

Jungtinė Karalystė pasiųs į Lietuvą nedidelį skaičių karių, reaguodama į „spaudimą palei jos sieną su Baltarusija“ ir tvyrant nuogąstavimams, kad Rusija gali įsiveržti į Ukrainą, pirmadienį pranešė pareigūnai. Šis dislokavimas bus atliktas laikantis „solidarumo dvasios“, sakoma britų Gynybos ministerijos pranešime. Ši karių grupė parems Lietuvos kariuomenės žvalgybos pajėgumus. Britanija siunčia karius į Lietuvą ne NATO bendradarbiavimo, o dvišaliu pagrindu, priduriama pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį šalyje viešinčiam Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Rusija savo dujotiekiu „Nord Stream 2“ naudojasi kaip „geopolitiniu ginklu“. Rusiškų dujų eksporto į Vokietiją, aplenkiant Ukrainą, vamzdynas „Nord Stream 2“ vis labiau trikdo Vokietijos santykius su Vašingtonu ir Kijevu. „Turime tam tikrų nesutarimų vertindami“ Rusijos ir Vokietijos energetinį ryšį, sakė V. Zelenskis po derybų su O. Scholzu Kijeve.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį informavo prezidentą Vladimirą Putiną, kad kai kurios iš šiuo metu vykdomų karinių pratybų bus baigtos artimiausiomis dienomis. Ši žinia buvo paskelbta tvyrant didelei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų dėl stiprių Rusijos pajėgų, sutelktų prie sienų su Ukraina ir galbūt ruošiamų didelio masto įsiveržimui į kaimyninę šalį. „Dalis šių mokymų artėja prie pabaigos, dalis jų bus baigti artimiausiu laiku“, – per susitikimą su V. Putinu sakė S. Šoigu.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pirmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsitraukti nuo „bedugnės krašto“ ir įspėjo, kad invazija į Ukrainą galėtų prasidėti per ateinančias dvi paras. „Prie Ukrainos sienų sutelkta apie 130 tūkst. karių. Tai labai, labai pavojinga, sunki situacija“, – reporteriams sakė B. Johnsonas.

Įvairių šalių oro linijų bendrovės, nepaisydamos įspėjimų apie galimą karinio konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos paaštrėjimą, toliau vykdo skrydžius į Kijevą, rašoma Boryspilio oro uosto svetainėje. Oro uostas veikia įprastu režimu, „praktiškai visi skrydžiai vykdomi pagal tvarkaraštį ir be pakeitimų“, sakoma pranešime.  Išimtis – nyderlandų vežėja KLM, kuri, oro uosto teigimu, atšaukė visus skrydžius vasario 13–17 dienomis.

JAV prezidentas Joe Bidenas per pokalbį telefonu su kolega rusu Vladimiru Putinu pareiškė, kad Vašingtonas yra pasirengęs tiek diplomatiniam įtampos dėl Ukrainos mažinimui, tiek „kitiems scenarijams“, šeštadienį pranešė Baltieji rūmai.

Vokietija šeštadienį paprašė savo piliečių, kurių buvimas Ukrainoje nėra „būtinas“, išvykti iš šalies, teigdama, kad didėjant geopolitinei įtampai „negalima atmesti karinio konflikto galimybės“. „Pastarosiomis dienomis įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos vėl išaugo dėl rusų karinių dalinių masinių manevrų prie Ukrainos sienos“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija Berlyne. „Jei šiuo metu esate Ukrainoje, įsitikinkite, kad jūsų buvimas yra būtinas.

Rusija šeštadienį pranešė išsiuntusi dalį savo diplomatinių darbuotojų iš Ukrainos, esą baimindamasi Kijevo ir jo sąjungininkų „provokacijų“. Šis žingsnis buvo atliktas skambant vis garsesniems Vakarų perspėjimams, kad Rusija, sutelkusi prie sienų su Ukraina stiprias pajėgas, planuoja įsiveržti į kaimyninę šalį.

Viskas ko pasiekė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, remdamas Ukrainos rytinių teritorijų okupaciją, yra nepriklausoma Ukraina, sako šioje šalyje viešinti Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė. Su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu penktadienį Ukrainos Luhansko regione apsilankiusi premjerė teigė apgailestaujanti, jog negali būti „toliau į rytus, prie Ukrainos valstybės sienos“ ir dalytis Lietuvos sienos kontrolės patirtimi.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį pareiškė, kad per derybas su savo kolege vokietė Annalena Berbock nurodė, jog Berlynas neturi teisinių draudimų tiekti ginkluotę Ukrainai. „Atvirai pasakiau: „Annalena, jūsų pozicija neteisinga. Išanalizavome visą jūsų reguliavimo bazę ir jokių teisinių draudimų tiekti ginklus Ukrainai nėra. Tai politinis sprendimas. Jei tai grynai politinis sprendimas, jį galima bent iš dalies pakeisti.

Padėčiai, kurioje atsidūrė ES, yra aiškus diplomatinis sprendimas. Europos žemyne vyksta drama, tačiau joje europiečių visai nematyti. Europos Sąjunga geriausiu atveju buvo šiokia tokia žaidėja, kai kalbame apie krizę tarp Rusijos ir Ukrainos. Bet taip galėtų ir nebūti. Galų gale, praeityje ji vaidino pagrindinį vaidmenį. Kalbant apie didelę galią, europiečiai ilgą laiką žaidė JAV šešėlyje. Tačiau tai anksčiau nesutrukdė jiems užimti esminio vaidmens Ukrainos sagoje.

Pensininkė Liudmila Kovaliova tarp keliasdešimties apleistų namų Zolotės mieste Rytų Ukrainoje gyvena praktiškai viena – absoliuti dauguma jos kaimynų pabėgo nuo karo. Aprimusį konfliktą tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų jai primena kartais pasigirstantys šūviai ir kaimynų namų sienose žiojinčios sprogmenų paliktos skylės. Po aštuonerius metus tebesitęsiančios įtampos L. Kovaliovai nebaisi ir naujo karo Ukrainoje grėsmė. „Čia bombardavo, o aš gulėjau kieme.

NATO artėja prie savo rašytinių pasiūlymų Maskvai užbaigimo ir turėtų juos pateikti dar šią savaitę, trečiadienį pranešė Aljanso diplomatai, Rusijai anksčiau iškėlus virtinę saugumo reikalavimų. „Daugelis Rusijos reikalavimų yra nepriimtini arba nerealūs, tačiau atsakyme nurodoma keletas problemų, kurias sprendžiant įmanomas bendradarbiavimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Vakarų diplomatas. „Klausimas, ar tai yra būtent tai, ko nori Rusija“, – pridūrė jis.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai penktadienį perspėjo Rusiją dėl „tvirto“ atsako į bet kokius karinius veiksmus prieš Ukrainą, didžiulei kibernetinei atakai prieš šią šalį padidinus nuogąstavimus, kad Maskva gali ruoštis invazijai į savo kaimynę.

Ukraina siūlo organizuoti trišales derybas su JAV prezidentu Joe Bidenu ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, būgštaujant dėl galimos rusų invazijos, penktadienį pranešė ukrainiečių lyderio Volodymyro Zelenskio padėjėjas.

Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad „per anksti pasakyti“, ar Rusija rimtai nusiteikusi spręsti padėtį dėl saugumo įtampos Ukrainoje ir aplink ją. Po derybų su JAV diplomatais Ženevoje ir artėjant kitoms deryboms Briuselyje, „dar per anksti pasakyti, ar rusai rimtai žiūri į diplomatijos kelią, ar ne“, žurnalistams sakė spaudos sekretorė Jen Psaki.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino organizuoti naują viršūnių susitikimą su Prancūzija, Vokietija ir Rusija, siekiant išspręsti konfliktą, atsidūrusį Vakarų ir Rusijos šios savaitės intensyvių derybų centre. „Laikas realiai susitarti dėl konflikto pabaigos ir mes pasirengę priimti būtinus sprendimus per naują šių keturių šalių lyderių susitikimą“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime, paskelbtame po pirmadienį įvykusio jo susitikimo su Europos diplomatais.

Kijevas antradienį pareiškė, kad sveikina Vakarų ir Rusijos „pastangas“ mažinti įtampą dėl Ukrainos, šią savaitę Ženevoje prasidėjus aukšto lygio diplomatų deryboms. „Galime tik pasveikinti JAV ir Rusijos bei NATO ir Rusijos ketinimus ir pastangas sumažinti įtampą ir išspręsti visus abipusius klausimus prie derybų stalo“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame vaizdo įraše sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.

Jungtinės Valstijos ir Rusija, kilus didžiulei įtampai dėl Ukrainos, sekmadienį Ženevoje pradeda aukšto rango diplomatų derybas, Maskvai reikalaujant plataus masto saugumo garantijų, o Vakarams smarkiai spaudžiant Rusiją atitraukti savo pajėgas. Šiomis diskusijomis prasidės intensyvios diplomatijos savaitė. Jos metu Rusijos atstovai taip pat susitiks su NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnais.

Jungtinės Valstijos ir Rusija sausį surengs nekantriai laukiamas derybas, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.  Per derybas šalys aptars branduolinių ginklų kontrolę ir augančią įtampą dėl Ukrainos.  „Jungtinės Valstijos tikisi bendradarbiauti su Rusija“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos (NSC) atstovas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Kinijai patiriant iššūkių dėl energijos išteklių pasiūlos sumažėjimo, jų paklausos išaugimo, trūkinėjančių tiekimo grandinių, sudėtinga yra atskirti Lietuvos verslus, kurie su Kinijos rinka patiria sutrikimų dėl įtampos dėl Taivano, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Afganistano Kundūzo miesto centre sekmadienį vyksta intensyvūs vyriausybės pajėgų ir Talibano kovotojų mūšiai, pranešė pareigūnai ir vietos gyventojai. Šio šiaurinio miesto praradimas suduotų didelį smūgį centrinei vyriausybei, kuri užleido kovotojams didžiąją dalį šalies kaimiškų teritorijų ir sutelkė dėmesį į miestų gynybą nuo Talibano puolimų. „Įvairiose miesto dalyse gatvėse vyksta aršios kovos.