gyvybės draudimas

Pastaruoju metu Lietuvos visuomenę supurtė žinia apie privataus investicinio fondo galimai prarastas lėšas. Žmonėms, kurie kaupia lėšas per institucinius investuotojus, priima ilgalaikius sprendimus dėl nuoseklaus pinigų įdarbinimo, savo finansų planavimo, natūraliai kyla klausimas – kur investuoti saugu, kokią  investavimo politiką vykdo instituciniai investuotojai, įskaitant ir pensijų fondus bei gyvybės draudimo bendroves.

Norėdamas šviesti gyventojus, kad jie geriau suprastų investicinio gyvybės draudimo svarbą, Lietuvos bankas (LB) pradėjo mėnesį truksiančią informavimo kampaniją, skelbia LB.  LB Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė sako, kad gyventojai turėtų geriau suprasti šį finansinį produktą. „Investicinis gyvybės draudimas turi ir privalumų, ir trūkumų, todėl svarbu, kad gyventojas žinotų visas rizikas ir turėtų adekvačius lūkesčius.

Net keturiais iš dešimties atvejų agentai lietuviams įsiūlo poreikių neatitinkantį investicinį gyvybės draudimą. O įsiūlo todėl, kad už kiekvieną parduotą draudimo sutartį agentai gauna net arti tūkstančio eurų galinčias siekti premijas. Lietuvos bankas draudimo pardavėjams siūlo apynasrį – naikinti komisinius už kiekvieną parduotą sutartį.

Draudimo bendrovės savo klientų pinigus investuoja įvairiuose fonduose. Dar prieš Rusijos karą Ukrainoje, lietuvių pinigai buvo investuojami ir į rusiškus fondus. Dabar jiems taikomos sankcijos, todėl žmonės pinigų atgauti negali. Bendrovės tikina, kad niekuo padėti negali, todėl pataria laukti. O Lietuvos bankas įspėja, kad pinigų žmonės gali ir nebeatgauti. Tačiau gyventojai nepatenkinti. Nutraukę sutartis su draudimo bendrovėmis, jie nori atgauti pinigus dabar, o ne laukti.

Kai dėl vienų ar kitų priežasčių pradedame svarstyti, ar sudaryti gyvybės draudimo sutartį, tenka išklausyti dvi priešingas nuomones. Apsidraudę arba anksčiau draudimo išmoką gavę šią mintį palaiko, o tokios sutarties neturintys – skeptiškai vertina jos naudą.

Šiemet Lietuvoje jau mirė 40 tūkst. gyventojų. Visus juos reikėjo vienaip ar kitaip palaidoti, o už šią paslaugą kažkas turėjo sumokėti. Kad nereiktų sukti galvos, kas mokės už jūsų laidotuves, šių paslaugų tiekėjai ir draudikai siūlo išeitį – laidotuvių draudimą.

Gyventojai, nusprendę įsigyti būstą su paskola, jį turi apdrausti, kitu atveju jie negaus būsto kredito. Taip pat bankų atstovai rekomenduoja drausti ir savo gyvybę. Tiesa, anot jų. šis draudimas nėra būtinas. Tačiau patys kreditų gavėjai pasakoja, kad bankai primygtinai siūlo gyvybės draudimą mainais žadėdami geresnes paskolos sąlygas. Prieš 3 metus būstą su šeima įsigijęs vilnietis Justas pasakojo, kad butą privalėjo apdrausti, kitaip būtų negavęs paskolos.

Dauguma Lietuvoje veikiančių ir investicinio gyvybės draudimo paslaugas teikiančių draudimo įmonių atsižvelgė į Lietuvos banko (LB) poziciją dėl valdymo mokesčių susigrąžinimo, dėl to investicinio gyvybės draudimo klientai jau gauna didesnę naudą ir gali sukaupti daugiau lėšų.

Draudimo bendrovės ne visais atvejais investicinio gyvybės draudimo kryptis valdo taip, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas klientams, kaip tai įpareigoja Draudimo įstatymas, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta analizė.

Gyvybės draudimas Lietuvoje vis dar laikomas kone prabangos paslauga. Tuo tarpu užsienyje tai yra savaime suprantama investicija į savo ir šeimos ateitį. Pastebima, kad Vakaruose žmonės ne tik dažniau draudžiasi gyvybę, tačiau ir atidžiau renkasi draudimo sumą. Bendrovės „Bonum Publicum“ draudimo direktorė Liudmila Damulienė pasakoja, kad Vakaruose gyvybės draudimas yra savaime suprantamas ir tapęs pirmos būtinybės produktu. „Bendravau su lietuve, dirbusia JAV Pasaulio banke.

Lietuvoje gerėjant gyvenimo lygiui žmonės vis dažniau santaupas investuoja į gyvybės draudimą. Vis dėlto net pajamoms viršijus išlaidas lietuviai dažnai vengia draudimo, tikindami, kad su rizika susiduria retai. Kasdien linksniuojama tiesa, kad sveikata yra brangiausias turtas, mūsų gyventojų imtis veiksmų neskatina. Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje net 63 proc. lėšų, sumokamų už draudimą, yra skiriama ne gyvybės draudimui.

Gyvybės draudimas šiandien yra bene realiausias garantas, kad po nelaimingo atsitikimo ar sunkios ligos artimieji neliks bėdoje, o pačiam sveikti bus lengviau, nes finansinių rūpesčių bus mažiau. Vis dėlto, prieš renkantis gyvybės draudimą, verta pasigilinti atidžiau. Gyvybės draudimo produktai dažnu atveju skiriasi, taigi labai svarbu suprasti, kokią riziką kiekvienas padengia ir kokią naudą teikia.

Dažnai gyvybės draudimas suvokiamas, kaip papildomos išlaidos, mat nesitikima, kad kažkada šeimą aplankys rimtos traumos ar skaudi netektis. Nelaimėms užgulus, vieni apgailestauja, kad anksčiau nepriėmė būtinų finansinių sprendimų, o kitiems padėtį gerokai palengvina finansinės išmokos. Geriausiai gyvybės draudimo naudą gali patvirtinti žmonės, gavę draudimo išmokas nelaimės, o ypač – pačios skaudžiausios – atveju.

Ne gyvybės draudimo rinka, pernai antroje metų pusėje stabtelėjusi dėl kritusių kainų šiuos metus pradėjo ūgtelėjimu. Kai kurie draudikai regi kainų augimą, kiti to nepastebi ir kol kas neskuba džiaugtis pirmu ketvirčiu, rašo „Verslo žinios“. „Vidutinė įmoka fizinių asmenų transporto privalomojo draudimo segmente augo net 3 proc., tačiau kasko fizinių asmenų draudimo įmokos toliau mažėjo 7 proc.“, - sako „Ergo Insurance“ filialo Lietuvoje generalinis direktorius Saulius Jokūbaitis.

 Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Aviva Lietuva“ per devynis šių metų mėnesius pasirašė 99,6 mln. litų gyvybės draudimo įmokų. „Devynis šių metų mėnesius sparčiai augome. Fiksavome spartų naujų gyvybės draudimo įmokų metams augimą, jų pasirašėme už 28,2 mln. litų, 32 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai Didžiausią teigiamą postūmį naujų pardavimų augimui davė aktyvus klientų investavimas per gyvybės draudimą didesnėmis sumomis.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA keturių metų tyrimo duomenimis, šventiniu laikotarpiu palikti be priežiūros būstai daugiausiai nukenčia nuo vandens užliejimų. Vagysčių ir vandalizmo atvejų fiksuojama 2,3 karto daugiau nei paprastomis dienomis. Pasak BTA specialistų, didžiausia paliktų būstų problema – vandens užliejimai. Analizuojant keturių metų duomenis, matyti, kad kiekvienais metais šventiniu laikotarpiu šių įvykių vis daugėja.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA specialistų pastebėjimu, įsibėgėjant vasarai, daugėja žmonių, susidomėjusiu draudimu nuo įvairių ligų, tarp jų ir erkių sukeliamo erkinio encefalito. Draudimas, kainuojantis dviženkles sumas itin aktualus gamtos mėgėjams – grybautojams, uogautojams, žvejams bei ekologiškų produktų mėgėjams, besimėgaujantiems ūkininkų parduodamu termiškai neapdorotu karvės pienu.

  Lietuvoje per 2012 metus gyvybės draudimo bendrovės pasirašė įmokų už 574,7 mln. litų – tai yra 2,5 proc. daugiau nei per 2011 metus. Šiemet rinkos augimas turėtų įsibėgėti iki 2,5 – 3 proc., prognozuoja Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA). Ši perspektyva remiasi Lietuvos ekonomikai prognozuojamu vienu sparčiausiu augimu Europos Sąjungoje bei augančiu gyventojų poreikiu kaupti ir investuoti turimas lėšas.

Vos 20 mūsų šalies piliečių savo gyvybę yra įvertinę milijono litų suma. Kitų norai ir galimybės ženkliai kuklesni. Iš viso Lietuvoje, kaip skaičiuoja Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA), yra sudaryta per 400 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių. Kai kuriose iš jų apdrausti keli asmenys, todėl, bendrai tariant, gyvybės draudimą Lietuvoje turi apie 600 tūkst. piliečių. Didžiausia draudimo suma – 4 mln.

Didžioji dalis lietuvių sutiktų reguliariai skirti lėšų tam, kad jų šeimos išvengtų finansinių sunkumų netekus artimojo. 20 proc. gyventojų šiam tikslui galėtų atsidėti iki 30 litų per mėnesį, ketvirtadalis – nuo 30 iki 50 litų. Dar ketvirtadalis gyventojų finansinei apsaugai galėtų skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį. Kas trečias gyventojas teigia, kad negalėtų skirti pinigų šeimos finansinei apsaugai. Tai atskleidė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

Naujienų portalo Balsas.lt redakciją pasiekė keli susirūpinusių skaitytojų laiškai, kurie teigė sulaukę trumpųjų SMS žinučių iš adresato „Pareigūnai“. Žmonės pabrėžė, kad prisiminus visus sukčiavimo atvejus, kai pareigūnais apsimetę sukčiai išviliodavo pinigus, pasidarė nesmagu. Žinutėje buvo rašoma: „Primename, jei dar nesumokėjote PZU gyvybės draudimo įmokos, tai galite padaryti iki 08-02. Laiku nesumokėjus, draudimas bus nutrauktas. Pirmininkas T. Vaitkunskas.

Visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė naują Lietuvos visuomenės tendenciją – apsidraudusiųjų gyvybę respondentų yra daugiau nei apdraudusiųjų savo nekilnojamąjį turtą ar automobilį KASKO draudimu. „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje visuomenės apklausoje iš visų respondentų, savanoriškai draudžiančių gyvybę ar turtą, net 54 proc. žmonių tvirtino apsidraudę gyvybę, 49 proc. – būstą, 30 proc. turi KASKO draudimą.

Dauguma šiandienos pensininkų, būdami darbingo amžiaus, būtų rinkęsi kaupiamąjį gyvybės draudimą, jeigu tuo metu jiems būtų pasiūlyta tokia galimybė. Atliktas pensininkų nuomonės tyrimas taip pat atskleidė, kad sukauptus pinigus didžioji dalis pensinio amžiaus žmonių išleistų vaistams ir poilsiui sanatorijose. Atlikus gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ užsakytą pensinio amžiaus šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad beveik ketvirtadalis (24 proc.

2011 metais Lietuvos gyventojų dažniausiai pasirenkama gyvybės draudimo suma sudarė 10-30 tūkst. Lt. Tokia suma pernai savo gyvybę įvertino beveik pusė gyventojų, sudariusių naujas gyvybės draudimo sutartis, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) duomenys. Asociacija pastebi, kad pernai šiek tiek sumažėjo vidutinė pasirenkama kaupiamojo gyvybės draudimo suma, tačiau augo beveik visų gyvybės draudimo sutartyse pasirenkamų papildomų rizikų sumos.

Septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad šeimai finansinę apsaugą suteikia nuolatinio darbo turėjimas ar į namus reguliariai parnešamos pajamos. Tai parodė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. Tuo metu santaupas ar gyvybės draudimo paslaugas, kaip pagalbą šeimai nelaimės atveju, nurodė po mažiau nei trečdalį (atitinkamai 29 ir 27 proc.) apklaustų žmonių. „Populiaru manyti, kad neterminuota darbo sutartis garantuoja ramybę šeimai.

Draudikai skaičiuoja, kad kas antras besiskolinantis būstui draudžia ir gyvybę, draudimo suma siekia būsto paskolos dydį. Bankai, suteikdami paskolas būstui pirkti, kartu su paskola reikalauja būstą apdrausti. Tačiau vis dažniau rekomenduoja ir patiems imantiems kreditus pasirūpinti savimi. Būsto paskolos draudimas žmogui dengia pagrindines rizikas, tokias kaip gyvybės netekimo ar darbingumo netekimo.

Pasaulinė Šveicarijos draudimo kompanijos „SwissRe“ 2010 m. draudimo rinkos apžvalga parodė, kad pagal gyvybės draudimo įmokų dydį Lietuva gerokai atsilieka nuo ES kaimynių – Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir kitų. Ši apžvalga patvirtino ir ankstesnius Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenis, jog Lietuvos gyventojai labiau linkę rūpintis savo turto draudimu, o finansinei apsaugai ir gyvybės draudimui skiria tik trečdalį draudimo įmokų.

Daugiau nei 70 tūkst. nepilnamečius vaikus auginančių tėvų yra sudarę kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis. Vaikų ateičiai skirdami vidutiniškai 115 Lt, kas mėnesį tėvai atideda apie 8 mln. Lt – beveik dešimtadaliu daugiau nei pernai, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) duomenys. „Per pastaruosius trejus metus gyventojų susidomėjimas gyvybės draudimu kaip priemone kaupti vaikų ateičiai – studijoms ar savarankiško gyvenimo pradžiai – nuosekliai augo.

Žmogaus gyvybė neįkainojama – šią paprastą tezę paneigia ir ekonomistai, ir advokatai, ir draudikai. Mama jums, galimas dalykas, vaikystėje kalbėjo, kad esate vertas „šimto milijonų milijardų“. Deja, išgryninti šios sumos dalį ir nusipirkti šuniuką jums greičiausiai nepavyko. Artimas žmogus jus vadino aukseliu, tačiau papildyti šeimos biudžetą suma, duodama už 75 kilogramus tauriojo metalo (maždaug 358 tūkst. JAV dolerių), tikriausiai taip pat nepasisekė.

Palyginti su metų pradžia, draudimo rinkos augimo tempas tapo kiek nuosaikesnis. Per keturis mėnesius draudimo rinkoje pasirašyta 553,6 mln. litų įmokų, 8,8 proc. daugiau, palyginti su praėjusių metų sausiu–balandžiu. Ne gyvybės draudimo įmokos išaugo iki 369,4 mln. litų, gyvybės – 184,1 mln. litų. Per mėnesį rinkoje pasirašyta 155,1 mln. litų įmokų – 17,5 proc. daugiau nei kovo mėnesį. Mėnesio įmokos sparčiau augo gyvybės draudimo rinkoje – iki 52,6 mln.

Paaiškėjus, kad vengdami mokesčių kai kurie darbdaviai įsigudrino dalį algos pervesti į darbuotojų trečios pakopos pensijų fondus, gyvybės draudimo įmonės suskubo gelbėti savo reputacijos, o Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pildyti teisės aktų, rašo „Kauno diena“. Naujoji mokesčių vengimo schema paprasta.

Lietuvoje gyvybės draudimo bendrovių per pirmus tris šių metų mėnesius pasirašytų įmokų suma siekė 131,5 mln. litų ir, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo beveik 6 proc. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija teigia, kad nors gyvybės draudimo rinka nuosekliai auga, jos įmokų suma bendrame draudimo portfelyje tesudaro 31 proc., kai Europoje ši dalis siekia daugiau nei 59 proc.

Lietuvos Respublikoje registruotos draudimo įmonės 2010 metais uždirbo 25,6 mln. litų neaudituoto pelno, t. y. 59 proc. mažiau nei 2009 metais. Gyvybės draudimo įmonių pelnas siekė 32,8 mln. litų, 3,6 proc. daugiau nei prieš metus, o ne gyvybės draudimo įmonės patyrė 7,3 mln. litų nuostolį, palyginimui – 2009 metais turėjo 30,7 mln. litų pelno.

Metų pradžioje stipriai šoktelėjusi, vasarį draudimo rinka grįžo prie nuosaikesnių vystymosi tendencijų. Per 2011 metų sausio–vasario mėnesius draudimo rinkoje pasirašyta 266,2 mln. litų įmokų, t.y. beveik 12 proc. daugiau nei per du pirmuosius praėjusių metų mėnesius. Gyvybės draudimo rinka padidėjo 10 proc. iki 87,6 mln. litų. Pagrindinio gyvybės draudimo rinkos „variklio“, investicinio gyvybės draudimo, įmokų suma išaugo dar daugiau –. 15 proc.

Daugiau kaip pusė (54 proc.) lietuvių neturi lėšų atidėti taupymui, kita dalis galėtų taupyti, tačiau tik 26 proc. tai daro. Tokius duomenis atskleidė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Populiariausias taupymo būdas mūsų šalyje yra indėliai banke (24 proc.), antroje vietoje – santaupos, laikomos grynais pinigais (14 proc.), o trečioje – gyvybės draudimas, kurį yra pasirinkę 9 proc. apklaustųjų.

Remdamiesi statistiniai duomenimis, Lietuvos draudikai iki šiol taikė skirtingus tarifus gyvybę ar sveikatą norintiems apsidrausti vyrams ir moterims. Tačiau Europos Teisingumo Teismas vakar, kovo 1 d. nusprendė, kad abiejų lyčių atstovams turi būti taikomos vienodos sąlygos. „Draudimo sutartyse apdraustojo lytį įvertinti kaip rizikos veiksnį yra diskriminacija“, – nutarė Europos Teisingumo Teismas Liuksemburge.

Kojos už milijardą dolerių, užpakaliukas – už keliolika milijonų. Tokiomis sumomis šou pasaulio įžymybės apsidraudžia labiausiai gerbėjų dėmesį traukiančias kūno dalis. Kurios žvaigždės įkainotos brangiausiai? Su draudimo kompanijomis sutartis sudariusios įžymybės tampa ramios, žinodamos, kad sužalota koja ar nelaimingo atsitikimo metu deformuotu užpakaliuku bus pasirūpinama su kaupu. Tačiau šis rūpestis kas mėnesį kainuoja nemažas sumas galimos nelaimės atveju.

Turistai, vykstantys į Juarezo miestą gaus nemokama gyvybės draudimą, rašo „turismito.com“. Ši idėja kilo Chihuahos valstijos politikams, tikintis jog taip pavyks į valstiją pritraukti daugiau turistų. Į draudimo kainą įeina ir visų gydymo išlaidų apmokėjimas nuo pirmos dienos, po registracijos miesto viešbučiuose ir besitęsiančio iki 24 val. po išsiregistravimo. Ši Meksikos pasienio zona liūdnai „garsėja“ žmogžudystėmis, jaunų moterų grobimais bei karais tarp narkotikų gaujų karais.

Populiariausios priemonės, kuriomis Lietuvos gyventojai yra pasirūpinę savo ir artimųjų ateitimi yra nekilnojamas turtas – taip nurodė 39 proc. apklaustųjų, atitinkamai 18 proc. ir 16 proc. pasirinko santaupas ir gyvybės draudimą. Daugiau nei trečdalis – 38 proc. – gyventojų nėra pasirūpinę savo ir artimųjų ateitimi nei viena iš pagrindinių priemonių (santaupomis, gyvybės draudimu, nekilnojamu turtu, investicijomis į akcijas ir vertybinius popierius, verslu ir pan.

Lietuvos gyventojai savo gyvybę teoriškai vertina gana brangiai, tačiau realiai finansinei savo artimųjų apsaugai nelaimės atveju yra linkę skirti daug mažiau – parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią atliko rinkos tyrimų bendrovė „Rait“. Beveik trečdalis apklaustų gyventojų – 31 proc. – savo gyvybę įvertino nuo 501 tūkst. iki milijono litų.

Praėjusiais metais Lietuvos draudimo rinkoje buvo pasirašyta beveik 1,5 mlrd. litų įmokų – 24 proc. mažiau nei 2008 metais. Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, draudimo įmonių bendras neaudituotas pelnas siekė daugiau nei 103 mln. litų ir, lyginant su 2008-aisiais, išaugo 14 proc. Komisija prognozuoja, kad pirmieji draudimo rinkos atsigavimo ženklai turėtų išryškėti tik antrą šių metų pusmetį.

Lietuvoje nuo šiol sudaryti gyvybės draudimo sutartis jau galima ir internetu. Tokią galimybę pirmasis Baltijos šalyse savo klientams pasiūlė SEB bankas. Naudojantis banko paslaugomis internetu jau galima apsidrausti gyvybės draudimu, draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, smulkių traumų ar mirties dėl nelaimingo atsitikimo. Draudžiantis kiekvienos šių rūšių draudimu, galima pasirinkti draudimo sumas iki 50 tūkst. litų.