istorikas

Skaudi žinia – gegužės 22 dieną mirė istorikas, mokytojas, literatas Vytautas Gasiūnas. Socialinio tinklo „Facebook“ Rokiškio literatų klubo „Vaivorykštė“ puslapyje vyro atminimui skiriami jautrūs žodžiai: „Istorikas visą gyvenimą mąsto apie amžinybę ir dirba būtent jai... Mokytojas daro įtaką amžinybei ir nenuspėsi, kur jo įtaka baigiasi... Literatas savo kūryba peržengia amžinybės erdves ir gyvena jose dar žemiškajame gyvenime.

Šiandien, prieš daugiau nei 100 metų ryžtingi Lietuvos vizionieriai pasirašė dokumentą, kuriuo nustatė, kad nuo šiol valstybė bus demokratinė, su sostine Vilniuje. Pasak istoriko Norberto Černiausko, tuometinė lietuvių vizija buvo labai drąsi vien dėl to, kad ateitis buvo labai miglota, nuolat susiduriant su grėsmėmis iš išorės, buvo neįmanoma nuspėti, kas įvyks kitą dieną.

Pasvalio krašto muziejus pranešė liūdną žinią – mirė Albinas Kazlauskas: istorikas, kraštotyrininkas, žurnalistas, muziejaus kūrėjas ir ilgametis darbuotojas. Dzūkijos sūnus, kuris savo darbais daugybę metų pildė Pasvalio krašto istorijos aruodus. „Atsisveikinimas vyks sausio 31 d. (trečiadienį), 8–12 val. V. Vaišvilienės laidojimo namuose (Stoties g. 13, Pasvalys). Urna išnešama 12 valandą“, – teigiama pranešime.

Šiuo metu nėra susidariusi padėtis, dėl kurios karas Ukrainoje galėtų būti įšaldytas arba su Rusija būtų galima susitarti derybų keliu, teigia britų istorikas, karo ekspertas Timothy Gartonas Ashas. Jo nuomone, Europa turėtų atsibusti ir imtis reikiamų veiksmų, kad užtikrintų Ukrainos pergalę. „Pirmiausia turime aiškiai suprasti, kas vyksta Ukrainoje. Nėra jokios aklavietės, dėl kurios konfliktas galėtų būti įšaldytas arba išspręstas derybų keliu, kaip naiviai tikisi kai kurie Vakaruose.

Iš antradienį prasidėsiančio NATO viršūnių susitikimo vieni tikisi istorinio sprendimo dėl Ukrainos narystės Aljanse, kitų lūkesčiai – santūresni, liečiantys kitas svarbias sritis: ginkluotės tiekimą, NATO rytino flango stiprinimą, Švedijos narystės problemą. Apie tai, ko galime ir turėtume tikėtis, laidoje „Dienos komentaras“ klausėme istoriko Algimanto Kasparavičiaus.

Rusija šiandien kariauja taip pat, kaip ir Antrajame pasauliniame kare, nes mano, kad toks kariavimo būdas – pats geriausias. Dešimtmečius nesikeičianti Rusijos karo taktika leido numanyti, kaip jie veršis į Ukrainą, ką ir kada naudos, ko sieks. Tiesa, Ukraina taip pat kariauja „sovietinio stiliaus“ karą, todėl šiandien mūšio laukuose matome besigrumiančias dvi sovietinio paveldo armijas.

Nuo balandžio 17 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro pareigas pradėjo eiti dr. Inga Zakšauskienė, praneša Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba. Inga Zakšauskienė 2015 m. Vilniaus universitete apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema „Vakarų radijo transliacijos į sovietų Lietuvą“. Mokslinė dr. I. Zakšauskienės veikla apima Šaltojo karo, medijų istorijos, informacijos poveikio uždarose visuomenėse, informacinių karų temas.

Prieš kelias dienas miręs paskutinysis sovietų lyderis Michailas Gorbačiovas buvo vertinamas Vakaruose ir nekenčiamas Rusijoje. Na, o Baltijos šalys, Sakartvelas ar Azerbaidžano gyventojai šiam žmogui jautė „ypatingus“ jausmus. Tokius, kurių nesuprato nei Vakarai, nei Rusija. Nors M. Gorbačiovas savo laiku gavo Nobelio taikos premiją, taikiu lyderiu lietuviai, sakartvelai ar „juodojo šeštadienio“ aukų artimieji Baku, jo nelaikė.

Istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas Tomas Čelkis sako, kad senosios sienos ir teritorijos, kurios dabar vėl atgyja politiniuose debatuose ir karo lauke, anuomet buvo kur kas mažiau apibrėžtos, o teritorijų vertę lėmė ne žemė, o žmonės. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) Vytauto laikais buvo nuo jūros iki jūros, bet suvokti valstybės mastą bei jos valdymo modelį nebuvo lengva net pačiam didžiajam kunigaikščiui.

2022 m. birželio 27 d., eidamas 81 metus, mirė ilgametis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, iškilus Lietuvos istorikas doc. dr. Algis Povilas Kasperavičius, rašoma Vilniaus universiteto pranešime.  Algis Povilas Kasperavičius 1975 m. su pagyrimu baigęs Istorijos fakultetą, 1983 m. Maskvoje apgynė disertaciją iš XX a. Prancūzijos istorijos tematikos.

Įsakęs savo šalies kariams įsiveržti į Ukrainos teritoriją, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuvedė Rusiją tiesiai į spąstus, sako buvęs lenkų disidentas Adamas Michnikas, nuspėdamas visišką V. Putino pralaimėjimą ir pabrėždamas, kad vėliau galbūt rasis galimybių Rusijoje imtis būtinų liberalių reformų įgyvendinimo.

Kol didmiesčiai valo savo erdves nuo sovietmečio palikimo, mažesnių miestų ir miestelių aikštėse dar galima aptikti užrašų ir simbolių, kurie šlovina SSRS. Šiuo metu gyventojai dėl karo Ukrainoje į istorinius Rusijos ženklus reaguoja itin jautriai ir dauguma piktinasi, kodėl jie dar stovi. Istorikai mano, kad Rusiją šlovinančių simbolių Lietuvoje neturėjo likti daugiau nei prieš 30 metų, o stovintys paminklai su SSRS simboliais rodo vietos valdžios aplaidumą.

Atkurtai Lietuvos nepriklausomybei – jau daugiau nei trys dešimtmečiai, tačiau vis dar pasigirsta nuomonių, kad „prie ruso buvo geriau“. Iki šiol, grindžiant tokią mintį, pateikiami jau klišėmis tapę argumentai: „Visi darbus turėjo“, „visi lygūs buvo“. Anaiptol, sovietinę realybę tyrinėjantys istorikai su tokiomis mintimis nesutinka, o vienas iš kontrargumentų – žvilgsnis į parduotuves ir jų asortimentą sovietmečiu.

Lietuva ir visas pasaulis pastaraisiais metais išgyvena ne patį geriausią laikotarpį. Užklupęs koronavirusas sustoti privertė didžiąją dalį valstybių – įvesti griežti karantino apribojimai. Toks įvykių posūkis stipriai paveikė šalies verslą, žemės ūkio produkcija besiverčiančius žmones.

Ketvirtadienį minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 31-ąsias metines tradicinė Nepriklausomybės stipendija įteikta istorikui Mariui Ėmužiui. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas M. Ėmužis stipendiją gavo už projektą „Penktoji kolona nepriklausomoje Lietuvoje 1919–1940 m.: komunistinis pogrindis ir jo tinklaveika“. Jo tyrimo tikslas – ištirti konfliktus tarp Lietuvos komunistų partijos lyderių, blokų susidarymą bei jo įtaką sovietų Lietuvos administracijos formavimuisi ...

Eidamas 92 metus šeštadienį mirė Lietuvos žurnalistikos pedagogas, spaudos, literatūros istorikas Bronius Raguotis.  Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesorius Andrius Vaišnys.

Rusijoje ilgiems metams belangės nuteistas garsus istorijos profesorius, šiurpinančiomis aplinkybėmis nužudęs savo mylimą studentę. Ne kartą Napoleoną suvaidinusio žymaus profesoriaus teismas sulaukė itin daug dėmesio ir vėl paskatino kalbas apie prastą moterų teisinę padėtį šalyje. 12,5 – tiek metų kalėjime turės praleisti Rusijoje Napoleonu pravardžiuojamas garsus Sankt Peterburgo universiteto docentas Olegas Sokolovas.

Buvęs Sankt Peterburgo valstybinio universiteto docentas Olegas Sokolovas, kaltinamas universiteto aspirantūros studentės nužudymu ir neteisėtu šaunamojo ginklo laikymu, pirmadienį per apklausą teisme prisipažino dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų. „Prisipažįstu dėl žmogžudystės ir gailiuosi dėl to, ką padariau“, – O. Sokolovas sakė Sant Peterburgo miesto teisme. Jis taip pat pripažino savo kaltę dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo.

Rusijos teismas antradienį skyrė 13 metų laisvės atėmimo bausmę gerbiamam sovietų Gulago sistemos istorikui Jurijui Dmitrijevui dėl kontroversiško kaltinimo lytiniu smurtu prieš nepilnametę. J. Dmitrijevas, garsios žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ padalinio šiaurės vakarinėje Karelijos respublikoje vadovas, ne vieną dešimtmetį užsiėmė per sovietų diktatoriaus Josifo Stalino represijas nužudytų žmonių masinių kapaviečių paieškomis ir atlikdavo palaikų ekshumavimą.

Panevėžyje sekmadienį palaidotas partizanas Juozapas Streikus-Stumbras. Laisvės kovotojo palaikai anksčiau rasti sostinėje, Antakalnyje, Našlaičių kapinėse. Istorikai pasakoja, kad Juozapas Streikus-Stumbras išsiskiria ne tik ypatinga drąsa. Esą jis vienas iš nedaugelio partizanų, kuris sugebėjo okupantams priešintis labai ilgai – net penkiolika metų miškuose kovojo už Lietuvos laisvę.

Lietuvos gyventojų genocido centras skelbia apie atradimą – antrojo tarpukario Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio lageryje rašytą dienoraštį. Tiesa, Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotojus tokia žinia prajuokino: dienoraštis visada gulėjo jų fonduose, tad ieškoti jo visai nereikėjo. Visgi mažytę pieštuku tremtyje rašytą prezidento knygelę jie kelia į dienos šviesą.

Eidamas 88-uosius metus antradienį mirė rašytojas, dailininkas, dramaturgas, vertėjas Romualdas Lankauskas. Apie tai savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pranešė vertėjas Valdas V. Petrauskas. R. Lankauskas gimė 1932 metais Klaipėdoje, vėliau Vilniaus universitete studijavo rusų kalbą ir literatūrą, dirbo kultūrinių leidinių redakcijose. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu jis parašė apsakymų knygų vaikams, vėliau lietuvių prozoje sukūrė glaustos novelės modelį.

Lietuva atsisveikina su neeiline mokslo asmenybe – profesoriumi istoriku Edvardu Gudavičiumi. Artimieji, bičiuliai ir kolegos sunkiai renka žodžius ir profesorių išskiria, kaip didį istoriką ir kartu labai paprastą ir nuoširdų žmogų. Gudavičiaus netektį jo kolega istorikas Alfredas Bumblauskas įvardija kaip didžiulį praradimą visam istorijos mokslui.

2019 m.  lapkričio 6 d. Lietuva patyrė didžiulę netektį – eidamas 93-iuosius metus, mus paliko vienas žymiausių ir produktyviausių XX–XXI a. sandūros Lietuvos istorikų, vienas aktyviausių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų tyrimų ir atkūrimo idėjos rėmėjų, bičiulis ir bendražygis Profesorius Mečislovas Jučas (1926–2019), rašoma valdovų rūmų muziejaus tinklalapyje.

Vilniaus Profsąjungų rūmų griovėjai po rūmais atvėrė milžinišką bunkerį. Tai viena didžiausių slėptuvių visame mieste. Karo atveju joje galėjo pasislėpti iki pusantro tūkstančio žmonių. Iš daugiau kaip pusšimtį metų čia, ant Vilniaus Tauro kalno, stovėjusių sovietinių Profsąjungų rūmų per tris su puse savaitės nuo griovimo darbų pradžios beliko statybinių atliekų krūva, o nedidelės durelės veda į po visais rūmais jų statybos metu įrengtą slėptuvę.

Kolektyviniai sodai sovietmečiu nebuvo tik mažytė poilsio oazė ar vieta, į kurią nuo monotoniško darbo ritmo pabėgdavo socialistinis pilietis. Sodai gelbėjo nuo maisto trūkumo, kai kam tapo papildomu pajamų šaltiniu, o sodo nameliai tapo dar viena sfera, kurioje lietuviai bandė apžaisti griežtus valdžios reikalavimus. Portalas tv3.lt siūlo pasidairyti po įdomius istorijos užkaborius ir kiekvieną sekmadienį sužinoti šį tą netikėto.

  Rusų istorikas, seniausios Rusijos žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ skyriaus Karelijoje vadovas, tyrinėjęs Stalino Didžiojo teroro aukų masines kapavietes ir ekshumavęs palaikų, ketvirtadienį buvo išteisintas vaikų pornografijos gamybos byloje, tačiau buvo pripažintas kaltu dėl šaunamųjų ginklų laikymo, pranešė jo advokatas Viktoras Anufrijevas.

Žydų genocido vykdytojais Lietuvoje turėtų būti laikomi, net tik tie, kurie spaudė ginklo gaiduką, bet ir tie, kurie vežė žydus, saugojo žudynių vietas, teigia istorikas. Jis pabrėžė, kad nustatyti žydų genocido vykdytojų skaičių galima tik labai apytikriai.

  Lietuvos krepšinio ir viso sporto visuomenė neteko ryškios asmenybės. Kovo 6-osios vakarą, eidamas 85-uosius metus, Vilniuje mirė žymus sporto žurnalistas, istorikas, kolekcininkas, muziejininkas ir dailininkas Vytautas Gudelis. 1930 metų balandžio 15-ąją gimęs V.Gudelis ilgus metus kaupė ir eksponavo vertingas istorines sporto relikvijas. Jis yra daugelio knygų bei albumų apie sportą sudarytojas ir dailininkas.

Lietuvos atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme Egidijus Kūris nesutiko su daugumos kolegų sprendimu, kad Vengrija pasielgė netinkamai, kai nubaudė žinomą istoriką, apkaltinusį buvusį komunistą teisėją kolaboravus su saugumu komunistinio režimo metais. Atskirąją nuomonę byloje paskelbęs E.Kūris teigė neįžvelgiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo.

Rita ŽADEIKYTĖ Savaitgalį iš III Lietuvos istorikų suvažiavimo Šiauliuose į Vilnių traukiniu vykęs istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas nustebo pamatęs lentelę ant Šiaulių geležinkelio stoties pastato. Ji skirta įamžinti trėmimo laikotarpį – nuo 1940 iki 1990 metų. „Kas jus, gerbiami šiauliškiai, tūkstančiais trėmė vagonais 1990 metais į Sibirą?“ – klausė istorikas.

Lietuvos didžiuosius kunigaikščius iki Vytauto Didžiojo istorikas Karolis Zikaras siūlo pervadinti karaliais. Pasak istoriko, Lietuvos valdovai nepelnytai tituluojami tik kunigaikščiais, o rašto darbus apie savo šalies istoriją rašantys NATO valstybių karo akademijose studijuojantys Lietuvos karininkai dažnai lieka nesuprasti, nes Europoje kunigaikščio titulas turi kitą prasmę, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Tada jų klausia: „Jei Lietuva buvo kunigaikštystė, tai kam pavaldi? Kam būdavo pava...

„Nuo politinės istorijos prie istorijos politikos?“ – taip pavadintas Šiaulių universiteto bibliotekoje rugsėjo 26–29 dienomis vyksiantis III Lietuvos istorikų suvažiavimas. Į jį atvažiuos šalies istorikų elitas. Vienas iš suvažiavimo organizatorių Šiaulių universiteto profesorius Arūnas Gumuliauskas sako, kad šis suvažiavimas – svarbesnis įvykis nei „Šiaulių dienos“. Po jo gali tekti perrašyti ir istorijos vadovėlius.

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus praėjusią savaitę Lenkijoje išsakyto atsiprašymo už praėjusios kadencijos Seimo sprendimą nepritarti įstatymui dėl pavardžių rašymo lenkiškais rašmenimis sureikšminti neverta, kadangi ministras kalbėjo labai atsargiai, tačiau santykius su lenkais gerinti būtina, mano Ježio Gedroico (Jerzy Giedroyc) dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininkas, istorikas Alvydas Nikžentaitis.

Lenkijoje rekordiškai nusekusi Vyslos upė atskleidė šimtus metų slėptus lobius. Archeologai pagaliau rado dalį Abiejų Tautų Respublikos palikimo, kurį XVII amžiuje pavogė į šalį įsiveržusi švedų kariuomenė. Didžiausia Lenkijos upė pavargo slėpti šimtametes paslaptis, ir nusekus vandeniui į dienos šviesą vienas po kito ėmė lįsti architektūriniai lobiai. Vyslos dugnas dabar primena didingus griuvėsius, įklimpusius dumble.

Eidamas 84-uosius metus liepos 25 dieną Vilniuje mirė žymus istorikas, Lietuvos mokslų akademijos narys profesorius habilituotas daktaras Vytautas Merkys, Eltai patvirtino Lietuvos mokslų akademijoje.

Šioje knygoje Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai – literatūrologė, filosofas, istorikas, teisininkas ir ekonomistas – kiekvienas savaip žvelgia į svarbiausias humanitarines ir socialines grėsmes bei jų padarinius Lietuvai. Atsižvelgdami į tai, kad visapuse Lietuvos strateginės situacijos moksline analize nesidomi nei mūsų išrenkamos valdžios, nei biurokratinis aparatas, mokslininkai patys ėmėsi analizuoti  humanitarinę, socialinę, ekonominę ir teisinę mūsų valstybės situaciją.

Eidamas 53-iuosius metus sekmadienį netikėtai mirė istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Kęstutis Gudas. K. Gudas 1982 metais Vilniaus universiteto Istorijos fakultete įgijo istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojo specialybę. 1987-1990 m. - šiame fakultete mokėsi Visuotinės istorijos katedros aspirantūroje. K. Gudas yra dirbęs Panevėžio 11-osios vid.

Jau ne vienas iš mūsų buvo apžiūrėti Gian Lorenzo Bernini Romoje statytų obeliskų, palypėti į Šv. Angelo pilį, kur paslaptingi Vatikano klerkai apsimeta iliuminatais (o gal ir neapsimeta). Kiti ilgai žiūrėjo Luvre į „Moną Lizą“, stengdamiesi atspėti, kas gi dar ten galėtų būti užšifruota. Ir dabar jau tikrai visi žinome, kas tokie buvo tamplieriai, už ką juos sudegino ir kur gali būti paslėptas Šventasis Gralis.