imuninė sistema

Kai vasara baigiasi ir orai ima vėsti, vis dažniau susiduriame su peršalimo ligomis. Tačiau, norint išlikti sveikiems, būtina ne tik stiprinti imuninę sistemą, pasitelkiant vitaminus ir įvairius mineralus, bet ir rūpintis savimi kitais būdais. Naujienų portalui tv3.lt vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas atskleidžia, kaip užtikrinti bendrą imuninės sistemos veiklą ir kokie veiksniai gali prisidėti prie ligų atsiradimo.

Nors tymų virusas žinomas jau seniai, jo užkratas išlieka aktualus ir kelia didelį susirūpinimą visame pasaulyje. Nors dėl vakcinacijos pastaraisiais dešimtmečiais pavyko ženkliai sumažinti tymų protrūkių dažnumą, pastaruoju metu pastebimas šios ligos atvejų protrūkis.  Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ komentuoja, kad galimas tymų protrūkis Lietuvoje bei neatsakingas požiūris į vakcinaciją gali sukelti rimtų pasekmių.

Mitybos specialistė Rasa savo socialiniame tinkle paskelbė, kad prasidėjo persimonų sezonas bei atsakė, koks paslaptingas persimonų pasaulis slepiasi po jų spalvinga oda. Persimonai yra labai naudingi mūsų organizmui, o mitybos specialistė išskyrė 5 svarbiausias naudas: Vitamino A gausa: vienas persimonas slepia daugiau nei 50 proc. vitamino A dienos normos.

Citrinų vanduo, pasižymintis tokiomis savybėmis kaip pagalba virškinimui, svorio mažinimu ir inkstų akmenų prevencija, skamba kaip stebuklingas eliksyras. Amerikietė Angie Verike nusprendė kas rytą, visą savaitę pradėti su stikline šilto vandens su citrina. „Pasirodo, tai kur kas naudingiau nei maniau“. Nors internete pilna žmonių, teigiančių, kad šiltas citrinų vanduo daro stebuklus, pavyzdžiui, subalansuoja jūsų pH lygį arba skatina gijimą, tai ne visai tiesa.

Cinko trūkumas pasireiškia kas trečiam lietuviui, vis dėlto, apie šio vitamino stoką susimąsto nedaugelis. TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas profesorius Alvydas Unikauskas sako, kad cinko trūkumą patikrinti visai nesunku, be to, tai galima padaryti namuose. Svarbus balansas Cinkas organizme užtikrina tinkamą ląstelių vystymąsi ir augimą, dalyvauja testosterono ir progesterono gamyboje bei stiprina imunitetą, užtikrina sveiką odą ir nagus.

Daugybė žmonių savo rytą pradeda nuo kavos puodelio, kuris padeda išgyventi dieną. Sveikatos ekspertas Michaelas Mosley atskleidžia penkis dalykus, kuriuos turėtumėte padaryti prieš pirmąjį puodelį. Šie nedideli pakeitimai ne tik padės pagerinti kofeino poveikį jūsų organizmui, bet ir labai pagerins virškinimą, streso ir energijos lygį bei hormonų pusiausvyrą. Žinoma, kad kavos gėrimas tuščiu skrandžiu skatina streso hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis, išsiskyrimą.

Dažnai visuomenėje sklando gajus mitas apie imuniteto stiprinimą. Žmonės teigia, kad neva, vartojant tam tikrus maisto papildus, valgant sveiką maistą ir mankštinantis galima pagerinti savo imuninę sistemą. Vis dėlto, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga teigia, kad imunitetas yra individualus ir toks, koks jis yra, toks jau yra – pakeisti jo niekaip negalime.

Intraveninė terapija yra vienas iš greitų ir efektyvių būdų, kaip padėti kūnui greitai susigrąžinti jėgas, itin aktualus keičiantis sezonams, kai peršalimo ligos ar infekcijos puola aktyviai. Šis gydymo būdas yra plačiai paplitęs pasaulyje ir sparčiai populiarėja Lietuvoje kaip šiuolaikinis būdas gydyti ligas ir stiprinti imuninę sistemą.

Žarnyno imuninė sistema – didžiausia mūsų kūne, daugiau nei 80 proc. imuninės sistemos gynybinių reakcijų kyla būtent žarnyne. Jos apsaugo mus nuo bakterijų, virusų, nesuvirškintų, svetimų organizmui baltymų, kuriuos gauname iš maisto. Tačiau net ir sveikai maitinantis, gali kamuoti sveikatos sutrikimai tokie kaip nuovargis, migrena, odos bėrimas, pilvo pūtimas ar nepagrįstai padidėjęs svoris. Šie simptomai dažnai pasireiškia, kai organizmas netoleruoja tam tikrų maisto produktų.

Netikėtai užkluptas negalavimų dažnas kaltina neveiksmingą imuninę apsaugą, tačiau retai susimąsto, kodėl organizmas nesugeba apsiginti nuo jį puolančių virusų. Tiesa tokia, kad savo imunitetą žmogus nualina pats: gyvendamas nuolatinėje įtampoje, neskirdamas laiko poilsiui ir fiziniam aktyvumui, valgydamas nereguliariai ir nesveikai.

Stiprus imunitetas ypatingai svarbus šiandien, pasaulinės koronaviruso pandemijos akivaizdoje. Imunitetą stiprinti galima įvairiai, tačiau bene geriausias būdas tai daryti – užtikrinti, kad organizme būtų pakankamai naudingųjų mineralų, vitaminų ir kitų medžiagų.  Pandemija pakeitė mūsų mitybos įpročius Norint apsisaugoti nuo infekcijų ar su jomis efektyviai kovoti, reikia atkreipti dėmesį į savo mitybą.

Naujas tyrimas žurnale „Science Advances“ pateikė įrodymų, kad raumenų masė galimai yra susijusi su imuninės sistemos sveikata, todėl daugiau raumenų turintys žmonės infekcijas įveikia lengviau. Kaip teigiama darbe, raumenys yra lyg imuninių ląstelių prieglobstis, kur jos gali prisiglausti ir pailsėti nuo nuolatinės kovos su įvairiais užkratais.

Gausiai Lietuvą padengęs sniegas yra pramoga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems žmonėms. Kol vieni skubėjo į gamtą ar čiuožinėti rogėmis nuo kalnų, kiti sugalvojo, kaip pasidžiaugti sniegu per daug nenutolus nuo namų. Internete pradėjo plisti „paprastesnių“ ledų receptas iš sniego, tačiau gydytoja ragina nepamesti galvos. Socialiniuose tinkluose neseniai išplito sniego ir kondensuoto pieno ledų receptas – vieni jį bandė su džiaugsmu, o kiti sakė verčiau tiesiog nusipirksiantys ledų.

Tikriausiai net nereikia sakyti, kad valgydami vaisius galite pagerinti savo organizmo imuninę sistemą. Tačiau ar žinote, kokie vaisiai tam yra patys tinkamiausi? Svarbu atsižvelgti į tai, kiek angliavandenių ir cukraus yra konkrečiame vaisiuje. Per dieną rekomenduojama suvalgyti du vaisius, tad ką pasirinkti? Apelsinai Apelsinas savyje turi mažai kalorijų ir daugybę vitaminų. Pavyzdžiui, viename apelsine vidutiniškai yra 61 kalorija.

Pajutę pirmuosius peršalimo simptomus prisimename savo imuninę sistemą. Jei susimąstytume apie jos stiprinimą prieš sergant, peršalimo simptomų kęsti reikėtų kur kas mažiau. Supažindiname jus su laidoje „Sveikata.lt“ apkalbėtu antioksidantu – resveratroliu, kuris ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir stabdo ląstelių senėjimo procesą.

Šiandien „Sveikata.lt“ laidoje kalbėsime apie imuninę sistemą. Procesai vykstantys mūsų organizme pasirodžius užkratui – ne tokie ir paprasti. Ką turime žinoti apie šią gynybinę organizmo funkciją?  Imuninė sistema yra mūsų organizmo gynybinė siena nuo įvairių svetimkūnių. Tai yra įvairių sistemų ir mechanizmų visuma, jis padeda ne tik nesusirgti infekcinėmis ligomis, bet ir saugo nuo kitų, pavyzdžiui, onkologinių ligų.

Šalyje įsisiaučiant koronavirusui, pagrindinis faktorius, išsaugantis gyvybę, tampa žmogaus imunitetas. Tad kaip jį padidinti neprarandant sveiko proto? Pasivaikščiojimas gryname ore, mankštinimasis namie ir sveika mityba vieninteliai būdai stiprinti sveikatą.

Senėjimas siejamas su laipsniškai prastėjančia sveikata ir akivaizdžiais išvaizdos pokyčiais. Tačiau kaip iš tiesų vyksta senėjimo procesas? Apie tai ir daugiau – laidos „Būk sveikas“ pokalbyje su biomedicinos mokslų daktare Lolita Rapoliene. „Senėjimas vyksta visuose lygiuose. Prasideda ląstelėje, kurios mes nematome, bet tęsiasi audinyje, organe, o vėliau mes tai pamatome kūne. Kiekviena mūsų ląstelė kinta, sensta, sugeba atsisakyti nereikalingų medžiagų ir kinta mūsų baltymai.

Stiprus imunitetas padeda išvengti ligų arba lengviau jas įveikti, greičiau atstatyti gynybines organizmo funkcijas, o tai ypač svarbu šiuo laikotarpiu, paskelbus koronaviruso pandemiją.  Tam, kad išliktume ramūs ir kuo mažiau nerimautume dėl savo bei artimųjų sveikatos, mitybos ekspertė, „Žolinčių“ akademijos prezidentė Danutė Kunčienė siūlo atsigręžti į gamtą ir pasinaudoti jos siūlomomis natūraliomis imuniteto stiprinimo bei antivirusinėmis priemonėmis.  Meškinis česnakas.

Žiemą ir ankstyvą pavasarį mūsų imunitetas nusilpsta, o pasaulyje siaučiant koronavirusui, ypač daug dėmesio skiriama imuniteto stiprinimui ir pabrėžiama jo reikšmė. Kaip galima sustiprinti organizmo apsauginį sluoksnį, naujienų portalui tv3.lt pasakoja Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas, prof. habil. dr. Julius Kalibatas. „Mūsų turimas imunitetas yra unikali apsauginė sistema, kuri padeda kovoti su visais žalingais faktoriais.

Ar aplinkoje siaučiant sveikatai nepalankiems virusams nepaliesti išlieka tik stipriausi? Iš dalies taip, mat labai daug lemia imuninės sistemos sugebėjimas atsispirti ir kovoti su pavojingais patogenais. Ką kiekvienas iš mūsų galėtų padaryti dėl stipresnio imuniteto ir galimybių išlikti sveikiems net šaltuoju metų laiku, kai virusinių ligų tikimybė itin padidėja?  Imuninė sistema – organizmo apsaugos vairas  Imuninės sistemos svarba šiuo atveju neabejotina.

Kiekvieną dieną mūsų imuninę sistemą neigiamai veikia įvairūs veiksniai – valgymo įpročiai, gyvenimo būdas, aplinka. Tačiau yra daugybė paprastų būdų, kaip normalią imuninę sistemos veiklą palaikyti ištisus metus. Pasaulinės subalansuotos mitybos kompanijos Herbalife Nutrition ekspertai aiškina, kodėl imuniteto stiprinimui papildomo dėmesio reikėtų skirti visus metus, ir dalijasi praktiniais patarimais, kaip tai padaryti efektyviai.

Aplink mus visuomet yra daug bjaurių bakterijų ir virusų, tačiau turime labai veiksmingą vidaus gynybos mechanizmą – imuninę sistemą. Specialios ląstelės sklinda mūsų kūnuose, o kai kenčia nuo kenksmingų bakterijų ar virusų, siunčia įspėjamąjį signalą kitoms mūsų sistemos dalims, kad šios pasirūpintų mūsų organizmo apsauga ir neleistų plisti. Taigi, imuninė sistema yra kaip tinklas, kuris daro nuostabų darbą, kad apsaugotų mus, todėl turime jį puoselėti ir prižiūrėti.

Nusilpusį organizmą po gripo ar kitų ligų dažnai bandome atstatyti papildais ir vitaminais, pamiršdami gamtos dovanas. Štai sveikatos specialistų ir mokslininkų teigimu, riešutai - tikras vitaminų lobynas, padedantis atstatyti imunitetą persirgus virusinėmis ligomis.

Kalifornijos universiteto mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotą virusą, kuris žudo vėžines ląsteles, o taip pat stimuliuoja imuninės sistemos reakciją į auglį, skelbiama leidinyje „MedicalXpress“. Onkolitinis virusas „Pexa-Vec“ yra modifikuota raupų viruso versija. Į jį buvo įdėtas genas, stimuliuojantis imuninių ląstelių augimą.

Kiekvienas žino, kad česnakas ir medus turi daugybę priešuždegiminių ir antiseptinių savybių. Medikai teigia, kad česnako ir medaus mišinys, vartojamas kas rytą prieš pusryčius, gali akivaizdžiai pagerinti imuninę sistemą, išvalyti kūną nuo šlakų ir net padeda kontroliuoti stresą.  Apie česnako naudą žinoma nuo neatmenamų laikų. Jau senovėje žmonės jį naudojo kaip vaistą nuo įvairių ligų, o pats Hipokratas jį siūlė kaip vieną naudingiausių preparatų.

Asociacijos „Demetra“ ką tik atliktas ŽIV/AIDS priežiūros ir gydymo kaskados tyrimas parodė, kaip Lietuva įgyvendina Jungtinių Tautų AIDS programos (UNAIDS) tikslą 90-90-90, kuris siekia, kad iki 2020 metų 90 proc. ŽIV užsikrėtusiųjų žinotų savo diagnozę, 90 proc. diagnozuotų asmenų būtų gydomi antiretrovirusiniais vaistais ir 90 proc. gydomų asmenų kraujyje viruso krūvis būtų neaptinkamas.

Pakitusi nagų forma, spalva ar struktūra – rimtas perspėjimas apie sveikatos sutrikimus, kurių jokiu būdu nevalia ignoruoti. Tai gali būti signalas ne tik apie nusilpusią imuninę sistemą, vitaminų trūkumą, tačiau ir perspėjimas apie širdies darbo, kraujotakos, skydliaukės sutrikimus ar kitas ligas. Netradicinės medicinos specialistas Sigitas Povilaitis įvardina, kaip pagal nagų būklę galima nustatyti sveikatos negalavimus ir užbėgti ligoms už akių, kol šios dar nėra itin pažengusios.

Nustatyti plaukų slinkimo priežastis ne visuomet yra paprasta. Dažniausiai tokiais atvejais imame kaltinti netinkamą šampūną, kitas priežiūros priemones, net nesusimąstydami, jog plaukų sveikatai įtaką daro bendra organizmo sveikata. Kauno estetinės medicinos ir dermatologijos klinikos „Grožio pasaulis“ gydytoja dermatologė Sandra Kavaliauskienė atsako į visus klausimus, kodėl mus kamuoja plaukų slinkimas ir kaip su juo kovoti.

Rolandas Maskoliūnas, LRT Televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Pasaulis, deja, nepasikeitė. Kaip matome, ir XXI amžiuje be paliovos kyla karai, formuojasi naujų konfliktų židiniai. Tačiau didžiosios grumtynės plika akimi mums nematomos. Ta fronto linija – mūsų kūnai. Juos įnirtingai mėgina įveikti įvairaus dydžio ir piktumo mikroorganizmai. Žmogaus išlikimo garantas – imuninė sistema, kuriai tenka ne tik tradiciniai, bet ir nauji išbandymai.

Vitaminas A gali vaidinti svarbų vaidmenį kovojant su tuberkulioze, rodo naujas JAV mokslininkų atliktas tyrimas. Maisto papildų gamintojų asociacijos pranešime spaudai rašoma, kad Kalifornijos universiteto mokslininkai, nagrinėjantys veikliųjų maistinių medžiagų gebėjimą padėti imuninei sistemai kovoti su stipriomis infekcijomis, nustatė, kad vitaminas A gali vaidinti svarbų vaidmenį kovojant su tuberkulioze. Tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Journal of Immunology“, praneša sciencedaily.com.

Stenfordo-Burnhamo medicininių tyrimų instituto mokslininkų komanda atrado, kaip išsibalansuoja imuninė sistema ir susiformuoja ligos. T limfocitai, arba T ląstelės – kraujo ląstelės, priklausančios leukocitų agranulocitų grupei. T limfocitai organizme lemia ląstelinį imunitetą t. y. naikina užkrėstas ir vėžines ląsteles, taip pat svarbūs reguliuojant imunitetą. Tačiau tuo pačiu, pernelyg aktyvi jų veikla sukelia autoimunines ligas – imamos naikinti sveikos organizmo ląstelės.

ŽIV-1, virusas, sukeliantis AIDS, garsėja savo sugebėjimu išsisukti nuo imuninės sistemos. Naujas tyrimas rodo, kad šis landumo talentas priklauso nuo kapsidės baltymo, sudarančio viruso išorinį dangalą. Xavieras Lahaye'is ir Takeshi'is Satoh'o iš Curie instituto Paryžiuje atrado, kad ŽIV-1 kapsidė paslepia savo DNR nuo dendritinių ląstelių – sargų, aptinkančių kylančias grėsmes ir mobilizuojančių imuninę sistemą. Tyrėjams taip pat pavyko pakelti šią imuniteto uždangą, pakeičiant kapsidę.

Atėjus šaltajam metų periodui, žmones vis labiau pradeda varginti įvairūs susirgimai ir negalavimai. Viena pagrindinių to priežasčių yra nusilpęs imunitetas, kuris nebepajėgia kovoti su ore sklandančiais virusais. Štai keli patarimai, kurie padės sustiprinti imunitetą ir išvengti sunkesnių susirgimų. Tinkama mityba. Mokslininkai jau seniai yra pripažinę, kad žmonės, kurie gyvena prasčiau ir valgo nepilnavertį maistą, yra mažiau atsparūs infekcijoms ir ligoms.

Darganotas ir šaltas ruduo paprastai patikrina, kiek sustiprėjome ir prikaupėme vitaminų per vasarą, ar esame atsparūs vėsaus sezono peršalimo ligoms. Šiemet labai blogų orų dar nebuvo, tačiau nemažai vaikų jau sloguoja – užkratą parsineša iš darželio ar mokyklos, o namuose perduoda tėvams bei kitiems namiškiams. Vis dėlto peršalimo virusą pasigauname ne visi, be to, pajutę kad jis kimba, sugebame atsikratyti paprastomis liaudiškomis priemonėmis.

Apie imuninę žmogaus sistemą, vadinamą imunitetu, kalbame dažnai, net nesusimąstydami, kokia tai sistema ir kaip ji veikia žmogaus organizme. Imuniteto ir vėžio ryšį onkologijos srityje dirbantys mokslininkai tyrinėja jau seniai. Į klausimus apie imuninę žmogaus sistemą ir imunologų darbą atsako Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Imunologijos laboratorijos vedėja dr.

Ryškiausios sveikos mitybos žvaigždės – imuninę sistemą stiprinančios medžiagos. Jas verta žinoti, kad būtume sveiki ir neapkrautume organizmo nereikalingu balastu, kuris transformuojasi į nereikalingą svorį. Karotenoidai Beta karoteno, kurio esama tokiuose maisto produktuose kaip morkos, saldžiosios bulvės, persikai ir oranžinė papajų dalis. Visi karotenoidai tiekia vadinamąjį provitaminą A, kurį kūnas paverčia retinoliu – aktyviąja vitamino A forma.

Vaikai į savo gimdytojų gyvenimą įneša visko: laimės, nemiegotų naktų ir, be abejo, virusų. Vis dėlto, nors tėvai nuo atžalų užsikrečia iš darželių ir mokyklų parsineštomis infekcijomis, rodos, kad peršalimo ligoms ir gripui jie tampa atsparesni. Sheldon Cohen kartu su kolegomis iš Mellono universiteto Pitsburge, Pensilvanijoje, atnaujino tyrimus, kurių metu į tiriamųjų nosis buvo įdiegti gripo arba rinovirusai, kurie sukelia peršalimo ligas, rašo newscientist.com.

Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad vakar iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikų gauta informacija apie patvirtintą jau antrąjį, per pastarąją savaitę, legioneliozės atvejį Kauno mieste. Nors susirgusieji gyvena skirtuose Kauno miesto seniūnijų teritorijose, tačiau abiem šiais neaiškios pneumonijos atvejais, atlikus šlapimo tyrimus, rastas Legionella pneumophila serologinis antigenas ir patvirtinta – legioneliozės  diagnozė.

Pelės su persodinta širdimi po operacijos išgyveno dvigubai ilgiau klausydamos klasikinės muzikos nei „popso“. Masateru Uchiyama iš Juntendo universiteto ligoninės Tokijuje pelėms persodino negiminingų donorų širdis, kurias organizmas linkęs netrukus atmesti. Visą savaitę po operacijos pelytės nuolat klausėsi Verdžio operos „Traviata“, Mocarto koncertų, „Enya“ muzikos arba monotoniškų garsų, rašo newscientist.com.

Kai ateityje gydysitės ligoninėje, gydytojai ne tik tikrins gyvybiškai svarbias funkcijas ar užsakinės kraujo tyrimus, bet ir skirs jums asmeninę pelę. Imunodeficitą turinčiam gyvūnėliui bus persodinta paciento audinio, o tai leis imituoti jo imuninę sistemą ar net konkretų vėžio tipą. Tuomet gydytojai su pele galės išbandyti vaistų mišinius ar genų terapiją ir matyti, kas būtų geriausia pacientui, rašo popsci.com.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistai sako, nors žiema jau eina į pabaigą, bet būtina neprarasti budrumo ir pasirūpinti savo sveikata, nes kai kurie žmonės apie savo sveikatą pagalvoja tik susirgę... O juk jos už jokius pinigus nenusipirksi.

Oksfordo universiteto mokslininkai teigia, kad pirminis hepatito C vakcinos bandymas teikia vilčių, informuoja BBC. Hepatitu C užsikrėtę žmonės gali ne vienerius metus nežinoti apie savo ligą. Per tą laiką virusas stipriai pažeidžia kepenis. Jungtinėje Karalystėje iki 500 tūkst. žmonių gali būti užsikrėtę šia liga. Manoma, kad visame pasaulyje hepatitu C yra užsikrėtę apie 170 mln. žmonių. Virusas plinta per kraują, pavyzdžiui, dalijantis adatomis.

ŽIV žaidžia ne pagal taisykles: užuot vengęs imuninės sistemos, jis ją atakuoja. Dabar didžiausias vakcinos nuo šio viruso viltis gali tekti sieti su sprendimu, irgi draskančiu taisyklių knygas – kovoti su infekcija be imuninės sistemos pagalbos. Naudojantis šiuo būdu, pelės susidorojo su ŽIV netgi tada, kai joms buvo duota 100 kartų didesnė virusų dozė, nei sukelianti mirtiną infekciją.

Joga, dar visai neseniai buvusi egzotiškas ir tolimas reiškinys, šiandien tapo daugeliui įprastu pomėgiu, būdu atsipalaiduoti, atsikratyti streso, o gal tiesiog susidėlioti mintis į lentynėles. Žinoma, joga – ne tik meditacija, bet ir aktyvus darbas su kūnu. Jogos studijos „Surya“ įkūrėja ir mokytoja Inga Rubikienė pasakoja, kuo asanų sekos naudingos jogą praktikuojančiųjų organizmui. Lankstumas Vienas pagrindinių ir greičiausiai pastebimų jogos privalumų – lankstumas.

Svarbaus tyrimo metu buvo patvirtinta, kad CMV virusas gali sukelti vieną dažniausiai pasitaikančią vėžio rūšį – seilių liaukos vėžį. CMV yra vienas iš dešimties virusų, galinčių sukelti vėžį. Šis virusas prasibrauna į ląstelės vidų bei ten paskatina auglio susiformavimą. CMV klasifikavimas kaip onkoviruso yra labai svarbus žmogaus sveikatai.

Mokslininkai pagaliau atrado, kas trukdo organizmo imuninei sistemai sėkmingai kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Šis atradimas jau vadinamas revoliuciniu vėžio gydymo srityje. Britų mokslininkai, atradę būdą, kaip imuninė sistema galėtų efektyviai atakuoti vėžinius auglius, žengė žingsnį į priekį link vakcinos nuo vėžio, kuri sukeltų tikrą perversmą onkologinių ligų gydyme, skelbia „Telegraph.co.