gripo epidemija

Gripo epidemiją ketvirtadienį atšaukia Joniškio ir Radviliškio rajonai, o penktadienį – Šiaulių miestas, BNS informavo savivaldybių administracijų vadovai. Kitos savivaldybės gripo epidemijos pabaigą paskelbė jau anksčiau. Iš viso šį gripo sezoną epidemiją buvo paskelbusios 32 iš 60 šalies savivaldybių, tarp jų – visi didieji šalies miestai. Lietuvoje šiemet nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė 23 žmonės.

Net 31 šalies savivaldybių paskelbus gripo epidemiją, didėjantys šios infekcijos mastai kelia rimtą galvos skausmą ne tik medikams, bet ir darbdaviams. 200 tūkst. darbo vietų sukūrusias įmones vienijanti Lietuvos verslo konfederacija (LVK) skaičiuoja, kad vidutinius atlyginimus mokančiai 100 darbuotojų bendrovė, dėl gripo iškritus 5 proc. dirbančiųjų, papildomai turi išleisti apie 600-800 eurų. „Šalyje įsisiautus kvėpavimo ligų infekcijai, sunkiau kvėpuoti tapo ir verslui.

Kiekvieną kartą užpuolus gripo epidemijoms susiduriama su klaidinančiais mitais apie šią ligą. Neretai dvejojama, kuriais faktais galima pasikliauti, o kas tik žmonių prasimanymas. Tokios abejonės kartais gali net pakišti koją mūsų sveikatai, tad dalinamės populiariausiais sklandančiais mitais apie siaučiantį gripą. 1. Skiepai nuo gripo gali tapti ligos priežastimi Neįmanoma, kad vakcina galėtų sukelti atvirkštinį poveikį, t.y. paskatinti susirgti gripu.

Šalyje siaučiantis gripas kasdien kerta vis skaudžiau, sukeldamas mirtinai pavojingas komplikacijas ir nusinešdamas gyvybes. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas atkreipia gyventojų dėmesį, kad gripo virusas pavojingas tuo, jog dažniausiai itin greitai išplinta organizme, taip sukeldamas staigias komplikacijas.

Išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius Lietuvoje siaučiant ligų sezonui stabiliai auga. Kaip rodo „Sodros“ duomenys, priešpaskutinę gruodžio savaitę biuletenius jau paėmė 74,4 tūkstančio žmonių – keliasdešimt tūkstančių daugiau nei įprastinę lapkričio ar gruodžio savaitę. Na, o sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad tose šalies vietose, kur paskelbta gripo epidemija, biuletenius galima gauti ir fiziškai nevykstant pas šeimos gydytoją.

Nesuvaldomai siaučiant gripui, vis didėja sergamumas ir žmonių nerimas. Kasdien auga savivaldybių skaičius, kuriose skelbiama gripo epidemija. Siekiant sustabdyti ir įveikti ligos plitimą, kiekvienam pravartu žinoti, kokių veiksmų imtis, jei mieste skelbiama gripo epidemija. Patarimais, gelbstinčiais tiek sveikus, tiek jau užsikrėtusius gripu, dalinasi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistė Kristina Žukauskaitė.

Gripas vis labiau siautėja Lietuvoje. Penkios savivaldybės jau paskelbė epidemiją, o daugėjant sergančiųjų kyla grėsmė užsidaryti ir didesniam skaičiui darželių ir mokyklų. Ar tai jau gripo pikas, ar jis smogs dar stipriau? Santaros klinikų šeimos medicinos centro vadovas profesorius Vytautas Kasiulevičius teigia, kad gripo bumas gali prasidėti jau maždaug po savaitės. „Dar kokią savaitę, dvi jis gali didėti, po to jis mažės.

Šiomis dienomis gripo virusas nesustabdomai palaužia vis daugiau žmonių. Baiminamės, kad liga neužkluptų ir mūsų, tačiau net neįtariame, kokiais paprastais ir natūraliais būdais galime nuo to sėkmingai apsisaugoti. Sveikuolė, Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė Ksavera Vaištarienė atskleidžia patikimas natūralias priemones, kurios užtikrins atsparią imuninę sistemą prieš bet kokius virusus. Sėklų mišiniai „Visada propaguoju sėklas, jos labai maistingos ir naudingos sveikatai.

Šiuo metu vis didesnį nerimą kelia gripo infekcijos. Galimos įvairios komplikacijos, varginantis gydymas bei kiti gripo keliami sunkumai tik ir skatina galvoti, kaip išvengti visų šių nemalonumų. Vieni, siekiant apsisaugoti, griebiasi natūralių būdų, kiti pasikliauja gripo vakcinomis, tad kuris pasirinkimas tinkamiausias? „Gripas išties yra ypač sunki virusinė liga, kuri ilgam atima darbingumą.

Kovo 8-ąją Vilniaus savivaldybėje atšaukta gripo epidemija. Nuo vasario 9-osios, gripo epidemijos metu, buvo pasikeitęs poliklinikų bei pirminės sveikatos priežiūros įstaigų darbo laikas. Nutraukus epidemiją, Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rimanta Rožanskaitė, perspėja tūkstančius lietuvių apie itin svarbius pokyčius. Epidemijos metu dirbo daug daugiau poliklinikų ir medikų paslaugos buvo prieinamos itin lanksčiai.

Geros žinios vilniečiams – sostinėje nuo kovo 8 d. skelbiama gripo epidemijos pabaiga. Epidemija Vilniuje buvo paskelbta vasario 9 d. ir tęsėsi beveik mėnesį. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, sergamumas gripu Vilniaus mieste ir apskrityje pastarosiomis savaitėmis mažėjo: per praėjusią savaitę (vasario 26 d. – kovo 2 d.) sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis mieste buvo 107,3 atvejai 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudarė 8,9 proc.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje mažėja trečią savaitę iš eilės. Šiandien gripo epidemija atšaukta Prienų ir Ignalinos rajono savivaldybėse. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją šiuo metu skelbia 25. Iš viso šį gripo sezoną epidemiją buvo paskelbusios 33 savivaldybės.

Šį sezoną registruoti keturi mirties nuo gripo atvejai, bet sergančiųjų jau mažėja, pirmadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Praėjusią savaitę bendras sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) mažėjo – registruoti 139 susirgimai 10 tūkst. gyventojų, savaite anksčiau šis rodiklis siekė 185,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. 2017 metais tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 78,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Gripo epidemija Lietuvoje įsisiautėja. „Sodros" duomenimis, per 2 šių metų mėnesius jau išduota apie pusę milijono nedarbingumo pažymų. Vien per praėjusią savaitę – 50 tūkstančių, o per vos 2 šios savaitės dienas – 22 tūkstančiai. Šalies vaistinėse taip pat jaučiama įtampa – trūksta kai kurių vaistų. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją jau paskelbė 32. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šią savaitę Lietuvoje dėl paskelbto karantino nedirba 132 mokyklos.

Sergamumas gripu ir ūmiomis peršalimo ligomis Lietuvoje ir toliau didėja, antradienį gripo epidemija buvo paskelbta 31–oje savivaldybėje iš 60, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Antradienį gripo epidemiją paskelbė Kaišiadorių rajono savivaldybė.

Pirmadienio vakarą pranešta, kad pavienės savivaldybės jau ėmėsi skelbti gripo epidemijas. Vakar vakare buvo aišku, kad gripo epidemijos paskelbtos Kauno miesto, Jonavos, Prienų ir Ukmergės savivaldybėse. Trečiadienį patikslinta, kad iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją jau paskelbė vienuolika. Antradienio popietę paaiškėjo, kad prie šių savivaldybių jau jungiasi ir Prienų (148,5/10tūkst. gyventojų per savaitę), Švenčionių (202,8/10tūkst.

Simptomai, kaip kosulys, sloga dažnai net nėra laikoma liga. Kol šie negalavimai per daug netrukdo gyventi įprasto gyvenimo einant į darbą, tol jie yra ignoruojami. Vis dėlto, taip nesirūpindami savo sveikata kenkiame ne tik sau, bet keliame riziką ir aplinkiniams. Daugumos sergančių ir einančių į darbą priežastis – baimė netekti darbo. „Dažniausiai tokią baimę išreiškia vyresnio amžiaus žmonės.

Lietuvoje toliau auga sergamumas gripu - epidemija paskelbta vienuolikoje savivaldybių iš 60. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro trečiadienio duomenimis, gripo epidemija paskelbta Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje, taip pat Jonavos, Varėnos, Prienų, Švenčionių, Zarasų, Kėdainių, Šalčininkų ir Radviliškio rajonuose. Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) epideminį lygį perkopęs yra visoje Lietuvoje.

Prancūzijos ligoninės artėja prie savo galimybių teikti medicinos pagalbą ribų dėl šalį krečiančios didelės gripo epidemijos, perspėjo sveikatos apsaugos pareigūnai. Tūkstančiai pacientų, daugiausiai senyvų žmonių, buvo hospitalizuoti išplitus itin užkrečiamai gripo viruso atmainai H3N2. Sveikatos apsaugos ministrė Marisol Touraine antradienį sakė ligoninių direktoriams, kad naujausi duomenys atskleidžia „nerimą keliančią“ padėtį, nors epidemija dar nėra pasiekusi piko.

  Įsivyravus šaltajam metų laikotarpiui ore tykantys virusai palaužia vis daugiau žmonių. Nepaisant ligų simptomų, kurie kelia grėsmę ne tik sergančiojo, bet ir aplinkinių sveikatai, užuot gydantis namie dauguma darbuotojų užsispyrusiai toliau keliauja į darbą. Viso to pasekmės – nepatenkinti kolegos, dar labiau suprastėjusi savijauta, o naudos iš to maža. Praėjusių metų sergamumo laikotarpiu vykdyto tyrimo rezultatai atskleidė, jog net 82 proc.

Šiandien biuruose pirmenybė teikiama atviroms erdvėms, skatinančioms kolegų tarpusavio, bendravimą, atvirumą ir komandinį darbą. Vis dėlto artėjant gripo epidemijoms ir peršalimo antplūdžiams šie privalumai nublanksta, kada nepasigauti viruso nuo šalia sėdinčio kolegos tampa itin sudėtinga. Visgi, nors rizika ir didelė, tačiau ligų išvengti įmanoma.

Retas kuris staiga atšalus orams nesiskundžia sveikata: peršalimas, gripas, sloga ir daugelis kitų negalavimų tampa mūsų kasdienybe. Vis dėlto ar tikrai dėl šių ligų kaltas tik šaltis? Kol esame sveiki per daug nesukame galvos dėl būtino imuniteto stiprinimo, papildomų vitaminų ar šiltos aprangos, tačiau be reikalo. Mūsų požiūris į sveikatą gali nulemti, ar šiuo šaltuoju laikotarpiu karščiuodami gulėsime lovoje, ar galėsime mėgautis savo produktyvumu ir nešlubuojančia sveikata.

Nepailstamai siaučiant peršalimo ligoms vis stengiamės atrasti naujesnių ir patikimesnių būdų nuo jų apsisaugoti. Pasitelkdami tiek natūralias, laiko patikrintas priemones, tiek galbūt vaistus tikimės, kad ligos mus aplenks. Žinomos Lietuvos moterys taip pat dalinasi savo patirtimi ir atskleidžia, ko pirmiausia griebiasi, kad ligos jas aplenktų. Gerda Stiklickienė „Pirmiausia, stengsimės vartoti kuo daugiau skysčių ir arbatų.

Niekas nepaneigs, kad norint patekti konsultacijai pas gydytoją tenka įdėti nemažai pastangų. Begalę kantrybės reikalaujančios pacientų eilės, griežtos gydytojų darbo valandos ir dažnai ne itin sąžininga ligonių priėmimo konsultavimo sistema – dalykai, kuriuos žino net retas gydymo įstaigų svečias. Siaučiant gripui šios problemos dar labiau opėja, ligonių daugėja ir nepasitenkinimas gydytojų darbu vis labiau auga. Vis dėlto, į situaciją galima pažvelgti kitu kampu.

Nenuostabu, kad užsidelsusi gripo epidemija daro žalą ne tik žmogaus sveikatai, bet ir finansinei sričiai. Tiek įmonės, tiek valstybė užklupus žmonių nedarbingumui praranda dalį lėšų. Gripo epidemija staigi ir sunkiai sustabdoma, tad greitą ir stiprų neigiamą poveikį daro tiek paklausai, tiek pasiūlai. Akivaizdu, jog jei žmogus yra nedarbingas, jis neturi galimybės sukurti vertės ir tai yra praradimas ekonomikai. Nedirbama – nesukuriama vertė „Vis dėlto, viskas yra gana paprasta.

Nors milžiniški ligų protrūkiai gana reti, tačiau jiems įsisiautėjus laukia skaudžios pasekmės. Pastarieji metai taip pat nebuvo itin ramūs, kadangi nerimą kurstė kiaulių, paukščių gripas ir kitos ligos. Vis dėlto, pažvelgus į praeitį, istorijoje būta ypatingai skaudžių atvejų. Taigi, pateikiame 10 baisiausių ir begalę gyvybių nusinešusių epidemijų per visą žmonijos istoriją. Maro epidemija „Juodoji mirtis“. Europoje „Juodoji mirtis“ pratrūko 14 amžiaus viduryje.

Rusijos Dūmos deputatas Vadimas Solovjovas „Rusijos naujienų tarnybai“ pasakojo, kad tai JAV yra kaltos dėl Rusijoje išplitusios gripo epidemijos, rašoma „lenta.ru“. „Amerikiečiai ilgai ir vykdė, o ir toliau vysto aktyvų bakteriologinį karą su Kuba, kur jie iš savo bazių visą laiką leido marą, aš neatmetu, kad jų technologijos yra labai rimtos. Banga juk prasidėjo Ukrainoje.

Trečdalyje savivaldybių peržengtas gripo epidemijos slenkstis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis buvo 102 atvejai dešimčiai tūkstančių gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų – Alytaus apskrityje, Kaune, Panevėžyje. Dėl gripo ligoninėje atsidūrė per 120 žmonių: daugiau nei 70 jų nepilnamečiai ir kūdikėliai.

 Kaune, Marijampolėje bei Prienų ir Jonavos rajonų savivaldybėse šią savaitę paskelbta gripo epidemija. Nuo pirmadienio gripo epidemija paskelbta Kaune ir Prienuose, nuo antradienio – ir Jonavoje. Trečiadienį gripo epidemiją paskelbė ir Marijampolė. Gripo epidemija skelbiama, kai sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pasiekia 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o gripas sudaro apie 30 proc. susirgimų.

Nuo rytdienos, vasario 7-osios, uždaroma Užupio gimnazija. Tokį sprendimą, vadovaujantis Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patvirtintu Gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų profilaktikos ir epidemiologinės priežiūros 2009–2013 metų planu, suderinus su Visuomenės sveikatos centru bei Savivaldybės Švietimo skyriumi, priėmė Užupio gimnazijos vadovybė.

Jau keliuose Lietuvos miestuose ir rajonuose paskelbta gripo epidemija. Kitose mūsų šalies vietose taip pat serga nemažai žmonių. Apie tai, kuo ypatingas šiemet siaučiantis gripas ir kaip elgtis, kad nesusirgtume bei išvengtume komplikacijų, kalbamės su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja gydytoja Daiva Razmuviene. Gydytoja aiškina, kad gripą sukelia virusas, kuris yra labai klastingas.

Skelbiama, jog pastebimai daugėja sergančiųjų gripu ir jo komplikacijomis. Medikai taip pat laukia pavojingų ligų protrūkio ir tam rengiasi. Šiaulių ligoninės medikai vakar aptarė situaciją gydymo įstaigoje ir pastebėjo, kad sunkiai sergančiųjų dar nėra daug: dar nepasitaikė sunkių ligos atvejų.

Izraelyje staiga prasidėjus gripo sezonui ligoninės tapo sausakimšos, o gydytojai primygtinai ragina skiepytis visus, to dar nedariusius. Tačiau gana netikėtai trys fizikai iš Jeruzalės hebrajų (Izraelis) bei Mičigano (JAV) universitetų sugalvojo visiškai neįprastą strategiją pandemijai užkirsti, kurios pagrindas – teoriniai modeliavimai, naudojami kvantinėje mechanikoje.

Lenkijos Valstybinės higienos valdybos nacionalinis visuomenės sveikatos institutas skelbia, kad šalyje vėl plinta vadinamasis kiaulių gripas. Nors sergančiųjų skaičius prie epidemijos lygio dar nepriartėjo, tačiau specialistai Lenkijoje registuoja maždaug tris kartus daugiau gripo atvejų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Dauguma užsikrėtę gripo viruso atmaina A/H1N1 – pernai pandemiją pasiekusiu kiaulių gripu.

Ignalinos ir Molėtų rajonuose atšaukta gripo epidemija. Tačiau ji vis dar paskelbta 54 savivaldybėse iš 60. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teigimu, praėjusią savaitę sergamumas gripu priartėjo prie lygio, kai epidemija gali būti atšaukiama. Epidemija skelbiama,  kai susirgimų gripu skaičius 10-čiai tūkstančių gyventojų yra 100. Šalyje oficialiai patvirtintos 7 pandeminio gripo aukos.