h. mickevičius

Žinomas žmogaus teisių gynėjas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto steigėjas Henrikas Mickevičius prašo premjero palaikymo steigiant nacionalinę žmogaus teisių instituciją.

Žmogaus teisių gynėjo Henriko Mickevičiaus teigimu, gėjų eitynių problema išpūsta, o draudžiančiosios pusės argumentų, kodėl jiems reikėtų neleisti pasinaudoti teise į taikius susirinkimus, jis teigia iki šiol neišgirdęs. ,,Tie dalykai labai akivaizdūs – yra teisė į taikius susirinkimus, ir kiekvienas, kiekviena asmenų grupė turi teisę ja pasinaudoti. Tos institucijos, kurios kažką draudžia, turi pateikti racionalius argumentus, kodėl negalima pasinaudoti šia teise.

Oslo teismas paskelbė galutinį nuosprendį žiaurias žudynes surengusiam teroristui Andersui Behringui Breivikui. Teroristas nuteistas 21 metų laisvės atėmimo bausme. A. Breivikas nuosprendžio neskųs. Mirties bausmė – ne bausmė Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius, paklaustas, kaip vertina A. Breivikui teismo skirtą bausmę, sakė: „Suprantu žmonių pasipiktinimą dėl 21 metų bausmės. Žinoma, tai, ką padarė A. Breivikas, sunku net apibrėžti.

Sostinėje prasidėjo žmogaus teisių organizacijų renginiai. Dvi skirtingos eisenos nuo V. Kudirkos ir nuo Lukiškių aikščių pajudėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos link. Vienai vadovavo Nomeda Marčėnaitė, kitai – Arnoldas Lukošius. Eisenų dalyviai atrodo taikiai, neskanduojami šūkiai, nėra ir provokacinio turinio plakatų. Viešąją tvarką palaiko mažesnės pareigūnų pajėgos, nei dieną vykusiuose renginiuose.

Po mėnesio kalinimo iš tardymo izoliatoriaus šiandien išleistas piktnaudžiavimu tarnyba įtariamas buvęs Kauno vicemeras Kęstutis Kriščiūnas. Bet tai dar ne viskas. Jis pusei metų nušalintas nuo tarybos nario pareigų, negalės lankytis savivaldybėje ar dalyvauti posėdžiuose. Buvusiam mero pavaduotojui inkriminuojami trys atskiri sunkūs nusikaltimai, galimas piktnaudžiavimas. Už kiekvieną iš jų įstatymas numato realią ir griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Pastaruoju metu Lietuvos teisėtvarka sulaukia nemažai kritikos ir priekaištų, o „Vilmorus“ atlikta apklausa parodo, kad Lietuvoje pasitikėjimas teismais gerokai mažesnis, nei kitose valstybėse – jais nepasitiki net 64 proc. gyventojų. Neseniai Seimo antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė viešai piktinosi teisingumu Lietuvoje, o buvęs Kauno vicemeras Kęstutis Kriščiūnas – neteisėtu sulaikymu ir tuo, kad jam neleidžiama matytis su šeima.

Vokietijoje esančio Kiolno miesto universitete iškabintos fotografijos pasakoja apie tai, kad Kiolnas yra labai tolerantiškas miestas seksualinėms mažumoms. Matyt, kad universiteto bendruomenei būtų aiškiau, kas yra kas, ši mintis iliustruota fotografijomis iš Lietuvos ir Baltarusijos, bet akcentuojama, kad Baltarusija yra labai tolerantiška, o Lietuva – itin homofobiška šalis.

Nors dažnai mėgstama Lietuvą vadinti modernia, ar bent jau demokratiška valstybe,  kaip rodo neseniai Žmogaus teisių stebėjimo instituto pristatytas tradicinį nepriklausomą žmogaus teisių situacijos Lietuvoje vertinimas „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2009-2010“, situacija šalyje, kalbat apie žmogaus teises ne tik negerėja, bet atvirkščiai – blogėja.

Ilgą laiką mūsų tauta buvo tarsi uždaryta nuo visų, tačiau atvėrus sienas, kartu su patogumais sekė ir naujos „nepatogios“ problemos. Viena jų – diskriminacija kitokiems. Neseniai Lietuvoje vyko tolerancijos savaitė: įvairios nevyriausybinės įstaigos organizavo daugybę renginių, kad paskatintų rasinį tolerantiškumą mūsų šalyje.

Gruodžio 10-oji – Tarptautinė žmogaus teisių diena, bet Lietuva negali pasigirti tuo, kad mūsų šalyje žmogaus teisės būtų gerbiamos ir nepažeidinėjamos, atvirkščiai – dažnai tarptautiniame kontekste garsėjame kaip tautininėms, religinėms ir seksualinėms mažumoms nepakantumu bei priešiškumu pasižyminti tauta.

Jau nieko nestebina prekybos centruose ar ar kitose masinėse žmonių susibūrimo vietose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Neseniai viešai prabilta apie dar vieną projektą – stebėjimo kamerų įrengimą sostinės autobusuose ir troleibusuose. Valdžios atstovų teigimu, tai leis geriau stebėti tai kas vyksta viešajame transporte ir užtikrinti didesnį keleivių saugumą bei teikiamų paslaugų kokybę. Ne vis šiuo valdininkų užmoju džiaugiasi, o ir abejojančių tokio žingsnio teisėtumu netrūksta.