ikimokyklinis ugdymas

Pakaunėje, Ringauduose, duris atvėręs privatus darželis susidūrė su kaimynų priešprieša. Šie darželio lankytojų ir darbuotojų nenori įleisti į teritoriją, tad norėdami patekti į įstaigą tėvai su vaikais priversti lįsti pro užkardas. Dėl konfliktinės situacijos teko įsikišti ir policijai, o Kauno rajono savivaldybė, sako, kad darželis veikia pagal visas taisykles ir tikisi, kad kaimynai bus supratingi, nes mažiesiems labai trūksta vietų darželiuose.

Seimas yra nutaręs, kad nuo 2025 metų į darželius turės eiti iš esmės beveik visi vaikai nuo dvejų metų, bet sprendimas bus įgyvendinamas etapais, todėl jau kitąmet į ikimokyklinio ugdymo įstaigas turėtų galėti patekti visi vaikai nuo ketverių metų. Bet pristatydama, kaip vyksta pasiruošimas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šokiravo parlamentarus – sprendimo įgyvendinimui trūksta lėšų, todėl politikams susidarė įspūdis, kad reforma bus įgyvendinama, kaip išeis.

Po 3 metų keisis tvarka vaikų darželiuose – ikimokyklinis ugdymas taps visuotinis, žada Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Įsigaliojus naujam įstatymui valstybė kiekvienam vaikui nuo 2 metų skirs vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Ar bus išspręstas vietų darželiuose trūkumas? Ministrė Jurgita Šiugždinienė pristato, kokie pokyčiai laukia. Planuojama, kad nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas taps visuotinis vaikams nuo 2 metų amžiaus.

Prasidėjus rudens sezonui, į paviršių iškilo eilę metų trunkanti problema – darželiuose stinga laisvų vietų, o priėmimo procesas neretai gali užtrukti. Kai kurie tėvai piktinasi paskutinę minutę gavę pakvietimą į darželį, o štai kitiems tenka tuštinti piniginę, kad leistų vaiką į privatų darželį arba samdytų auklę. Pasirodo, ikimokyklinio ugdymo sistema stokoja ne tik laisvų vietų vaikams, bet ir pedagogų.

Vilniaus rajono savivaldybėje labai sparčiai auga jaunų šeimų skaičius su mažamečiais vaikais. Norėdamos turėti savo privačią erdvę ir kiemą, šeimos keliasi už miesto ribų, tačiau susiduria su kita problema – sunku mažyliams gauti darželį, todėl šeimos juos perregistruoja į miestą. Vilniaus rajono savivaldybė pripažįsta, kad ši problema yra žinoma, jie teigia nuolat gerinantys gyventojų ikimokyklinio ugdymo prieinamumo galimybes ir plečiantys ikimokyklinių įstaigų tinklą.

Jauna šeima Vilniaus rajone savo jauniausiai dukrai neranda vietos darželyje lietuvių kalba. Šeima sako, kad jaučiasi diskriminuojama, nes darželių lietuvių kalba rajone esą dvigubai mažiau nei lenkų kalba. Kad darželių trūkumas rajone, – didelė problema, sutinka ir vietos politikai. Tačiau Vilniaus rajono savivaldybė tvirtina, kad darželių lietuvių kalba yra gerokai daugiau, todėl problemos nemato. Į portalą tv3.lt kreipėsi Vilniaus rajone gyvenanti Justina.

Po žiemos atostogų moksleiviai grįžta atgal į mokslus, didžioji dalis jų – nuotoliniu būdu. Išimtis taikoma tik kai kuriems pradinukams, kurių tėvai neturi galimybės dirbti iš namų. Visgi, tokių esą nėra daug – apie tūkstantį visoje Lietuvoje. Mažiau ir darželinukų – nuo sausio daugiau tėvų pasirinko pasinaudoti ligos išmoka ir vaikus prižiūrėti namuose.

Nuo trečiadienio įsigaliojus naujiems karantino ribojimams, darželinukus auginantiems tėvams buvo pateikta rekomendacija – į ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikus vesti tik tiems, kurie neturi galimybės dirbti iš namų. Nors tai kol kas nėra privaloma, kai kurių valstybinių darželių auklėtojos imasi iniciatyvos ir esą pačios nusprendžia, kuriuos vaikus reikėtų išsiųsti namo.

Pagal naujausius Vyriausybės priimtus karantino sugriežtinimus, ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigas rekomenduojama lankyti tik tiems vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti namuose. Tačiau kai kuriose šalies savivaldybėse ši rekomendacija jau spėjo virsti ribojimu – vaiką darželyje palikti galima tik su specialiu prašymu ir pažyma iš darbdavio.

Seimas palaimino, prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo Lietuvoje. Taip pat įtvirtinta, kad vaikams iš socialinės rizikos šeimų ikimokyklinis ugdymas būtų privalomas. Be to, priešmokyklinis ugdymas nuo 2023 m. galės būti pradedamas nuo 5-erių metų, o vaikai į pirmąją klasę galės žengti nuo 6-erių. Pritarus prezidento inicijuotoms pataisoms, Seimas pritarė įgyvendinti kelis esminius pokyčius ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme.

Šalyje įvestas karantinas, o beveik visas ugdymo procesas perkeliamas į nuotolinį mokymą. Tačiau darželinukams, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo moksleiviams mokymo procesas vyks kaip įprasta – į mokyklas jie eiti turės.  Tėvai tokiam sprendimui pritaria, o ekspertai teigia, kad taip nuspręsta dėl ekonominių priežasčių ir todėl, kad tokio amžiaus vaikai negali dirbti savarankiškai.

Prezidento Gitano Nausėdos siekis užtikrinti ikimokyklinį ugdymą visiems norintiems pamažu įgauna kūną. Tačiau užtikrinti, kad dalis vaikų privalomai lankytų darželius, o kita dalis galėtų tai daryti, jei tik panorėtų, – nemenkas galvos skausmas didiesiems šalies miestams. Nors liko dar keleri metai iki prezidento siūlymas bus įgyvendintas, miestai jau dabar turi ruoštis darželinukų antplūdžiui.

Švietimo pagalbos specialistai, t.y., psichologai, logopedai ir kiti, yra susirūpinę, kaip jiems reikės dirbti su vaikais Covid-19 viruso apsuptyje. Vaikams sugrįžus į mokyklas, darželius pagalbos specialistų darbas po truputį grįžta į įprastas vėžias, tačiau ne visi saugaus darbo klausimai lieka atsakyti.  Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad reikėtų vadovautis sveikatos apsaugos ministro Aurelijau Verygos išleistais nurodymais.

Darželių auklėtojai užvertė švietimo profsąjungas skundais dėl vasaros metu ikimokyklinio ugdymo įstaigose esą vykdomų pažeidimų. Darbuotojai skundžiasi turintys dirbti viršvalandžius, negalintys papietauti, o už kolegų pavadavimą negaunantys deramo atlygio. Tuo metu darželių steigėjai teigia, kad darbo krūvis išaugo dėl to, kad šią vasara daugiau tėvų veda vaikus į darželius.

Šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuo kitos savaitės atveria duris visų tėvų vaikams. Padidėjus vaikų srautams, savivaldybės puola rūpintis darželinukų ir įstaigų darbuotojų saugumu. Todėl daugiau užsiėmimų vyks lauke, vaikai negalės bendrauti tarp grupių, bus privaloma matuoti vaikų ir darbuotojų temperatūrą, o vietomis vaikų tėvai net negalės patekti į darželio pastatą.

Nuo kitos savaitės šalies darželiai gali atverti duris visų, ne tik dirbti privalančių, tėvų vaikams. Tačiau Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas klaipėdiečius ragina neskubėti savo vaikų vesti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, nes tai nesaugu, kol šalyje dar nėra įveiktas koronavirusas. „Kviesčiau visus tėvelius labai atsakingai vertinti šitą galimybę ir vertinti, kad tai yra galimybė, o ne prievolė.

Jei darželiuose būtų užfiksuota koronaviruso atvejų, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neatmeta galimybės, kad savivaldybėms tektų juos uždaryti. Tačiau jis teigia, kad virusas vaikams nėra pavojingas, o darželiai būtų uždaromi todėl, kad juose nebebūtų, kam dirbti. „Sunku pasakyti, ar gali tie protrūkiai kilti vien dėl to, kad darželiai bus atidaromi. Nes teoriškai sulig kiekvienu atlaisvinimu ta rizika didėja.

Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) gegužės 7 d. kreipėsi į LR Vyriausybę, reikalaudama ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistams mokėti padidintą darbo užmokestį, rašoma LŠMPS pranešime spaudai.

Nuo balandžio pabaigos šalies savivaldybės įpareigotos atverti darželių duris dirbti privalančių tėvų vaikams. Nors pirmąją savaitę darželiuose buvo vos po vieną kitą vaiką, šią savaitę didžiosios šalies savivaldybės fiksuoja srauto padidėjimą nuo pusantro iki daugiau nei trijų kartų.

Daliai šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigų vėl priimant darželinukus, Klaipėdos mieste į 10 darželių eina tik 13 vaikų. Savivaldybė svarsto, kad didesnio darželinukų skaičiaus sulauks tik po savaitės, kuomet daugiau tėvų grįš į darbus. „Šiandieną dirba 10 įstaigų ir turime tik 13 vaikų. Po vieną vaiką beveik visose įstaigose, išskyrus dvi įstaigas, kuriose yra po du vaikučius“, – tv3.lt kalbėjo Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.

Pirmadienį dalis Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų atvėrė duris atžaloms tų tėvų, kurie privalo dirbti ir negali likti namuose. Šiuo metu ikimokyklinio ugdymo įstaigose galioja griežti reikalavimai vaikų tėvams ir darbuotojams, tačiau tebėra neaišku, kaip darželiai dirbs panaikinus karantiną. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikisi, kad bent griežtas asmens higienos normas pavyks išsaugoti. „Sudėtinga pasakyti kol kas, koks tas reikalavimas išliks, panaikinus karantiną.

Klaipėdoje, pasklidus kalboms apie miesto savivaldybės planus vieną vasaros mėnesį uždaryti visus darželius, tarp tėvų kilo nemenkas sąmyšis. Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė teigia, kad iš pasipiktinusių tėvų per pastarąsias kelias dienas sulaukė krūvos laiškų ir skambučių su klausimais, kur reikės dėti vaikus.

Vyriausybės atstovas iki vasario mėnesio pratęsė Kauno savivaldybei terminą pakeisti sprendimą dėl mokesčio už vaikų darželius ne miesto gyventojams, tačiau savivaldybės atstovai sako bent kol kas to daryti neplanuojantys. „Mėnesiui laiko jie paprašė nukelti ir lauksime vasario pradžioje jų sprendimo. Jeigu jo nebus, tada jau į teismą eisim“, – BNS antradienį sakė Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius.

Didžiųjų švenčių metas – kupinas malonių rūpesčių. Ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai jų turi ir daugiau: darželiuose švenčių metu sumažėjus vaikų skaičiui, neretai sujungiamos grupės, o dėl naujos aplinkos ir adaptacijos vaikai susiduria su psichologiniais sunkumais.  Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė, pati dirbanti darželyje, teigia, kad švenčių metu ikimokyklinio ugdymo įstaigos susiduria su problema, kai vaikų atvedama mažiau.

Kauno miesto savivaldybei ketinant naikinti vaikų darželių lengvatą tėvams, kurių gyvenamoji vieta nėra deklaruota mieste, Vilnius šiuo pavyzdžiu sekti neketina. Tuo metu Klaipėda Kauno sprendime mato ir privalumų, ir trūkumų. Kaip penktadienį pranešė Kauno miesto savivaldybė, viena diena darželyje ne Kauno gyventojams kainuos visą kainą – 9,2 euro. Jei mieste gyvenamąją vietą deklaravo tik vienas iš tėvų, jie mokės mažiau – 4,9 euro.

Seime nugulė visų tėvų svajonė – idėja, atrodytų, turinti išgelbėti besikamuojančius ir išspręsti vietų darželiuose trūkumą. Siūloma leisti kurti „šeimos darželius“, kur vienas asmuo galėtų prižiūrėti iki penkių vaikų. Tačiau edukologai skambina pavojaus varpais – tokios vietos neužtikrins tinkamo vaikų ugdymo. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė įregistravo įstatymo pataisas, siūlančias leisti namuose įrengti mažus vaikų darželius.

Rugsėjo 1-ąją savo atžalą į darželį atvedę tėvai tikrai nenorėtų sužinoti, kad vaikų mylima auklėtoja nebeprižiūrės jų mažylių. Bet dar blogiau sužinoti, kad jauna auklėtoja darbą paliko po psichologinio teroro. Deja, būtent tokia istorija su portalu tv3.lt pasidalino Vilniaus lopšelio-darželio „Vėtrungė“ auklėtinio mama. Mokslo ir žinių dienos išvakarėse Ligita Butvilaitė parašė darželio „Vėtrungė“ auklėtojai, jog kartu su savo atžala negalės dalyvauti rugsėjo 1-osios šventėje.

Seime antradienį žengtas pirmas žingsnis įteisinti privalomą priešmokyklinį ugdymą. Po pateikimo 68 parlamentarai balsavo už tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai. Pagal projektą, vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina šešeri metai, bus privalu leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Tuo pačiu nepanaikinama galimybė leisti šešiametį ir į pirmą klasę.

 Vyriausybė pritarė, kad privalomas priešmokyklinis ugdymas būtų įtvirtinamas ne nuo 2015 metų rugsėjo, o nuo 2016-ųjų mokslo metų pradžios. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pakoregavo Švietimo įstatymo pataisas, ir joms trečiadienį pritarė ministrų kabinetas. Jos toliau bus svarstomos Seime. ŠMM nurodo, kad projektas pakeistas atsižvelgiant į patikslintus savivaldybių duomenis.

 Švietimo ir mokslo ministerijai suplanavus įvesti privalomą priešmokyklinį ugdymą šešiamečiams, sostinės Savivaldybei tektų nuo rugsėjo 1-osios užtikrinti daugiau kaip 1300 papildomų vietų priešmokyklinukams. Vien tik Vilniuje tam įgyvendinti prireiktų papildomai apie 940 tūkst. eurų, tačiau apie numatytą valstybės finansavimą savivaldybė informacijos nėra gavusi. „Negalima daryti reformų, kai nėra tam pasirengta, nėra numatyta lėšų.

Šią savaitę vyksiantis pedagogų streikas apims bent 107 ugdymo įstaigas - mokyklose dviejų pirmų pamokų neves dalis pedagogų, porą valandų nuo darbo pradžios vaikų nepriims dalis darželių auklėtojų, neformaliojo švietimo įstaigose dalis pedagogų nedirbs dvi valandas nuo jų darbo pradžios. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sakė negalintis tiksliai pasakyti, kiek mokytojų prisijungs prie protesto akcijos ketvirtadienį.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlo nuo kitų metų finansuoti 8 valandų ikimokyklinio ugdymo programą vietoje dabar finansuojamų 4 valandų. Be to, siūloma tesėti kultūros darbuotojams duotus pažadus palaipsniui jų atlyginimus sulyginti su pedagogų algomis ir nuo kitų metų liepos jiems pridėti žadėtą dalį. Komitetas tokius siūlymus pateikė šią savaitę apsvarstęs kitų metų biudžeto projektą.

Rugsėjo 1-ąją mažiausieji druskininkiečiai sugrįš į atnaujintas ugdymo įstaigas. Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius, šiandien apsilankęs atnaujinamuose objektuose patikino, kad naujųjų mokslo metų pradžiai įstaigos pasirengę. „Patalpų remonto ir atnaujinimo darbai baigiami atsižvelgiant į nustatytus terminus, auklėtinius įstaigos priims laiku“, – sakė mero pavaduotojas L. Urmanavičius.

Švedijoje 1907 metais gimusi pensininkė Anna Eriksson paštu gavo kvietimą, kuriame buvo pranešama, kad ji gali pradėti lankyti užsiėmimus ikimokyklinėje įstaigoje. Kaip rašo „The Local“, senelių namuose gyvenanti moteris gavo vieną iš 60 kvietimų, kuriuos išsiuntinėjo tenykštis švietimo centras.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė nustatė, kad Lietuvoje trūksta vaikų lopšelių-darželių, todėl juos lanko daugiau vaikų negu leidžia higienos normos. Vilniaus savivaldybės pareigūnai aiškina, kad naujiems darželiams statyti nėra lėšų. Vilniaus vaikų lopšelį-darželį „Gilužis“ lanko 300 vaikų. Įstaigos vadovai sako, kad pernai norinčiųjų patekti į darželį buvo dvigubai daugiau negu yra vietų, tačiau visų  priimti nėra galimybių.

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad ikimokyklinių įstaigų darbo laiką, jų etatus ir vykdomas programas nustato savivaldybės. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje paskleista žinia, esą švietimo ir mokslo ministras pasirašė įsakymą, kuris mažina etatų skaičių grupėje, neatitinka tikrovės ir klaidina visuomenę. Nėra jokio įsakymo dėl darbo laiko apskaitos ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Remiantis Švietimo informacijos centro duomenimis, šiemet veikė tris kartus daugiau privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų nei praėjusiais metais: 2010 m. dirbo 7, o šiais – 22 privatūs darželiai. Valstybinių ikimokyklinių ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų skaičius ženkliai nepakito – pernai ir šiemet buvo apie 600 lopšelių / darželių. Tačiau nuo 2010 m. kaimo gyvenamosiose vietovėse steigiasi universalūs daugiafunkciai centrai, kuriuose kuriasi ikimokyklinio ir /ar priešmokyklinio ugdymo grupės.

Šalyje nuo sausio mėnesio, kai buvo supaprastinta privačių darželių steigimo ir pakeista jų finansavimo tvarka, išaugo daugiau nei tris kartus. Tačiau įvairių miestų tėveliai tikisi savo atžaloms surasti valstybinį darželį. Dar prieš kelias savaites buvo teigiama, jog ilgesnės eilės susidaro į darželius miegamuosiuose rajonuose, o centre ir senamiestyje esančiuose darželiuose vietą rasti lengviau. Tačiau pasak specialistų, šiuo metu ir centruose esančios įstaigos perpildytos.

Tokios mokyklėlės, veikiančios Švedijoje, Stokholme, pagrindinė pastanga – išlaisvinti vaikus nuo socialinių lūkesčių ir stereotipų, paremtų lytimi. Nors iš pirmo žvilgsnio tokia parengiamoji mokyklėlė atrodo kaip ir kitos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tačiau vis dėl to ji – išskirtinė, rašo bbc.co.uk.

Klaipėdoje šį rudenį pradės veikti eksperimentinė lopšelio grupė, kurioje bus ugdomi kūdikiai nuo gimimo iki vienerių metukų. Besidominčiųjų tokia paslauga, anot uostamiesčio valdininkų, yra, tačiau kiek mamų ryšis palikti tokius mažus vaikus auklėtojų globai – kol kas nežinia, praneša LTV „Panorama“. Vasarą suremontuotoje grupėje dabar žaidžia metukų ar kiek daugiau sulaukę vaikai. Kelių mėnesių kūdikius priimti ketinama nuo rugsėjo.

Sumažėjus finansavimui darželių auklėtojos verčiamos eiti nemokamų atostogų, joms tenka dirbti didesniu krūviu, prašinėti pinigų iš tėvų įvairioms reikmėms. Tokią situaciją atskleidė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų centro narės. „2009 metais darželių finansavimas dar buvo pusėtinas, bet šiemet jis buvo 30 proc. mažesnis.

Seimui siūloma priimti Statybos įstatymo pataisą, kuri palengvintų ikimokyklinių ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų steigimo sąlygas. Pataisą įregistravęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys mano, kad ji pagerins ikimokyklinio ugdymo prieinamumą.

Tėvai mūsų šalyje vasaros metu savo mažamečiams vaikams skiria žymiai daugiau dėmesio negu kitais metų laikais – tai atskleidė speciali visuomenės nuomonės apklausa, kurią inicijavo interneto portalas www.ikimokyklinis.lt. Beveik trečdalis, t.y. 30 proc., tėvų teigė, kad per vasaros atostogas vaikai ilgiau bus su jais. Be to, mūsų šalyje vis dar populiaru mažuosius vasarai palikti pas senelius – taip sakė darysiantys daugiau nei penktadalis arba 22 proc.

Liepos mėnesį, kai dauguma tėvų su savo atžalomis ir pedagogai atostogauja, vaikus Kupiškyje priims tik vienas darželis. Tokia tvarka buvo ir pernai. Tačiau ši vasara ikimokyklinio ugdymo srityje žada radikalesnių permainų. Kur saugiai palikti vaiką kelioms valandoms, ne visai dienai, ko gero, tėvams greitai nebereikės sukti galvos. Nuo liepos 1-osios įsigalios paprastesnės sąlygos steigti naujus vaikų darželius. Savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriaus vyr.