įsiskolinimai

Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „įsiskolinimai“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „įsiskolinimai“.

Tūkstančiams gyventojų planuojamos naujos taisyklės: nuo tam tikros ribos nereikalautų grąžinti skolų

Lietuvoje apie 14 proc. darbingo amžiaus žmonių turi įvairių skolų, todėl yra priversti turėti reikalų su antstoliais. Ekspertų manymu, tai užprogramuoja skurdą ir mažina motyvaciją legaliai dirbti, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto galimybę mažinti išskaitas iš skolininkų atlyginimų. Viena iš idėjų yra uždrausti išskaityti skolas iš darbo pajamų, kurios neviršija minimalios mėnesio algos, išskyrus alimentus ar išskaitas už padarytą žalą sveikatai.

„S&P Global Rating“ paskelbė Baltarusiją nevykdančia tarptautinių skolinių įsipareigojimų

Tarptautinė reitingų agentūra „S&P Global Rating“ paskelbė Baltarusiją nevykdančia tarptautinių skolinių įsipareigojimų ir sumažino jos reitingus iki nemokumo lygio, Minskui palūkanas už JAV doleriais išreikštų skolinių vertybinių popierių emisiją sumokėjus Baltarusijos rubliais. Tokį pareiškimą agentūra paskelbė pasibaigus šių obligacijų emisijos prospekte numatytam 30 dienų lengvatiniam atsiskaitymo laikotarpiui, skelbia portalas afn.by.
2022-08-04

Analitikai: verslo skolų suma po pertraukos padidėjo

Balandžio mėnesį, palyginti su kovu, įmonių pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą išaugo 4,5 mln. EUR ir laikotarpio pabaigoje pasiekė 1,416 mlrd. EUR. Mėnesiu anksčiau buvo fiksuojamas panašaus dydžio skolų sumos sumažėjimas, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys.   „Įmonių pradelsti mokėjimai gadina jų kredito istoriją.
2015-05-25

Prie DNB banko ir vėl rinkosi nepatenkinti buvę klientai

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš krizę DNB banko siūlytomis investicinėmis schemomis susigundę žmonės, užuot padoriai uždirbę, dabar vaikšto po teismus ir dėl įsiskolinimų bankui bijo netekti visko. Skolintus pinigus siūlęs investuoti bankas sako nenorėjęs klaidinti tyčia ir apgailestauja, kad klientai negavo norimo pelno. Keliolika žmonių širdgėlą dėl neteisybės antradienį liejo priešais banką ir jį iš dalies valdančios Norvegijos Vyriausybės ambasadą.
2014-09-16

Kodėl Šiauliai atsilieka nuo kitų savivaldybių?

Anuomet strategiškai svarbus Šiaurės Lietuvos regionas per dvidešimt nepriklausomybės metų savo reikšmę šalies ekonomikoje prarado. Jei anksčiau aplinkinės savivaldybės buvo tampriai susiję su didžiaisiais miestais – Panevėžiu ir Šiauliais – ir tiekė medžiagas ar darbo jėgą, tai pastaraisiais dešimtmečiais privalo labiau pasikliauti savimi nei dairytis į didmiesčius.

Smarkiai išaugo pradelstų įsiskolinimų kiekis

Lietuvos bankui pateiktų vartojimo kreditų davėjų (ne kredito įstaigų) ataskaitų duomenimis, nuo metų pradžios vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas ilgiau kaip 90 dienų iš eilės, skaičius išaugo 41 % ir trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 156 tūkst., o suma padidėjo trečdaliu ir sudarė 270 mln. Lt.
2013-11-28

Kredito istoriją gadina ir neapmokėtos telefono sąskaitos

Laiku neapmokėta sąskaita už pokalbius telefonu gali pakenkti asmens kredito istorijai nemažiau nei delsimas mokėti lizingo ar bet kurias kitas įmokas. Įrašai apie pradelstus mokėjimus ateityje gali apsunkinti galimybę gauti paskolą ar išsimokėtinai įsigyti buitinę techniką. „Pastebime, kad dalis gyventojų pakankamai ribotai supranta pasekmes, jei vėluos vykdyti savo įsipareigojimus. Neretas užmiršta, kad jo įsiskolinimai yra fiksuojami ir matomi kitoms bendrovėms.
2013-09-09

Įsiskolinę nuomininkai – galvos skausmas

Prieš kelis metus Aukštaitijos sostinėje butą nesunkiai buvo galima išsinuomoti be jokio nuomos mokesčio. Tuščių butų savininkų pagrindinis reikalavimas buvo sumokėti tik už komunalines paslaugas. Tačiau dabar savo turtą panevėžiečiai linkę užleisti tik solidžias pajamas gaunantiems žmonėms, neturintiems vaikų ir augintinių. Kratosi vaikų ir augintinių Į didžiuosius miestus po atostogų grįžtantys studentai supurtė nuomos rinką.
2013-08-22

Lietuvoje pagreitį įgavo skolų grąžinimas – grąžinta daugiau nei 4 mln. skolų

Gyventojų pradelsti įsipareigojimai praėjusiais metais padidėjo 17 proc. ir pasiekė 3,22 mlrd. litų. Skolų augimas buvo lėtesnis nei 2011 m., kai skolų padaugėjo 47 proc. Be to, pernai daugiau skolų ir padengta – 874 mln. litų, palyginti su 688 mln. užpernai, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. „Verta atkreipti dėmesį ne tik į lėčiau nei užpernai augusias skolas, bet ir žymius teigiamus poslinkius grąžinamų skolų eilutėje.
2013-01-15

Vasarą gyventojai skuba atsiskaityti su kreditoriais

Per liepos mėnesį Lietuvos gyventojų uždelstos skolos išaugo 42 mln. litų ir pasiekė 3,16 mlrd. litų. Vidutinė vieno vyro uždelsta skola siekia 4,7 vidutinio darbo užmokesčio (neto), o vienos moters - 2,8. Šiuo metu uždelstų įsiskolinimų turi daugiau nei 244 tūkst. gyventojų, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt" duomenys. Pasak „Manocreditinfo.
2012-08-06
REKLAMA
REKLAMA

Sukurtas darbdavių mokumo indeksas

Sukurtas Darbdavių mokumo indeksas DIX, skirtas įvertinti darbdavių gebėjimą mokėti mokesčius ir vykdyti finansinius įsipareigojimus. Indeksą sukūrė Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su įmonių kredito riziką vertinančia UAB „Creditreform Lietuva“. Darbdavių mokumo indeksas - bendra darbdavių skola „Sodrai“, tenkanti vienai įmonei, turinčiai darbuotojų. Kuo rodiklis mažesnis, tuo įmonių padėtis geresnė.
2012-07-24

„Manocreditinfo.lt“: gilėja jaunimo skolos

Per pirmus šešis šių metų mėnesius gyventojų pradelsti mokėjimai išaugo 355 mln. litų ir pasiekė 3,12 mlrd. litų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu pradelstų mokėjimų suma augo didesniu tempu  – 404 mln. litų. Be to, šiemet pirmąjį pusmetį daugiau pradelstų mokėjimų ir padengta – 321 mln. litų, vietoj prieš metus buvusių 317 mln. litų, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. Praėjusio pusmečio pabaigoje 244 tūkst.
2012-07-11

Šalys – skolų čempionės

Pasaulyje yra šalių, kurios iki pusės savo nepriklausomybės istorijos pragyveno skolose. Įsipareigojimų nevykdymas (angl. default) arba valstybės nepajėgumas susimokėti skolas yra viena iš ekonominės krizės pasekmių. Šiuo metu su tokia problema kovoja daugelis pasaulio šalių, tačiau kai kurios iš jų tokią bėdą sprendžia toli gražu  ne pirmą kartą.
2012-07-09

Skolų „Sodrai" varžybose statybininkus vejasi spaustuvės

Lietuvos darbdavių skolos per metus (nuo 2011 iki 2012 m. birželio 25 d.) sumažėjo 8,2 proc. - nuo 215,8 iki 207,3 mln. Lt. Per metus darbdavių skolos rodiklis DIX*, kurį skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir UAB Creditreform Lietuva, (vienam darbdaviui tenkanti skola Sodrai) sumažėjo 9,2 proc. - nuo 2576 iki 2339 Lt. Tačiau statybininkai, leidybos, IT sektoriai skolas Sodrai didino.
2012-07-03

Mažėja „Sodrai“ įsiskolinusių darbdavių

Per metus Lietuvoje beveik 1 proc. sumažėjo įmonių, turinčių momentinių skolų bei skolingų „Sodrai“ ilgiau nei 30 dienų, skelbiama „Darbdavių skolos indekse“ (DIX). Momentiniai įsiskolinimai sumažėjo per metus 7 proc. (nuo 269,1 iki 250,9 mln. litų), o senesnių nei 30 dienų skolų sumažėjo 12 proc. (nuo 189,0 iki 166,3 mln. litų). Gegužės mėnesio pradžioje vienas darbdavys daugiau nei 30 dienų „Sodrai“ buvo skolingas apie 1829 litų.
2012-06-07

N. Treigys: skolų drama

Rinkimai Graikijoje pradėjo dar vieną Skolų dramos sesiją. Be abejo, mes nenorėjome, kad viskas taip susiklostytų. Mes norėjome Graikijos, kartu ir kitų šalių problemų sprendimo tęstinumo, kuris užtikrintų bent šiokį tokį stabilumą rinkose. Bet dabar yra kaip yra ir mums tereikia kiek galima ramiau išlaviruoti susidariusioje situacijoje. Nors jau rašiau, kad šiuo metu rinkas geriausia stebėti iš šalies. Tačiau pagunda pažvejoti drumstame vandenyje gali būti labai didelė.

Iš parduoto „Alytaus tekstilės" turto – buvusiems darbuotojams apie 1 mln. litų

Šią sa­vai­tę bu­vu­siems „Aly­taus teks­ti­lės“ dar­buo­to­jams tu­rė­tų bū­ti pra­dė­ti mo­kė­ti įsi­sko­li­ni­mai par­da­vus ne­kil­no­ja­mą­jį įmo­nės tur­tą. At­si­skai­ty­mams su bu­vu­siais teks­ti­li­nin­kais teks apie 1 mln. li­tų. Li­ku­si dar 2 mln. li­tų sko­la jiems ne­bus grą­žin­ta. Už par­duo­tą tur­tą gau­ta apie 6 mln.
2012-05-17

Pradelstus mokėjimus galima sužinoti ir išmaniuosiuose telefonuose

Lietuvos verslo atstovai, prieš priimdami sprendimą bendradarbiauti su įmone arba gyventoju, jų mokumą ar pradelstas skolas jau gali patikrinti išmaniajame telefone. Tai padaryti leidžia kreditų biuro „Creditinfo“ paslaugų programėlė „CB Creditinfo“, skirta išmaniesiems telefonams. „Lietuvoje nuolat auga išmaniųjų telefonų vartotojų skaičius bei galimybės naudotis interneto ryšiu telefone.  Verslo procesai tampa vis mobilesni.
2012-04-26

Kovą gyventojų pradelsti mokėjimai išaugo 53 mln. litų

Per kovo mėnesį Lietuvos gyventojų pradelsti mokėjimai padidėjo 53 mln. litų, o bendra suma pasiekė 2,87 mlrd. litų. Sparčiausiai gyventojų uždelstos skolos augo bankams, išperkamosios nuomos, vartojimo kreditų, komunalinių paslaugų bendrovėms, o sumažėjo – telekomunikacijų kompanijoms. Šiuo metu pradelstų mokėjimų turi 232 tūkst. fizinių asmenų – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys.
2012-04-05

Domėjimasis savo kredito istorija apsaugo nuo staigmenų

Būna, kad tik atėjęs į banką, norėdamas gauti kreditą ar pirkti ką nors išsimokėtinai, žmogus sužino turįs neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Aktyviai domintis savo kredito istorija to, žinoma, nenutiktų. Kas yra „gera“ arba „bloga“ kredito istorija, ir dėl ko reikėtų ja rūpintis, pasakoja Darius Jasinskis, „Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktorius. – Kokia yra „gera“ kredito istorija? – Kredito istorijoje žymimi ne tik neigiami, bet ir teigiami įrašai.
2012-03-27

Kodėl Lietuvai gresia „Rygos sindromas“?

Per Palangos miesto jubiliejaus šventę vienas žurnalistas iš broliškosios Latvijos prasitarė, kad vis daugiau latvių mielai atostogauja Lietuvos pajūryje. Palangos žurnalistams parūpo sužinoti, iš kokių Latvijos miestų sulaukiame daugiausiai turistų. „Braliukas“ šyptelėjo išgirdęs tokį klausimą: „Kaip tai iš kokių? Juk Latvijoje tėra vienas miestas – Ryga!“ Po pusiau juokais ištarta fraze slypi nemaža dalis tiesos. Rygoje gyvena daugiau nei 30 proc. Latvijos gyventojų.
2012-02-12

Graikija paskelbė didžiausių valstybės skolininkų sąrašą

Graikijos finansų ministerija sekmadienį pirmą kartą paskelbė ataskaitą apie fizinius asmenis, įsiskolinusius valstybei dėl nesumokėtų mokesčių: paaiškėjo, kad per 4 tūkst. šalies piliečių, vengiančių mokėti mokesčius, yra skolingi valstybei 14,9 mlrd. eurų. Valdžia jau kelis kartus grasino skolininkams paviešinti jų pavardes, o policija ne kartą yra sulaikiusi įžūliausius pažeidėjus, kuriuos dažniausiai iškart paleisdavo už užstatą.
2012-01-23

Gyventojų pradelstos skolos per metus išaugo 890 mln. litų

Per praėjusius metus Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo beveik 890 mln. litų ir siekia 2,76 mlrd. litų. Pernai sparčiausiai gyventojų uždelsti mokėjimai didėjo bankiniam sektoriui. Lėčiau įsiskolinimai augo telekomunikacijų, komunalinių paslaugų, vartojimo kreditų sektorių įmonėms. Šiuo metu pradelstų skolų turi 228 tūkst. fizinių asmenų, o jų skaičius per metus išaugo beveik 8 proc. – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys.
2012-01-12

Panevėžį slėgs senų skolų kupra

Formuojant šiųmetį biudžetą Savivaldybei teks nepamiršti ir susikaupusių skolų – ne vieno milijono litų. Sudėjusi visas įplaukas, Panevėžio miesto savivaldybė šiemet turėtų išgyventi iš kiek didesnio nei 209 milijonų litų biudžeto. Tačiau palyginus dar nepatvirtintą šiųmetį biudžetą su pernykščiu jau dabar aišku, jog 2012-aisiais Savivaldybės piniginė bus plonesnė. O joje dar reikės sukrapštyti beveik 18 milijonų litų, kuriuos Savivaldybė yra skolinga savo pačios valdomoms įmonėms.
titulinis 2012-01-07

Šeimos finansų ekspertė: skolų grąžinimo iki Kalėdų tradicijos pasikeitė

„Išanalizavus gyventojų skolinimosi ir skolų grąžinimo elgseną, matyti, kad labiausiai skolų grąžinimo aktyvumą lemia ne simbolinės datos (pavyzdžiui, Kalėdos ar metų pabaiga), o sezoninis žmonių pajamų ir išlaidų svyravimas“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Analizė atlikta remiantis įmonės „Creditinfo Lietuva“ 2005 – 2011 metų duomenimis.
2011-12-22

Per lapkritį verslo pradelstos skolos išaugo 106 mln. litų

Lapkričio mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai padidėjo 106 mln. litų ir siekė 4,2 mlrd. litų. Įmonių pradelstos skolos daugiausiai didėjo finansų įstaigoms, o nežymiai sumažėjo komunalinių paslaugų bendrovėms. Skolininkų skaičius per mėnesį pasipildė 265 įmonėmis ir siekė 33 tūkst. – rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. Per lapkritį įmonės padengė 115 mln. litų pradelstų skolų, t. y. 10 mln. litų mažiau nei vienuolikos šių metų mėnesių vidurkis.
2011-12-07

Kiek Europa turi skolų ir turto?

Euras netrukus švęs dešimtmetį, tačiau jubiliejaus išvakarės – nelinksmos. Vadovai nori gelbėti, visuomenė  –  atsisakyti 2002 metai – data, kai euras tapo kūnu, t.y. į apyvartą buvo išleisti euro banknotai ir monetos. Šia valiuta iš pradžių dalijosi 12 valstybių, kiek vėliau į bendrą „pinigų sąjungą“ buvo priimtos dar penkios šalys. 2012 metais sukaks lygiai 10 metų, kai buvo išleista pirmoji euro moneta.
2011-12-05

Ispanija – silpnoji euro zonos grandis

Vos per keletą dienų Ispanijos skolinimosi kaina ženkliai šoktelėjo į viršų ir pasiekė Italijos palūkanų aukštumas, rašo BBC verslo skilties redaktorius Robertas Pestonas. Panašu, kad investuototojų baimės, susijusios su mokumo rizika, persmelkė rinkas. Nerimas dėl Ispanijos pradeda lenkti susijaudinimą, kurį sukėlė italai. Trečiadienį Ispanija tarptautinėse rinkose pasiskolino  3,6 mlrd. eurų už 6,975 proc. palūkanų normą. Šis kaina didžiausia per pastaruosius 15 metų.
2011-11-21

Kreditoriai sutiko nurašyti iki 40 proc. Graikijos skolų

Graikijos bankai kreditoriai sutiko sumažinti skolų krizės drebinamos šalies įsiskolinimą ir nurašyti iki 40 proc. skolų. Tuo tarpu ES valdžia reikalauja nurašyti mažiausiai 50 proc. Graikijos skolų. Euro zonos politikai ir bankininkai iki šiol niekaip negali prieiti bendros nuomonės dėl Graikijos skolos dydžio peržiūrėjimo. Savaitgalį Belgijos sostinėje prasidėjo ES viršūnių susitikimas.
2011-10-24

Gyventojai raginami susigrąžinti 48 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) ragina gyventojus pateikti metinę pajamų deklaraciją ir susigrąžinti per daug jiems išskaičiuotą pajamų mokestį, kurio bendra suma siekia apie 48,4 mln. Lt. Gyventojų pajamų deklaracijas už 2010 metus pateikė per 780 tūkst.
2011-10-18

SEB: Rytų Europos ūkis plėtosis lėčiau

Rytų Europos ekonomikos plėtra lėtės, tačiau ne taip smarkiai, kaip kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Rytų Europos šalims papildomos stiprybės suteiks mažesnės nei išsivysčiusiose šalyse valstybės skolos. Pasak SEB grupės analitikų, Rytų Europos šalių ekonomika po 2008-2009 m. finansų krizės jau pastebimai sustiprėjo ir atsigauna po gilaus nuosmukio.
2011-10-05

Prognozė: bankrotų sumažės 40 proc.

Per rugpjūčio mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai sumažėjo 40 mln. litų ir siekė 4 mlrd. litų. Įmonių pradelstos skolos labiausiai sumažėjo finansų įstaigoms, o nežymiai išaugo telekomunikacijų paslaugų kompanijoms. Per rugpjūtį verslas padengė 220 mln. litų pradelstų skolų arba dvigubai daugiau nei liepos mėnesį. „Antrą mėnesį iš eilės fiksuojamas nežymus verslo pradelstų skolų mažėjimas. Nuo metų pradžios skolas visiškai padengė daugiau nei 14 tūkst. įmonių.
2011-09-16

Skolų turi kas penktas lietuvis

Iš viso per pastarąjį dešimtmetį pradelstų skolų turėjo daugiau nei 671 tūkst. šalies gyventojų arba beveik kas penktas asmuo, o bendra šių skolų suma viršijo 4,7 mlrd. litų, praneša „Manocreditinfo.lt“. Nuo šio rugsėjo kartą per metus visi Lietuvos gyventojai galės nemokamai sužinoti savo dešimties metų pradelstų skolų istoriją, esamus įsiskolinimus bei kokios įmonės per pastaruosius dvejus metus domėjosi jų kredito istorija.
2011-09-07

Gyventojų pradelstos skolos auga lėčiau

Per liepos mėnesį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo 41 mln. litų ir siekia 2,46 mlrd. litų. Vidutinė vieno vyro pradelsta skola siekia 4,4 vidutinius darbo užmokesčius, o vienos moters – 2,8. Šiuo metu pradelstų įsiskolinimų turi 222 tūkst. gyventojų – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys. „Gyventojų pradelstos skolos auga, tačiau paskutinį pusmetį kiekvieną mėnesį įsiskolinimai didėja lėtesniais tempais.
2011-08-16

Vilnius padengė didžiąją dalį 2009-2010 metų skolų

Vilniaus savivaldybė padengė didžiąją dalį skolų, susidariusių iki praėjusių metų gruodžio 31-osios. Už kreditu gautus 127,1 mln. Lt bus dengiami įsiskolinimai įmonėms SĮ „Susisiekimo paslaugos“, UAB „Stebulė“, UAB „Grinda“, UAB „Tiltuva“, UAB „Keluva“, UAB „Naujamiesčio būstas“ ir kt. Kredito sutartys sudarytos su viešųjų pirkimų konkursus laimėjusiais AB „Ūkio banku“ ir AS „UniCredit Bank“. Savivaldybei nepadengus įsiskolinimų būtų prasidėję teisminiai ginčai.
2011-07-28

„Litgrid“ kreipėsi į teismą dėl „Achemos“ įsiskolinimo

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pateikė ieškinį  Kauno apygardos teismui dėl skolos iš akcinės bendrovės „Achema“ priteisimo. Nuo šių metų balandžio mėnesio „Achema“ delsia sumokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Susikaupusi skola viršija 2,2 mln. litų.
2011-07-25

Darbuotojų daugėjo, bet skolos „Sodrai“ mažėjo

Per keturis pastaruosius mėnesius skolų „Sodrai“ lygis buvo mažiausias, nors per II ketvirtį Lietuvoje įdarbinta 43,8 tūkst. darbuotojų daugiau nei atleista (+3,6 proc.), o kai kuriose šakose augo ir atlyginimai. Anot įmonių mokumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos, padėties pagerėjimą nulėmė geresnis einamųjų skolų dengimas ir sumažėjęs naujų skolų skaičius, ypač viešojo sektoriaus ir statybos bei transporto įmonėse.
2011-07-22

Baltarusija: iki pirmadienio elektros dar bus

Rusijos kompanija „Inter RAO“ iki pirmadienio, birželio 27-osios, atidėjo elektros energijos tiekimo Baltarusijai nutraukimą. Tai pranešė oficialus kompanijos atstovas. Kaip anksčiau informavo interneto portalas „Telegraf“, Rusijos energetikai ketino nuo birželio 22-osios visiškai nutraukti elektros tiekimą Baltarusijai, kadangi oficialusis Minskas atsisako padengti dar nuo kovo mėnesio susidariusį įsiskolinimą.
2011-06-22

Danija žengė į recesiją

Danijoje prasidėjo recesija, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) mažėja du mėnesius iš eilės, teigiama Danijos statistikos tarnybos tinklalapyje. Pirmąjį 2011 m. ketvirtį Danijos BVP susitraukė 0,5 proc., o paskutinį 2010 m. ketvirtį nusmuko 0,2 procento. Gegužės 30 d. Danijos finansų ministerija paskelbė ataskaitą apie valstybės biudžeto būklę. Savo apžvalgoje šalies finansų ministerija, atvirkščiai, pagerino šalies BVP augimo prognozę 2011 metais nuo 1,7 iki 1,9 proc.
2011-05-31

Skolas „Sodrai“ ėmė dengti ir bankrutuojančios įmonės

Kaip pastebi įmonių kreditingumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, per paskutinį mėnesį (balandžio 20 - gegužės 20 d.) darbdavių įsiskolinimai „Sodrai“ sumažėjo nuo 504,6 iki 497,5 mln. Lt.  Einamosios skolos  per mėnesį susitraukė 3% - nuo 116,3 iki 112,7 mln. Lt. Pradėjo judėti ir bankrutavusių įmonių skolos. Pagal „Sodros“ viešinamus duomenis,  iš bendros 497,5 mln. Lt skolų „Sodrai“ sumos tik 112,7 mln. Lt (22,6%) sudaro „gyvų“ įmonių arba „einamosios“ skolos.
2011-05-20

Statybų sektorius atsigauna, tačiau išlieka vėlavimo atsiskaityti rizika

Pirmieji teigiami požymiai statybų sektoriuje pradėti fiksuoti nuo antrojo praėjusių metų pusmečio, o neigiami rodikliai, artėjant 2010 metų pabaigai, mažėjo. Statybos darbų apimčių didėjimas rodo sugrįžtantį veiklos aktyvumą, tačiau finansavimas pajudėjo tik garantuoto likvidumo projektams ir tik Vilniaus apskrityje. Pernai statybų įmonių vėlavimo atsiskaityti rizika didėjo ir sektorius išliko su didžiausia (66 proc.) įmonių koncentracija aukštos ir aukščiausios vėlavimo rizikos segmente.
2011-05-18

Ž. Kačanauskas: gilus sąstingis skolų liūne

Gyvename nuostabų laiką – tylų, gana ramų ir kartu absurdišką. Daug kuo primena sovietmetį – giliausią jo sąstingį. Ir beviltiškumo jausmas panašus – nematyti jokių prošvaisčių. Jei ne atviras vožtuvas į Europą, per kurį kasmet išsiveržia dešimtys tūkstančių emigrantų, padėtis šalyje būtų daug kritiškesnė nei sovietmečiu. Bet vožtuvas atviras, garas veržiasi, ir sistema sėkmingai atsikrato nereikalingų žmonių. O likusios Lietuvos idilė paremta tik kasmet Vyriausybės pasiskolinamais 7-8 mlrd.

ES įsiskolinimų krizė dar gali pasklisti į kitas Europos šalis

Penktadienį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo, kad nepaisant to, jog suteikė pagalbą Graikijai, Airijai ir Portugalijai, Europos Sąjungos (ES) įsiskolinimų krizė dar gali pasklisti į pagrindines euro zonos ir besivystančias Rytų Europos šalis. „Išlieka rizika, kad įsiskolinimų krizė gali pasklisti į pagrindines euro zonos šalis, o po to ir į besivystančias Europos šalis“, - teigiama naujausioje TVF ataskaitoje apie Europos ekonominę padėtį.
2011-05-13

Vilniaus skolos siekia beveik milijardą litų

Vilniaus miesto skolos siekia beveik milijardą litų, sostinės meras Artūras Zuokas sako, kad dėl didelių skolų kalčiausia nacionalinė mokesčių politika. "Pirmadienį Finansų departamentas pateikė tikslius apskaičiavimus, kurie, aišku, nedžiugina. Šių metų balandžio 1 dienos duomenimis, Vilniaus miesto visi kreditoriniai įsipareigojimai, paskolos, pradelsti mokėjimai daugiau negu 45 dienos arba mokėjimai, kurie turi būti einamieji mokėjimai, sudaro 916 mln. litų.

Palikti euro zoną ar pasilikti?

Dėl besitęsiančios įsiskolinimų krizės Europoje gali ateiti pabaiga bendrai Europos Sąjungos (ES) valiutai – eurui. Ekonominės informacijos padalinio (Economist Intelligence Unit – EIU) atstovai skaičiuoja, kad tikimybė, jog nutrūks pinigų sąjungos egzistavimas, prilygsta vienai septintajai.
2011-04-06

„Creditinfo“: įmonės padengė 170 mln. litų pradelstų skolų

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, sausį verslo pradelstų skolų augimas buvo vienas mažiausių per paskutinius 6 mėnesius. Sausį įmonių pradelsti įsiskolinimai, lyginant su gruodžiu, išaugo beveik 25 mln. litų, ir siekia daugiau nei 4 mlrd. litų. Per pastarąjį pusmetį verslo skolų portfelis laviravo ties 4 mlrd. litų ir išliko pakankamai stabilus. Sausį įmonės padengė 170 mln. litų pradelstų įsiskolinimų arba tiek pat, kiek vidutiniškai padengdavo kiekvieną praėjusių metų mėnesį.
2011-02-08

Euras mirė?

Net ir po to, kai ekonominė krizė atskleidė sudėtingą euro zonos ateitį, jos vadovai vis dar sunkiai sugeba išlaikyti status quo. Šiuo metu kai kurios Europos šalys gali būti priverstos atsisakyti euro per artimiausius dvejus metus, rašo „Foreign Policy“. Europos vadovai mums sako, kad tai yra neįmanoma. Pasak jų, nėra jokių teisinių mechanizmų atsisakyti euro.
2011-01-10

N. Roubini: Europoje sklinda skolos košmaras

Pasak Niujorko universiteto ekonomisto Nourielio Roubini, bandymai finansiškai paremti Airijos bankų sektorių per tarptautines paskolas tik dar labiau padidins įsiskolinimų naštą Europoje ir prives prie košmariško scenarijaus, skelbia moneynews.com. Airijoje yra per didelė privati skola ir Tarptautinio Valiutos Fondo, Europos Sąjungos ar dar kieno nors pagalba tik dar labiau atidės skolos grąžinimo terminą ir galiausiai padidins bendrą skolos kiekį.
2010-11-22

Įmonių įsiskolinimai viršija 4 mlrd.

Spalio mėnesį įregistruotų įmonių turto areštų skaičius buvo 6 proc. mažesnis nei rugsėjį ir siekė 1 099 atvejus. Palyginus su aktyviausiu turto areštų augimo laikotarpiu, t.y. 2009 m. kovu, šių metų spalį turto areštų buvo įregistruota net tris kartus mažiau. Sparčiausiai jų skaičius mažėjo transporto ir prekybos sektoriuose – teigia kreditų biuras „Creditinfo“, atlikęs analizę pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis.
2010-11-04

Nuostolingąjį „Swedbank“ atgaivino Baltijos šalys

Švedijos kreditoriui „Swedbank“ didžiausio banko Baltijos šalyse titulas buvo tarsi paguodos prizas, rašo „Financial Times“. Prasidėjus finansinei krizei smarkiai išaugo kompanijos įsiskolinimai, o jos akcijų vertė sumažėjo per pusę, iš dalies dėl kompanijos buvimo šiame regione. Tačiau ketvirtadienį pristatyti kompanijos ketvirčio rezultatai yra neblogas ženklas, rodantis, jog Baltijos šalys gali būti ne tik našta.
2010-10-22
Į viršų