implantas

Guvios ir energingos praėjusių metų „Išsipildymo akcijos“ herojės Rugilės gyvenimas pasikeitė per sekundę – prieš dvejus metus paslydusi ir nukritusi nuo metro aukščio spintelės, mažylė paniro į komą. Šeima nepasidavė, surėmė pečius ir su „Išsipildymo akcijos“ bei geros valios žmonių pagalba gali džiaugtis kiekviena diena, įveikti visus jų kelyje pasitaikančius iššūkius. Rugilei visuomet reikėjo kur nors užsiropšti ar užsikarti.

Prarasti dantys jau kelis dešimtmečius atkuriami implantacijos pagalba. Vis dėlto, šios procedūros sėkmė ne vienam kelia abejonę. Remiantis apklausų duomenimis, dažniausiai baiminamasi galimo implanto neprigijimo ir kitų komplikacijų. „Kauno implantologijos klinikos“ gydytojo odontologo Andriaus Jonaičio teigimu, implantacija – išties sudėtinga procedūra.

Atsirakinti duris ar atsiskaityti, pavyzdžiui, už kavos puodelį, vienu rankos prisilietimu neturint nei telefono, nei kreditinės kortelės? Skamba kaip fantastinio filmo scenarijus, bet tai jau šių dienų realybė. O tam reikia turėti savo kūne implantuotą „čipą“.  Ir tokius implantus savo kūne turi keli lietuviai. Vieną jų mama išvadino bepročiu, bet vyras sako, kad turint čipą atsiveria neribotos galimybės, o informacija esanti lustuose ateityje ypač pasitarnaus medicinai.

Vyrai susibūrė socialiniame tinkle „Twitter“ po to, kai moteris paskelbė T formos prietaiso nuotrauką ir paragino vaikinus atspėti, koks tai objektas – o jų atsakymai buvo juokingi. Skirtingai nei vyrai, moterys turi daugiau galimybių naudotis įvairiais kontracepcijos metodais, rašo dailystar.co.uk.

Vilnietis Andrius Milinavičius – visada domėjosi naujausiomis technologijomis pasaulyje, todėl prieš 4 metus gavęs galimybę po savo oda implantuoti mažytį, ryžio grūdui prilygstantį, „čipą“ nesudvejojo nė akimirkos.

Milijardierius Elonas Muskas nesiliauja stebinęs pasaulį. Jo remiamos technologijų įmonės „Neuralink“ sukurtas implantas įsodintas į kiaulės smegenis. Muskas tikisi, kad vieną dieną šie implantai padės gydyti tokias ligas kaip Alzheimeris. Į kiaulaitę Gertrūdą nukreiptos viso pasaulio akys. Ji – jau du mėnesius neįtikėtino mokslinio eksperimento dalyvė.

Ši istorija, nutikusi kauniečiui Romui (vardas pakeistas), tokia delikati ir intymi, kad dažniausiai vyrai būna linkę garsiai apie tokius dalykus nekalbėti. Juo labiau viešai, per televiziją, visai Lietuvai. Tačiau Romui labai skaudu, būtent dėl to vyras nusprendė laidoje „Prieš srovę“ paviešinti tai, kas jam atsitiko.

Kas tik nesvajoja apie tobulą išvaizdą: liekną figūrą, siaurą nosytę, putlias lūpas bei didelę krūtinę? Didesnės krūtinės norėjo ir garsi atlikėja, grupės „69 danguje“ narė Nijolė Pareigytė-Rukaitienė. Ji prieš daugiau nei dešimt metų pasiryžo atsigulti ant operacinio stalo ir padailinti savo išvaizdą, tačiau šį kartą ji vėl gulsis ant jo. Naujienų ir pramogų portalui tv3.lt garsi atlikėja papasakoja, kad šią vasarą sužinojo liūdną naujieną – jai plyšo krūties implantas.

Pastaruoju metu turbūt visi, pradedant Elonu Musku ir Masačiusetso technologijų universitetu ir baigiant JAV gynybos ministerija ieško galimybių „patobulinti“ žmogaus smegenų darbą implantų pagalba. Ir, rodosi, vieniems jau tai pavyko – pirmą sykį žmonijos istorijoje. Profesorius Dongas Songas iš Pietų Kalifornijos universiteto pademonstravo smegenų implanto žmogaus atminties gerinimui galimybes.

Mergina, kuri neseniai baigė universitetą, nusprendė tai atšvęsti su drauge išvykdama į kelionę po Europą. Atrodytų viskas labai įprasta, tačiau viena jos idėja kelionej tapo interneto sensacija. Jauna mergina nuo gimimo kentėjo nuo sunkios ligos, todėl kai jai buvo vos ketveri jai reikėjo amputuoti koją. Ir ji visą gyvenimą vaikčiojo su protezu.

Implantams galas? Trys britės jau išbandė naują operaciją, kurios metu po jų oda buvo įdėta „liemenėlė“. Tokia vidinė liemenėlė yra kaip kompromisas, norinčioms didesnės krūtinės, tačiau nepageidaujančioms įsidėti implantų. Tiesa, šis kompromisas – labai brangus. Tokios liemenėlės nematomos, dedamos po oda, pakelia krūtinę ir leidžia moterims daugiau apskritai nebenešioti liemenėlių.

Vienos moterys sugeba patirti daugybinių orgazmų, kitoms šis fiziologinis malonumas pasiekiamas gerokai rečiau. Tačiau JAV mokslininkai pareiškė sukūrę orgazmo įrenginį. Norint pajusti orgazmą, reikės atlikti implantavimo operaciją, o po to – tik spusčioti mygtuką. „O-mygtuką“. Nors, atrodytų, toks kelias į orgazmą rožėmis klotas, nereikia pamiršti, kad rožės ne tik kvepia ir gražu, bet ir duria bei sukelia skausmą.

Įsiverti pirmąjį auskarą arba pasidaryti pirmąją tatuiruotę yra svarbus perėjimo į suaugusiųjų pasaulį simbolis daugeliui jaunuolių. Noras maištauti yra tai, ką daugelis patiriame paauglystėje. Tačiau kai kurie jaučia poreikį nuolat dekoruoti savo kūną. Listverse.

JAV federalinė Vaistų ir maisto administracija (FDA) leido klinikiniais tikslais naudoti neurostimuliatorių „NeuroPace“, kuris implantuojamas į žmogaus kaukolę ir mikroelektrodais sujungiamas su atitinkamomis smegenų žievės sritimis. Šis prietaisas skirtas epilepsija sergantiems pacientams. Pranešama, kad tai pirmasis pasaulyje smegenų implantas, galintis analizuoti smegenų veiklą ir, aptikęs anomalijas, koreguoti jas atitinkamais elektros impulsais, pranešė „Medgadget.

Galima daug kalbėti apie tokius kai kuriems asmenims paranoją sukeliančius naujus išradimus kaip Google Glass, veido atpažinimo programos ar smegenų skeneriai. Tačiau yra technologijų, apie kurias kalbama kur kas mažiau. Tarp jų – įrankiai, kurie gali sekti kiekvieną mūsų žingsnį, skaityti mūsų mintis, ir net koreguoti smegenų veiklą. Listverse.com siūlo pasidomėti technologijomis, apie kurias George‘o Orwello „Minčių policija“ galėjo tik svajoti.

Kas nutinka, kai nebelieka ribos tarp natūralumo ir dirbtinumo? Ar sukuriama kažkas panašaus į Terminatorių? Atsakymas yra - galbūt. Kol kas technologija dar nepakankamai ištobulinta, tačiau šie realybėje jau egzistuojantys kiborgai patvirtina, kad mes pamažu ir užtikrintai judame prie tikslo sujungti žmogų ir technologijas.

Jei ausinės jums nepatogios arba jau atsibodo nuolat švaistyti laiką jas išpainiojant, jus gali sudominti Richo Lee’o sprendimas. Šiam “kūno tobulinimo” entuziastui maža ausinė su magnetu buvo implantuota į ausį, informuoja odditycentral.com. Richas Lee’as eksperimentuoja su įvairiais implantais arba technologiniais kūną patobulinti turinčiais išradimais tam, kad padidintų žmogaus galimybes.

1. Pasidariusi 4 tūkst. svarų sterlingų kainavusią krūtų didinimo operaciją moteris pastebėjo, kad dalis implanto kyšo iš krūtinės Lauren Yardley visada svajojo apie moterišką figūrą, tad būdama 25-erių galiausiai nusprendė pakeisti savo „berniukišką“ krūtinę ir nusipirkti tai, ko nedavė motina gamta. Už operaciją, kurios metu A dydžio krūtinė buvo padidinta iki DD dydžio, mergina sumokėjo beveik 4 tūkst. svarų.

Asmeninė kraujo tyrimų laboratorija po oda? Manote, tai neįmanoma? Mokslininkai iš Šveicarijos įrodė, kad stebėti kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį galima po oda paslėpus kraujo būklę stebintį jutiklį. Šveicarų sukurtame mikroskopinio dydžio įrenginyje įmontuoti specialūs jutikliai, kurie fiksuoja širdies susitraukimų skaičių, reaguoja į kraujo ir spaudimo pakitimus. Mokslininkų teigimu, prietaisas labai jautrus ir gali perspėti net apie artėjantį širdies priepuolį.

Pitsburgo universiteto (JAV) specialistai sukūrė į smegenis implantuojamą neuroninę sąsają, kurią galima prijungti prie pavienių neuronų. Toks pasiekimas leis ateityje žmonių smegenis prijungti prie tiesiogiai joms neuroninius signalus perduodančių kompiuterių ar kitų elektroninių įrenginių. Ši technologija galės būti naudojama įvairiose srityse, įskaitant tikslų protezų valdymą.

19-metis vaikinas iš Lietuvos Martynas Girulis taps trečiuoju žmogumi pasaulyje, kuriam bus atlikta unikali operacija - transplantuotas bioninis rankos protezas. Praėjusią savaitę Austrijoje lietuviui  buvo atlikta parengiamoji bioninio rankos protezo transplantavimo operacija. Martynas turi retą įgimtą ligą - artrogripozę. Liga pažeidė jo pečių, alkūnių, riešų, čiurnų raumenis, paralyžiavo ir  užkirto galimybę vaikščioti.

Jungtinėse Valstijose du pacientai, kurių visas kūnas nuo kaklo paralyžiuotas, savo mintimis gali kontroliuoti robotą-ranką, skelbia BBC. Pirmą kartą per 15 metų pacientas galėjo atsigerti niekieno nepadedamas. Remiantis naująja technologija, kuri aprašyta žurnale „Nature“, smegenyse implantuotas daviklis susiejamas su kompiuteriu, kuris elektroninius signalus paverčia komanda.

Stenfordo universiteto Kalifornijoje mokslininkai sukūrė tinklainės implantą – bioninę akį, kuri maitinama šviesa. Šiuo metu pacientams įsodinamus implantus maitina baterijos, praneša BBC. Naujasis prietaisas, aprašomas žurnale „Nature Photonics“, naudoja specialius akinius, pro kuriuos infraraudonoji šviesa nukreipiama į akį. Tai teikia energiją implantui ir siunčia informaciją, kuri padeda pacientui matyti.

Futuristinė idėja, kad mikrolustas galės būti implantuotas po paciento oda, kad kontroliuotų vaistų suleidimą, žengė dar vieną žingsnį į priekį. Jungtinės Karalystės mokslininkai išbandė tokį prietaisą su moterimis, sergančiomis osteoporoze (kaulų retėjimu), skelbia BBC. Joms mikrolustas buvo implantuotas ties juosmeniu ir aktyvuotas nuotolinio valdymo pultu. Klinikinis bandymas parodė, kad lustas gali atmatuoti tinkamas dozes ir jas suleisti. Jokio pašalinio poveikio nebuvo nustatyta.

Mokslininkai iš esmės pakeitė požiūrį į dantų implantus – jiems pavyko iš kamieninių ląstelių išauginti pilnavertį dantį, kuris vėliau buvo persodintas graužikui. Šis transplantas yra dar vienas žingsnis veiksmingos sistemos link, pakeisiančios donoro organų transplantaciją, sukūrimo.

Italijos medikai pirmą kartą 15-mečiam pacientui implantavo nuolatinę dirbtinę širdį, pranešė šalies naujienų agentūra ANSA. Romos Bambino Gesu vaikų ligoninės širdies chirurgai 10 valandų trukusią operaciją atliko rugsėjo 30 dieną. Implantuota dirbtinė širdis pacientui turėtų tarnauti nuolat, o ne laikinai, kaip būdavo iki šiol.

Kraujo apytakos sistema varomas dirbtinis inkstas gali tapti pirmuoju implantuojamu įtaisu, pakeisiančiu donorinius inkstus ir dializės aparatus, teigia mokslininkai. Kalifornijos San Francisko universiteto (UCSF) mokslininko Šuvo Rojaus (Shuvo Roy) vadovaujama 10 skirtingų mokslinių tyrimų grupių bendruomenė šią savaitę pristatė naują dirbtinio inksto prototipą.

Beveik kas ketvirtas Vokietijos gyventojas sutiktų implantuoti po savo oda mikroschemą, jei turėtų iš to naudos, atskleidė Vokietijos informacijos technologijų įmonių asociacijos BITKOM atlikta sociologinė apklausa. Iš viso buvo apklausta 1000 respondentų, teigiamai į tokį klausimą atsakė 23 proc. apklaustųjų.

Implantavę specialius elektrodus į „uždaryto viduje sindromo“ (angl. locked-in syndrome) paveikto žmogaus smegenis, mokslininkai pademonstravo sistemą neuronų signalams perduoti belaidžiu būdu į kalbos sintezatorių. Minties konvertavimo į kalbą procesas trunka apie 50 milisekundžių - tiek pat laiko savo mintis reikšdamas žodžiais užtrunka ir neparalyžiuotas neurologiškai sveikas žmogus.