išradimai

Lietuvių įkurta kibernetinė saugos sprendimų bendrovė ir Lietuvos „vienaragis“ „Nord Security“ užpatentavo 100-ąjį išradimą Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir dabar turi daugiausiai šios šalies patentų Baltijos šalyse, pranešė bendrovė. Visi užpatentuoti technologiniai sprendimai sukurti ir tobulinti Lietuvoje. Juos kuriant dalyvavo daugiau nei 50 bendrovės darbuotojų, didžioji dauguma jų yra daugiau nei vieno patento išradėjai.

Nors reaktyvinės kuprinės daugeliui asocijuojasi su veiksmo filmais, jomis jau skraido Jungtinės Karalystės paramedikai. Tiesa, kol kas tik treniruojasi. Nors Jungtinės Karalystės Kambrijos regione pila lietus, paramedikas Džeimis kyla į orą – jis tikrina, kokiu pajėgumu gali skristi ant jo pečių esanti reaktyvinė kuprinė. Šį regioną dažnai užklumpa lietūs ir stiprūs vėjai, tad patikrinti, ar su kuprine įmanoma užskristi į kalną – tiesiog būtina.

Ar norėtumėte mokėti skraidyti? Jungtinės Karalystės kompanija nuo šiol siūlo tokią galimybę – tiesa, teks nusipirkti reaktyvinį kostiumą, kuris kainuoja tiek pat, kiek prabangus butas Gedimino prospekte. Šiuo metu su jais treniruojasi Jungtinės Karalystės paramedikai – esą taip pavyktų į iškvietimus nuvykti vos per keletą minučių. Paramedikas Jamie kyla į kalną.

Širdies ir kraujagyslių ligos tūkstančiams žmonių sukelia komplikacijas ar net mirtį, tačiau užkirsti tam kelią galėtų reguliariai atliekami tyrimai. Sprendimo kaip tą padaryti ėmėsi ieškoti Lietuvos mokslininkai – ir jiems pavyko. Kauniečio dr. Gedimino Mikulėno iniciatyva buvo sukurti išmanūs marškinėliai, kurie suteikia galimybę medicinos personalui gauti informaciją apie pacientų širdies veiklą ir peržiūrėti jų elektrokardiografijos (EKG) duomenis ištisą parą.

Vilkiko vairuotojas iš Pasvalio rajono susikonstravo savadarbį bolidą. Ir ne bet kokį, o triratį. Vyras sako techniką mėgęs nuo vaikystės, tad laisvu nuo darbų laiku traukia ne į barą, o į garažą savame kieme. 45-erių vyro svajonė sukonstruoti sraigtasparnį ar skraidančią lėkštę. Triratis bolidas, kaip jį vadina pats kūrėjas, kol kas išbandomas savame kieme. Konstruoti bolidą vyras pradėjo prieš ketverius metus. Sako, jei laiko turėtų daugiau, jau būtų baigęs.

Vieno Japonijos miesto gyventojus nuo šiol vežios tikri transformeriai – transporto priemonės, galinčios riedėti ir įprastais keliais, ir geležinkeliu. Taigi japonams nereikės ieškoti autobuso, kuris juos nuveš iki traukinių stoties ir tuomet perlipti į traukinį. Viską atliks vienas „traukinio-busas“. Maždaug prieš 40 metų Japonai sukūrė žaislus, kuriuos dabar vadiname transformeriais. Robotus galinčius susidėlioti į įvairias transporto priemones.

Pašalus orams daugeliui vairuotojų tenka susidurti ir su sniegu nuklotomis gatvėmis ir plikledžiu… Bet ateityje tokios problemos mums vargu, ar rūpės, mat į darbą galima bus tiesiog nuskristi nuosava skraidykle – bent jau tokią ateitį siūlo viena švedų kompanija, sukūrusi visiems norintiems ir pinigų turintiems prieinamą asmeninę skraidyklę. Neabejotinai smagu būtų lyg pasakoje apie Aladiną – atsisėsti ant stebuklingo kilimo ir įsakyti jam skristi.

Žymiaisiais Amsterdamo kanalais miesto gyventojai ir svečiai jau netrukus galės plaukioti valtimis, kurios save vairuoja pačios. Išradėjai tikisi jų pagalba atlaisvinti miesto kelius. Be to, be žmogaus įsikišimo kanalus narstančios valtys dar ir tvarkys miestą. Tylutėliai plaukiančiomis robovaltimis netrukus Amsterdame galės pasiplaukioti kiekvienas norintis. Elektra varoma autonominė valtis be žmogaus įsikišimo gali lengvai nuplukdyti, kur reikia plačiame Amsterdamo kanalų labirinte.

Po Vakarų Romos imperijos žlugimo V mūsų eros amžiuje atsiradęs valdžios vakuumas privedė prie karų, bado, ligų ir mokslo tamsiųjų amžių. Bet viduramžiai, kaip ir bet kuris kitas istorijos laikotarpis, toli gražu nebuvo menkos technologinės pažangos laikotarpis. Šie 10 viduramžių išradimų yra puikūs pavyzdžiai. Kai kurie iš jų buvo tokie svarbūs, kad kai kuriuos šiek tiek patobulinę naudojame iki šiol.

Šiemet mokslas žengia didžiuliais žingsniais pirmyn. Vos per metus sukurtos vakcinos nuo koronaviruso. O štai viena prancūzų kompanija ką tik gavo Europos Komisijos leidimą gaminti ir parduoti dirbtines širdis. Prancūzų proveržis moksle ir medicinoje žada kur kas šviesesnę ateitį viso pasaulio širdies ligoniams. Prancūzų kompanijos „Carmat“ sukurta dirbtinė širdis sveria 900 gramų. Ji tris kartus sunkesnė nei suaugusio žmogaus krūtinėje plakantis raumuo.

Kviečiame pasvajoti apie ateitį, kuomet nuėję į vandens pramogų parką galėsime pasiplaukioti ne tik su delfinais, bet ir rykliais ar net jūros periodo parko dinozaurais ir nebijoti, kad jie mus praris. Jau sukurtas robotas delfinas, kuris beveik niekuo nesiskiria nuo tikro. Žydrame baseino vandenyje sklendžiantis delfinas – ne sugautas kur nors vandenyne ar išveistas dirbtinomis sąlygomis.

Daugeliui pasaulio šalių ruošiantis antrai koronaviruso bangai, didžiosios farmacijos kompanijos didina apsukas besistengdamos kuo greičiau sukurti vakciną nuo viruso. Be to, viena amerikiečių kompanija netgi tvirtina, kad jų kuriama vakcina leis skiepyti žmones greičiau nei buvo manyta ik šiol. O kol vakcinos tik bandomos su žmonėmis, britai į kovą su virusu telkiasi robotus, o suomiai net šunis.

Lietuva drąsiai pasitinka 4-osios pramonės revoliucijos iššūkius. Mūsų šalyje kuriami ir diegiami robotai – atveriami keliai jiems įsitvirtinti gamybos, verslo ar net paslaugų sektoriuose.  Lietuvių mokslininkų sukurtas roboto voro prototipas – analogų pasaulyje neturintis išradimas su unikalia logistikos sistema. Šis voro prototipas – tai mokslo ir verslo išradimas. Lietuva turi tvirtas ambicijas plėsti robotiką ir skaitmenizuoti gamybą.

Unikalūs lietuvių išradimai kuria naują istoriją biotechnologijų industrijoje. Ląstelės – kovotojos nugali vėžį, o 3D lazeriniai spausdintuvai – geba atkurti kaulą! Mokslo ir verslo bendradarbiavimo galia kuria stebuklus. Sunku patikėti, bet mes patys savo ląstelių pagalba galime įveikti vėžį. Dentritinių ląstelių vakcina – lietuvių mokslininkų vystoma technologija, padedanti beveik pusei sergančiųjų visiškai įveikti ligą.

Ar kada nors svajojote, kad rytais, kai visai nebelieka laiko – nebereikėtų rišti batų? Ar žinojote, kad batų raištelių rišimas kasdien užtrunka apytiksliai 20 sek., tad per metus galima sutaupyti net porą savaičių laiko.  Todėl Lietuvių sukurta inovacija išsprendė šią problemą, išrasdama batraiščius, kurių nereikia rišti.

Automobilių gamintojai visuomet stengiasi tobulėti ir neatsilikti nuo pasaulyje vyraujančių tendencijų. Dabar daugelis gamintojų plėtoja elektra varomų automobilių idėjas – tai vienas pagrindinių automobilių kūrėjų tikslų. Anksčiau automobilių konstruktoriai turėjo žymiai daugiau laisvės, nes automobiliai tuomet tiesiog neturėjo tam tikrų dalykų, kuriuos turi dabar. Pavyzdžiui, elektra valdomi langai, šildomos sėdynės, iš anglies pluošto pagamintos detalės.

Palyginus šiuolaikinius, modernius medicinos prietaisus su viduramžiais ar naujaisiais laikais naudojamais prietaisais, nė nekyla abejonių, kodėl žmonių mirtingumo amžiaus lygis ženkliai nukrito. Mokslininkai ir medikai eksperimentavo su labai įspūdingai ir baugiai atrodančiais aparatais. Medikai jau tada bandė pažvelgti į žmogaus smegenis ir vidinius organus. Visgi jų tyrimai nebuvo labai tiklsūs ir pažengę, tačiau kai kurių išradimų idėjos, tik gerokai patobulintos, naudojamos iki šiol.

Ligas prognozuojančios išmaniosios programėlės ir lūžius gydantys įtvarai – tai faktai ne iš fantastikos filmo, o lietuvių mokslininkų kūriniai.  Lietuvos mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra skelbia, jog Lietuva ne tik sulaukia vis daugiau tarptautinio pripažinimo, bet ir investuotojų dėmesio. Kaip gi atrodo sveikatos sutrikimų nustatymas su išmaniosiomis programėlėmis, netrukus ir išvysite.

 Robotai vis dažniau skverbiasi į šiandieninę žmonių buitį ir tampa rimtais pagalbininkais ne tik virtuvėje, bet ir sode ar tvarkant namus. Šiuos robotus pagalbininkus gaminančios kompanijos juos nuolat tobulina, o jų kaina svyruoja nuo 200 iki 12 000 eurų.  1. TRAVELMATE Lagaminas „Travelmate“ naudoja GPS signalą ir yra sujungtas su jūsų išmaniuoju telefonu. Šis lagaminas seks jums visur iš paskos.

Galbūt skraidantys ar plaukiojantys automobiliai mums dar nėra tokie įprasti dalykai, tačiau yra nemažai egzistuojančių daiktų, kuriuos šiandien laikome savaime suprantamais, nors dar neseniai to net nebūtume įsivaizdavę. Štai šie mums visiškai įprasti mūsų kasdienybėje: mobilieji telefonai, internetas, automatiniai automobilio starteriai. Netgi radaro nebuvo net prieš kelis dešimtmečius ... ir vis dėlto mes jais šiandien pasikliaujame.

Kaune naujausių technologijų išradėjai iš visos Lietuvos pristato unikalius įrenginius, lengvinančius buitį ir darančius tiesiog stebuklus. Vienas iš tokių – nevalingą rankų drebėjimą mažinantis ar netgi išgydantis aparatas. Arba... lempa, po kuria tiesiog namuose bet kuriuo metų laiku įmanoma užsiauginti sveikų ir skanių daržovių. Žiūrint, kaip po lempomis noksta ir raudonuoja paprikos, atrodo, jog gana greitai daržoves pilnavertiškai galėsime auginti namuose visais metų laikais.

Eilifas Trondsenas jau daugybę metų dirba „Silicon Vikings“ bendrovėje, skirtoje sujungti Baltijos ir Skandinavijos regionų iniciatyvas su Silicio slėnio rinka. Prieš atvykdamas į Lietuvą dalyvauti forume „Innovation Drift“ ekonomistas sutiko papasakoti, kaip atrodys ateities švietimas. Kai technologijos tobulėja greičiau, nei žmonės sugeba prie jų prisitaikyti, atitinkamai privalo keistis ir švietimas, kuris šiandien rizikuoja sukurti kartą žmonių, tiesiog nebetinkančių moderniam pasauliui.

Agnė Čeplinskienė, Žinios.lt Šeštadienį sostinėje atidarytas Fizlendas, o jame – unikalūs fizikos studentų išradimai. Monika ir Uršulė dar nė nenutuokia, kas jų laukia. Žaibas į merginas pliekia kaip iš dangaus, studentes apsaugo speciali kabina. Šį aparatą, atkuriantį žaibą, sukūrė Vilniaus universiteto fizikos studentai. Dabar žaibą galima paleisti tiesiog kambaryje.

  Pasirodo, kai kuriais atvejais, ankstesni šios žemės gyventojai buvo kur kas sumanesni. Nuo dirbtinių duobučių skruostuose iki mechaninio pelių baidytuvo su katės galva. Ką? Išties, kai kurie iš šių mechanizmų mums šiais laikais tiesiog nepasiekiami (ebaumsworld.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra pranešė pristačiusi naują laidų ciklą „Nepaprasti daiktai”, kuris skirtas smalsiam žiūrovui. Lietuviškų išradimų ir inovacijų laida supažindins visuomenę su inovacijas kuriančių Lietuvos įmonių veikla. Žiūrovams bus pristatomi įmonių kuriami produktai, paremti naujausiomis technologijos, žiniomis ir aktyviu bendradarbiavimu su šalies mokslininkais.

Kauno technologijos ir sveikatos mokslų universitetų mokslininkai jau kurį laiką vykdo bendrus projektus. Jų rezultatus ir naujausius žmonių sveikatai gerinti skirtus išradimus jie pristatys penktadienį. Mokslininkai sako ieškantys ir jau radę būdų, kaip greičiau bei tiksliau diagnozuoti melonomą ir Parkinsono ligą. Sugalvojo ir naują kraujo krešėjimo tyrimo metodą, taip pat kuria koordinacijos ir asimetriškumo nustatymo treniruoklį.

Kol vieni guodžiasi, jog neturi pajamų įsigyti net reikalingiausiems rakandams, kiti griebia jautį už ragų ir viską susikonstruoja patys. Nuo elektros vargingai gyvenančios šeimos namams apšviesti iki didžiulias pinigų sumas kainuojančių mechanizmų (therichest.com).   1. Elektra Nepriteklių kenčiančioje šeimoje augęs Williamas Kamkwamba savo namiškius pradžiugino atradimu, kuris kaip mat palengvino jų gyvenimus. Tuomet dar 14-metis vyrukas greta namo sukonstravo elektrą gaminantį malūną.

Išlaidūs žmonės vos sugedus mechanizmui lekia į parduotuvę, o fantazijos nestokojantys viską greitai pataiso. Pristatome 9 unikalius išradimus, kurie buitį palengvins neišleidžiant nė lito (ebaumsworld.com) 1. Nerandate telefono įkroviklio? Pasikraukite akumuliatorių tiesiai per kompiuterį. O kad būtų patogiau.

Ar prisimenate tokį „Tamagočį“? Ar žinojote, kad jų yra parduota 76 mln. visame pasaulyje? Įdomu? Pažiūrėkime, kokios idėjos padėjo uždirbti milijonus jų autoriams.

Nuo šių metų patentuojantys savo išradimą Lietuvoje gali lengviau pasitikrinti, ar toks išradimas dar nepatentuotas kitose pasaulio valstybėse. Daugiau kaip 2 tūkst. eurų kainavusi patentų paieškos procedūra Lietuvos išradėjams tapo daug prieinamesnė po to, kai šiemet įgyvendintas išlaidų kompensavimo mechanizmas.

Technologijų amžiuje verslas negali išsiversti be novatoriškų idėjų. Išradimai neleidžia sustoti technologinei, pramoninei bei intelektinei pažangai, kuri būtina kiekvienai sėkmingai įmonei. Dažnai išradimas tampa naujo verslo pradžia. Kokiais išradimais Lietuva stebina pasaulį? Ar Lietuvoje yra daug išradėjų? Užs. Nr.

Vasario pabaigoje paaiškės geriausias jaunasis Lietuvos išradėjas. Išradimus kuriantys asmenys dar turi laiko iki vasario 25 d. pateikti paraišką ir pretenduoti gauti tarptautinį pripažinimą – Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimą.

 Šiame sąraše – mažiau žinomi, tačiau labai svarbūs išradėjai, tragiškai žuvę nuo savo pačių išradimų. Tęsinys 5. Johnas Godfrey Parry-Thomas J. G. Parry-Thomas nemirtinga legenda greitų automobilių ir lenktynių pasaulyje, greičio mėgėjas, inžinierius ir vairuotojas, per savo gyvenimą pagerinęs ne vieną greičio ant žemės rekordą. Jam priklauso ir pasaulio rekordas, pasiektas „Babs“ automobiliu.

Šiame sąraše – mažiau žinomi, tačiau labai svarbūs išradėjai, tragiškai žuvę nuo savo pačių išradimų. 10. Aleksandras Bogdanovas A. Bogdanovas – vienas iš tų pamirštų herojų, taip ir nesulaukusių šlovės už savo nuopelnus žmonijai. Jis buvo mokslininkas, filosofas, gydytojas ir vienas iš bolševizmo pradininkų. A. Bogdanovas vienas iš pirmųjų įsivaizdavo kraujo perpylimą kaip kūną stimuliuojančią procedūrą ir tam moksliškai pademonstruoti 1926-aisiais jis įkūrė kraujo perpylimo institutą.

Tikriausiai kiekvienam iš mūsų išradimai pirmiausia asocijuojasi su didžiulėmis laboratorijomis, akiniuotais mokslininkais, kolbomis, mėgintuvėliais ir panašiais dalykais. Tačiau ar žinojote, kad kai kurie didžiuliai išradimai, pakeitę mūsų gyvenimus, buvo atrasti visai atsitiktinai? Toptenz.net pateikia 10 dalykų, kurie buvo išrasti netyčia. Tęsinys 5. Sacharinas Sacharinas yra dirbtinis saldiklis, kurį atsitiktinai atrado vokiečių ir amerikiečių mokslininkas Constantinas Fahlbergas.

Tikriausiai kiekvienam iš mūsų išradimai pirmiausiai asocijuojasi su didžiulėmis laboratorijomis, akiniuotais mokslininkais, kolbomis, mėgintuvėliais ir panašiais dalykais. Tačiau ar žinojote, kad kai kurie didžiuliai išradimai, pakeitę mūsų gyvenimus, buvo atrasti tik atsitiktinumo dėka? Toptenz.net pateikia 10 dalykų, kurie buvo išrasti netyčia. 10. Žaidimas vaikams „Play-Doh“ Nepatikėsite, tačiau iš pradžių tai tikrai nebuvo vaikams skirtas žaislas.

Esate visiškas tinginys? Neturite laiko išsivalyti grindis? O gal netgi tingite išsimaišyti kavos puodelyje cukrų? Tuomet šios idėjos yra būtent jums.

Kasmet Las Vegase vykstanti technologijų paroda CES lyg iš gausybės rago pažeria aibes išradimų. Nors didelė dalis jų išties atrodo lyg prietaisai iš mokslinės fantastikos filmo, pasitaiko ir tokių, kurie verčia susimąstyti apie išradėjų naivumą, rašo qz.com. Siųlome susipažinti, kokie CES prietaisai niekad nebus pritaikomi praktiškai. Akinių plovykla – „Opticwash“ Nors gamintojai teigia, kad automatinė akinių plovyklė yra elegantiška ir paprasta, akivaizdu, kad ši tokia nėra.

Ar kada kilo mintis nupiešti namą ne popieriaus lape, o ore? O gal, pamiršus sudėtingą elektroninio pašto slaptažodį, kilo noras jį turėti su savimi visada, tačiau nevarginti atminties? Dažnas tik pasijuoktų iš tokių ketinimų, bet dabar tai įmanoma. „Time“ žurnalas pateikė metų išradimų sąrašą, kuriame ne tik sudėtingas problemas padedantys spręsti išradimai, bet ir įdomūs prietaisai, atsakantys į klausimus, apie kuriuos retai pagalvojame.

Tęsinys 7. Šienapjovė iš ateities Pristatytas visuomenei šis išradimas buvo 1957 metais. Šienapjovė turėjo savo elektros energijos gamybos sistemą, o sėdintį vairuotoją supo permatomas plastikinis gaubtas. Išradimas turėjo visus tuo metu įmanomus patogumus, tokius kaip oro kondicionierius, radijo telefonas ir net speciali vėsinimo sistema gėrimams atšaldyti.

Išradėjai nenustoja mūsų stebinti. Pasidomėkime, kokiomis įdomybėmis pasaulis buvo praturtintas praeitame amžiuje.  15. Dujokaukė arkliui Šis išradimas atrodo išties keistai, tačiau yra praktiškai pritaikomas. Arklių dujokaukė išrasta 1940 metais Anglijoje ir buvo skirta arkliams apsaugoti per galimas dujų atakas. 14. Plaukų linijos formavimo šepetys Šį neįprastą išradimą sukūrė Tedas Spencis, dirbęs Los Andželo šepečių gamybos korporacijoje. Pristatytas šis šepetys buvo 1950 metais.

„Bet kurios technologijų organizacijos vadovas turi gerai išmanyti inžinerijos mokslus“, – sako pasaulinės mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų ekspertas profesorius Maxas von Zedtwitzas. Neseniai paskaitų ciklą „Globalių mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų valdymas“ Kauno technologijos universitete (KTU) skaitęs mokslininkas pateikė vertingų lyderystės įžvalgų.

Nepriteklius gali žmones paversti kūrybiškais. Tuo įsitikinsite peržiūrėję žemiau pateiktą nuotraukų galeriją. Išradingi žmonės sugalvojo ne tik elektrinę mėsmalę pakaitalą padangai, bet ir modernų Mac kompiuterio kroviklį! Beje, laikiklio telefonui idėja tikrai šauni!...

Žurnalisto Petro Dargio laisvalaikio užsiėmimas – pigių ir paprastų prietaisų gamyba. Kartu su sūnumi Vincu jis išrado netradicinį saulės kolektorių, šilumos siurblį, ekonomaizerį, dujų generatorių ir kt. Savamokslis inžinierius pabrėžė, kad, tinkamai panaudojęs energiją, jis gamina sveiką valgį, šildosi namus ir šiltnamius, mėgaujasi kitais malonumais. „Nereikia nei malkų kirsti, nei dujų pirkti. Jos pačios atsiranda ir pareina į trobą“, – apie naują šių metų išradimą pasakojo P.Dargis.

Lietuvoje stebimas nuoseklus patentuojamų išradimų augimas, pranešė Valstybinis patentų biuras. Aktyviausi šioje srityje – universitetai bei verslo įmonės, dažniausiai patentuojančios atsinaujinančios energetikos, maisto pramonės ir elektronikos sričių išradimus. Per 2013 m. Valstybiniam patentų biurui išradėjai pateikė 82 paraiškas patentams gauti. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos jų bus 140, t. y. 18 proc. daugiau nei 2012 m. (109 paraiškos) ir apie 50 proc.

Lietuvoje pastebimas nuoseklus patentuojamų išradimų augimas. Aktyviausi šioje srityje universitetai ir verslo įmonės, kurios dažniausiai patentuoja atsinaujinančios energetikos, maisto pramonės ir elektronikos sričių išradimus. Šiais metais Valstybiniam patentų biurui išradėjai pateikė 82 paraiškas gauti patentą. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos jų bus 140, arba 18 proc. daugiau nei 2012 metais ir apie 50 proc.

Lietuvos pareiškėjai, patentuojantys išradimą Lietuvoje, galės supaprastintomis sąlygomis patikrinti, ar panašus išradimas dar nebuvo patentuotas kitose pasaulio šalyse. Valstybinis patentų biuras (VPB) ir Europos patentų tarnyba (EPT) sutarė, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos pareiškėjams bus sudarytos sąlygos atlikti išradimo patentabilumo ekspertizę, o tai padarys patyrę EPT ekspertai.

Saulius Kromalcas Kas nutiktų, jei „Mc Donalds” ar „Apple“ šiandien nebūtų apsaugoję savo prekinių ženklų, maisto ruošimo ar inovacinių technologinių sprendimų? Ar jie išliktų tokie paklausūs, jei kiekvienas norintis galėtų ženklinti savo produkciją ar tiražuoti jau sukurtus dalykus? Iš pirmo žvilgsnio ne pirmaeiliai dalykai sulaukia vis didesnio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Didžiųjų pasaulio kompanijų patentų karai jau senokai ima dominuoti ne tik Lietuvos naujienų portaluose.

Neseniai miręs Dougas Engelbartas, kompiuterio pelės išradėjas, niekada nesusikrovė turtų iš savo išradimo. BBC pateikia dar kelis išradimus, kurių kūrėjai nevirto milijardieriais. LED lempos 1962 metais LED lempą išradęs Nickas Holonyakas jaunesnysis teigė, kad niekas niekam nėra skolingas. Tiesiog reikia džiaugtis, kad esi gyvas.