išlaidos maistui

Skaičiuojama, kad pastaruoju metu prekybininkų, prekiaujančių maistu, apyvartos mažėja. Žmonės mažiau perka jų parduotuvėse, vietoje jų – augina daržoves patys, vyksta į Lenkiją arba prašo valstybės paramos maistu. Prekybininkai pastebėjo, kad gyventojų krepšelis sumažėjo ir pabrango, todėl siūlo daugiau akcijų ir nuolaidų. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per metus Lietuvoje maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta mažėjo 5,4 proc.

Gyventojai skaičiuoja, kad maistui tenka išleisti didžiąją dalį algos. Kai kuriems žmonėms neužtenka ir 1 tūkst. eurų vien maisto išlaidoms mėnesiui. Maisto kainų specialistai ir ekonomistai irgi skaičiuoja, kad Lietuvoje maistas bene brangiausias Europoje, ir neaišku, ar kainos sumažės ir grįš į buvusį lygį. Vienoje socialinio tinklo grupėje gyventojai dalijosi, kiek pinigų išleidžia maistui per mėnesį. Štai vilnietė Emilija skaičiavo, kad 4 asmenų šeimai maistui išleidžia 1 tūkst. eurų.

Koronaviruso pandemija pakoregavo daugelio gyventojų pirkinių krepšelius. Prekybininkai pastebi, kad žmonės perka rečiau, tačiau daugiau. Pirkinių krepšelio kaina irgi išaugo. O daugelis žmonių skundžiasi, kad maistui išleidžia daugiau negu norėtų. Taigi ar įmanoma realiai sumažinti savo išlaidas maistui ir prasimaitinti už 15 eurų visą savaitę? Per vieną portalo tv3.lt redakcijos susirinkimą kažkam kilo toks klausimas, tad nusprendžiau tai padaryti pati.

Didžiausią lietuvių išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui. „Eurostat“ duomenimis, lietuviai maistui skiriama pajamų dalimi lenkia kitų Baltijos šalių gyventojus. Pirkėjai daugiausia išleidžia kasdien naudojamiems maisto produktams, o dažniausiai perkama maisto preke jau kurį laiką išlieka bananai. „Eurostat“ duomenimis, 2018 metais vidutinės pajamos, neatskaičius mokesčių, Lietuvoje buvo 927 eurai, Latvijoje – 990, o Estijoje – 1342 eurai.

Didžiausią lietuvių išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui ir gėrimams, taip pat transportui. Tuo metu visos Europos Sąjungos gyventojai daugiausia išleidžia namų išlaikymui, rodo naujausi „Eurostat“ duomenys. Lietuvių išlaidos maistui ir gėrimams sudaro beveik 22 proc., transportui – 16 proc., komunalinėms paslaugoms ir šildymui – beveik 15 proc., sveikatai – 5 proc., o švietimui – vos 0,5 proc. visų namų išlaidų.

Dauguma Baltijos šalių gyventojų maisto produktams išleidžia 26-50 proc. šeimos pajamų, beje, dauguma jų perka produktus beveik kiekvieną dieną, rodo portalo „Nozare.lv“ ir kompanijos „Gfk Custom Research Baltic“ atlikta apklausa. 26-50 proc. šeimos pajamų maistui išleidžia 54 proc. Lietuvos, 53 proc. - Estijos ir 48 proc. - Latvijos gyventojų. 75 proc. ir daugiau mėnesinių pajamų maistui išleidžia po 20 proc. latvių ir estų, 18 proc. - lietuvių. Mažiau nei 25 proc.

Pigiausia gyventi Šiauliuose. Tokios išvados priėjo šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, atlikusi penkių Lietuvos didmiesčių analizę. Bet būsto išlaikymas Šiauliuose pernai brango labiausiai, be to, šiauliečiai uždirba mažiausiai iš visų didmiesčių gyventojų. Įvertino maisto, transporto, būsto išlaikymo kainas SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės atlikti skaičiavimai parodė, kad iš penkių Lietuvos didmiesčių pigiausia gyventi Šiauliuose.