istorikai

Prezidentūrai aiškinant, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda dėl stažuotės Vokietijoje nebendravo su sovietinės KGB pareigūnais, istorikė Kristina Burinskaitė sako, kad tuometinėmis aplinkybėmis tai buvo įmanoma. Prezidento komunikacijos grupė antradienį BNS nurodė, kad G. Nausėda nėra bendravęs su KGB pareigūnais nei stažuotės Vokietijoje, nei kokiais kitais klausimais. „1989 m. Prezidentas dalyvavo tuometinės LSSR švietimo ministerijos paskelbtoje atrankoje dėl stažuotės Vokietijoje.

Istorikai, literatūrologai, kultūros tyrinėtojai ragina Vilniaus savivaldybę išsaugoti sostinėje veikiančius Venclovų namus-muziejų, tačiau pripažįsta, kad jie turėtų keistis. Vilniaus savivaldybės surengtoje sostinės Rotušėje vykusioje ekspertų diskusijoje ketvirtadienį dauguma kalbėjusiųjų kritikavo atsinaujinančius savivaldybės ketinimus muziejų pervadinti ar apskritai atsisakyti jo finansavimo.

Rusijos valdžia didina spaudimą tyrėjams ir aktyvistams, besipriešinantiems Maskvos istoriniam naratyvui, ypač susijusiam su stalinizmo laikų valymais ir bendradarbiavimu su nacistine Vokietija, ketvirtadienį pareiškė viena tarptautinė žmogaus teisių organizacija.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį susitiks su trijų universitetų ir Lietuvos istorijos instituto istorikais aptarti situacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC). Prieš savaitę į Seimo pirmininkę kreipėsi Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė Loreta Skurvydaitė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius Vasilijus Safronovas bei Vyta...

Generolas Vėtra – žydų likviduotojas ar gelbėtojas? Šis klausimas, matyt, dar ilgai audrins visuomenę, mat Genocido ir rezistencijos centras skelbia naują, savo pačių ankstesnėms išvadoms prieštaraujančią pažymą. Tyrėjai paviešino kunigo Jono Borevičiaus liudijimą Jungtinių Valstijų teismui, kuriame jis pasakoja, kad Jonas Noreika Šiauliuose organizavo žydų gelbėjimo tinklą.

Vilniaus mero sukeltas chaosas dėl atminimo lentos generolui Vėtrai, regis, tampa neįkandamu riešutu ir aukščiausiems valstybės vadovams, ir istorikams. Prezidentas Gitanas Nausėda norėtų vieningos valstybės pozicijos, kaip įamžinti istorines asmenybes, ir susikvietė kelias dešimtis ekspertų aptarti, kaip elgtis toliau. Tačiau paaiškėjo, kad specialistai mano priešingai – vienos tiesos net ir istorijoje nebūna.

Šiaulių universiteto bibliotekoje vyksta trečiasis Lietuvos istorikų suvažiavimas ,,Nuo politinės istorijos prie istorijos politikos?“. Tris dienas truksiančio renginio organizatoriai – Lietuvos nacionalinis istorikų komitetas, Lietuvos istorijos institutas ir Šiaulių universitetas. Vakar prasidėjusiame istorikų suvažiavime siekiama įvairiais požiūriais nagrinėti istorijos ir politikos ryšius nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iki dabartinių laikų, sakoma Šiaulių universiteto pranešime.

Simona Aginskaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvių, lenkų ir baltarusių istorinėje atmintyje Žalgirio mūšio pasakojimai skiriasi. „Skirtingi istoriniai pasakojimai kaunasi dėl to, kas yra svarbiausias šio mūšio nugalėtojas ir kas yra didžiausias priešas“, – sako D. Staliūnas, vienas iš knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį?“ autorių. Lenkams ilgai tai buvo Jogailos pergalė, lietuviams – Vytauto nuopelnas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sudarė tarptautinę komisiją nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Prezidentė antradienį pasirašė tai numatantį dekretą, kuris skelbiamas Prezidentūros puslapyje.

Vilniuje prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) penktadienį piketavę klubo „Viduramžių pasiuntiniai“ nariai, persirengę kryžiuočių riteriais, kvietė taisyti Lietuvos viduramžių istorijos vadovėlius ir griauti, jų nuomone, gajų mitą, kad LDK kariai buvo laukiniai ir laimėti mūšius jiems padėdavo tik sėkmė. „Vokiečių ordinas nebuvo sutriuškintas laukinių. Lietuviai turėjo beveik tokią pat šarvuotę kaip ir mūsų ordinas.

Tariamų tradicinių partijų marginalėjimas ir ilgus metus vykdyta stručio politika Vilniaus kraštui gali duoti vaisių, kuriuos raškys Valdemaras Tomaševskis ir jo lietuviški atitikmenys.

Istorikai atrado įrodymų, leidžiančių manyti, kad futbolas buvo žaidžiamas 300 metų anksčiau nei, kaip teigiama, šis sportas buvo išrastas. Nors pirmąjį tarptautinį mačą Anglija ir Škotija sužaidė 1872 metais, nauji įrodymai rodo, kad organizuotos formos žaidimą karališkosios šeimos nariai žaidė nuo XV amžiaus pradžios, remdamasi „The Times“ praneša naujienų agentūra AFP.

Šeštadienį Seime prisaikdintas Seimo narys Naglis Puteikis. Priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Rumualdas Kęstutis Urbaitis. R. K. Urbaitis, prieš priimdamas Seimo nario priesaiką, paaiškino Konstitucijoje ir Seimo statute įtvirtiną teisinį reguliavimą, susijusį su Seimo nario priesaikos davimu. Po priesaikos išrinktasis Seimo narys įgijo visas Tautos atstovo teises.

Puošniausiame ir svarbiausiame Vilniaus universiteto Didžiajame kieme tęsiami fasadų tapybos tyrimai, konservavimo bei restauravimo darbai, kuriuos atlieka Šarūno Juršėno įmonė „Senoji freska“. Bus nudažyti ir patys fasadai, praneša Kultūros paveldo departamentas. Šių metų tvarkybos darbams atlikti numatyta 238 tūkstančiai litų. Pusę šios sumos skyrė Kultūros paveldo departamentas, kitą pusę – Vilniaus universitetas.

Seimo tinklalapyje skelbiama: „2011-ieji – Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metai“. Dėl netekčių viskas aišku, o štai dėl laisvės gynimo vis dar yra abejojančiųjų. Birželio 14 dieną paminėjusi sovietinių trėmimų 70 metų sukaktį, vadinamą Gedulo ir vilties diena, Lietuva pasitinka ir birželio 23-iosios įvykių 70-metį. Valstybės mastu bus minima iškili sukaktis - numatyta daugybė oficialių renginių.

Kai archeologai atkasė šį Bronzos amžių siekiantį lobį – neaprėpiamą skaičių statulėlių – iš laimės jie greičiausiai neturėjo kur dėtis. Tačiau išsamesni tyrimai atskleidė, jog radinys – tarsi priešistorinė dėlionė, be jokio paaiškinamo sprendimo: tarp tūkstančių suskaldytų figūrėlių nėra nei vienos su kita derančios dalies.

„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia". Ši Lietuvos himno eilutė yra priesakas mylėti Tėvynę ir nepamiršti jos garbingos praeities. 17 istorinių knygų autorė istorikė ir muziejininkė Viga Joana ČIPLYTĖ teigia, kad istorikai budi visada, tačiau turi praeiti bent 20 ar 30 metų, kol dokumentai ar žmonių gyvenimo istorijos įgauna svorio, tampa muziejinėmis vertybėmis. Vartyti 100 metų senumo laikraščius jau pavojinga sveikatai, tačiau neapsakomai įdomu.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sveikina istorikų iniciatyvą parengti bendrą veikalą apie Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos istoriją ir paragino ieškoti mūsų tautas jungiančių, o ne skiriančių dalykų. „Pritariu šiai iniciatyvai, nes toks istorinis veikalas ženkliai prisidėtų prie bendros mūsų tautų istorinės ir geopolitinės tapatybės suvokimo.

Varšuvos universiteto profesorius Miroslavas Nagielskis teigia, kad vertindami Žalgirio mūšį lietuviai per daug išaukština Vytauto vaidmenį. „Lietuvos istorikai visiškai skirtingai nei lenkai vertina Vladyslavo Jogailos ir kunigaikščio Vytauto vaidmenį Žalgirio mūšyje ir stebėtinai keistai interpretuoja trumpą lietuvių pabėgimą iš mūšio lauko“, - Lenkijos spaudos agentūrai PAP sakė profesorius.

Prieš 600 metų įvykęs Žalgirio mūšis ir jo vardas išlieka tam tikru lietuviškumo simboliu, tačiau dabartinis šio istorinio įvykio supratimas Lietuvoje likęs nuo sovietmečio, nors ir tuomet visuomenėje buvo antitarybinio turinio.

Prieš 92 metus priimant 1918 metų Vasario 16-osios Lietuvos valstybės nepriklausomybės aktą buvo puoselėti aukštesni idealai ir valstybingumo lūkesčiai nei dabar. Kitą savaitę minima viena iš svarbiausių lietuvių tautai dienų praranda savo aktualumą ir nustumiama į antrą planą. Tai iliustruoja ir faktas, jog šiais metais pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį Vasario 16-osios nešvęsime valstybiniu lygiu.