gręžinys

Lietuvos geologijos tarnyba primena: ir tą vandens gręžinį, kurį patys įsirengėte sode, privaloma registruoti Žemės gelmių registre (ŽGR). Įteisinti reikia ir negilius, naudojamus sezoniškai ar tik daržams laistyti gręžinius. Taigi registruojami visi gręžiniai, nepriklausomai nuo jų gylio ar vandens naudojimo poreikių ir paskirties.

Praėjo jau daugiau nei pusė termino, per kurį gyventojai turi galimybę įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus gręžinius ar atnaujinti šiame registre esančius duomenis apie gręžinio savininką. Aplinkos ministerija ragina gyventojus paskubėti, nes be jokių sankcijų tai padaryti suteikta galimybė tik iki 2025 metų balandžio 30 d., kol galioja Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jau beveik pusantrų metų gyventojai turi galimybę įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus gręžinius ar atnaujinti šiame registre esančius duomenis apie gręžinio savininką be jokių sankcijų. Tačiau iki šiol ja pasinaudojo tik nedidelė gyventojų dalis, rašoma ministerijos pranešime.

Kas trečias Lietuvos gyventojas vandenį semia iš šachtinio šulinio. Nors, kaip juokauja specialistai, šulinių kasimas – ne raketų mokslas, specifinių profesinių žinių ir patirties čia tikrai reikia. Vandens gyslos nustatymas, tinkamos šulinio vietos parinkimas, būsimo šulinio gylio apskaičiavimas, kasimas ir tinkamas rentinių sujungimas – visa tai reikalauja patirties ir savo darbo išmanymo. Šulinio negalima išsikasti kur tik panorėjus – nustatyti labai aiškūs apribojimai ir reikalavimai.

Vilniaus rajone šulinyje apsinuodiję dujomis žuvo trys bendrovės „Vilniaus vandenys“ darbuotojai. Aiškėja, kad netikėtai plūstelėjus nuodingoms dujoms mirtinai apsinuodijo vienas šulinyje buvęs vyras, kiti lipo jam padėti, tačiau taip pat pateko bėdon. Atskubėję gelbėtojai dar vieną vyrą gaivino, tačiau netrukus mirė ir jis. Atokioje vietoje miške yra šulinys, o šalia jo buvo trys mėlynais maišais uždengti kūnai. Net trys darbininkai žuvo netoli Nemenčinės esančioje vandenvietėje.

Palangoje iš giliausio gręžinio Lietuvoje ištryško mineralinis vanduo. Nors jo išgavimui prireikė šešiaženklės sumos ir daug įdirbio, hidrogeologų teigimu, troškulį numalšinti geriau paprastu vandeniu iš krano. Palangoje atidarytas giliausias Lietuvoje mineralinio vandens gręžinys. Iš jo išgaunamą vandenį planuojam naudoti ir gėrimui, ir kūno procedūroms.

 Oklahomoje po sprogimo gręžimo bokšte pirmadienį dingo penki darbininkai, pranešė valstijos pareigūnai. Po maždaug 8 val. 45 min. (16 val. 45 min. Lietuvos laiku) įvykusio sprogimo gręžimo bokšte įsiplieskė didelis gaisras. Nelaimė įvyko netoli Kvintono miestelio Oklahomos rytuose. Gelbėtojai surado 17 nuo liepsnų pabėgusių darbininkų, bet dar penkių vakare tebebuvo ieškoma.

Net ir lietingą dieną prie šaltinio apstu žmonių. Vieni sako negalintis gerti krano vandens, kiti gręžinio, todėl atvažiuoja pasisemti iš šaltinio. Sako, jis kur kas skanesnis. Tuo metu valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus populiarėjantis žmonių noras gerti nevirintą šaltinio vandenį – gąsdina. Jie sako, jeigu šaltinis teka ten, kur aplink dirbami laukai ar gyvulių fermos – vanduo bus užterštas nitratais. Tokiame vandenyje gausu ir mikrobų.

Šiemet nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d. mūsų šalyje įregistruoti, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, 868 nauji požeminio vandens gavybos gręžiniai. Tai 17 proc. daugiau, palyginti tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu (740 gręžinių). Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, visi tokie gręžiniai turi būti naudojami saugiai, o nenaudojamus, bešeimininkius privalu likviduoti. Pastarųjų aptinkama šalia apleistų ūkinių pastatų, apgriuvusių fermų.

Norvegijos įmonė „Advantec“, Lietuvoje gaminanti įrangą naftos ir dujų gavybos gręžiniams, plečia savo veiklą ir skelbia apie naujų darbuotojų paiešką Klaipėdoje. „Advantec“ specializuojasi komponentų naftos ir dujų gręžiniams gamyboje, teikdama elektronines ir hidraulines kontrolės sistemas bei susijusius produktus tarptautinei naftos ir dujų gavybos rinkai.

Pažiūrėjus į šias nuotraukas pasidaro aišku, kaip skalūnų dujos bus išgaunamos Ukrainoje, kaip bus pritaikoma amerikietiška patirtis ir kiek bus laikomasi gamtosaugos normų. Šios nuotraukos ir tekstas buvo publikuotos forume kroha.dn.ua, kuris tapo vienu iš pasipriešinimo skalūnų dujų gavybai Ukrainoje židinių. Forumo dalyvė ALUSIK_ praėjusių metų kovo mėnesio viduryje apsilankė Donecko srities Želanės gyvenvietėje (išties gražus ir slavų kalbas mokantiems prasmingas pavadinimas – ru.

Irma Janauskaitė, Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Panorama“ Ieškoti skalūninių dujų Lietuvoje norą išreiškė trys bendrovės, tarp kurių – Jungtinių Valstijų milžinė „Chevron“. Bandomąsias skalūnų žvalgytuves gali atlikti ir seniau licencijas gavusios įmonės. Viena jų – „Minijos nafta“ – tikisi šį mėnesį sužinoti, ko vertas prieš kelis mėnesius iš žemės gelmių jos paimtas mėginys. Vasarą, ieškodama naftos, bendrovė „Minijos nafta“ paėmė ir mėginius dėl skalūninių dujų.

Turint pakankamai lėšų ir užsispyrimo, jau po dešimtmečio mokslininkams, vykdantiems milžiniškus gręžimus vandenyne, gali pavykti pasiekti Žemės mantiją ir paimti mėginių, kuriuose gali slypėti užuominų apie planetos kilmę. Siekis pasiekti Žemės centrą būtų vienas įspūdingiausių mokslo sumanymų, rašo CNN. Norint pragręžti sąlyginai ploną Žemės plutą ir pasiekti gilesnius sluoksnius, reikia prasiskverbti pro mažiausiai 6 kilometrus jūros dugno.

86 mln. metų be maisto. O deguonies – tiek mažai, jog vos pakanka palaikyti medžiagų apykaitai. Ar gali koks nors organizmas, kad ir vienaląstis, tokiose sąlygose būti laikomas gyvu? Gali, bet ne daugiau, byloja naujo tyrimo duomenys. Vandenyno dugno gelmėse buvo aptikta mikrobų kolonija, gyvuojanti dar nuo Juros periodo vidurio. Toks mikroorganizmų atkaklumas atkreipia dėmesį į keletą įdomių momentų, kurie būtų aktualūs nežemiškos gyvybės paieškose.

Japonijos specialistams pasisekė pragręžti giliausioje vietoje esantį vandenyno dugną, praneša BBC. Gręžinio gylis – 856,5 metrai. Mokslininkams labai svarbu ištirti žemės drebėjimo, nusinešusio 15800 gyvybių  priežastis. Japonijos vyriausybė šiems darbams skiria didelį dėmesį.

Turkijos valstybinė kompanija „Turkish Petroleum“ pradėjo žvalgybos darbus Šiaurės Kipro naftos ir dujų gręžiniuose, praneša AFP. Šioje ceremonijoje lankėsi Turkijos energetikos ministras Taneras Yildizas ir Kipro turkų lyderis Dervisas Eroglu. Manoma, kad žvalgybos darbai truks nuo trijų iki šešių mėnesių. Gręžinių gylis sieks 3 tūkst. metrų. Savo ruožtu Kipro vadovybė pasipiktino šiais veiksmais.

Dar neaišku, ar Rusijos mokslininkų pastangos prasigręžti iki po ledu esančio Vostoko ežero iš tiesų sėkmingos. Nacionalinė žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad didžiausią iš 300 po Antarktidos ledu esančių ežerų pavyko pasiekti, praneša BBC. Tačiau Rusijos Antarktidos programos vadovas Valerijus Lukikas „Nature“ žurnalui teigė, kad šie tvirtinimai yra per ankstyvi. Anot jo, duomenys iš keleto sensorių, stebinčių gręžimą, dar turi būti išanalizuoti.

Rusijos tyrėjai pirmadienį pranešė sėkmingai pragręžę 4 kilometrų storio ledą ir pasiekę poledyninio Antarktidos ežero paviršių. Vostoko ežeras yra didžiausias poledyninis ežeras Antarktidoje. Mokslininkai nori tyrinėti jo ekosistemą, kuri šimtus tūkstančių metų buvo izoliuota po ledu. Jie tikisi ten surasti iki šiol nežinomas mikrobiologinės gyvybės formas.

Rusijos mokslininkų komanda mįslingai prarado ryšį su kolegomis, kuomet buvo vykdomi gręžimo darbai ežero link, kuris daugiau kaip 20 mln. metų slėpėsi po Antarktidos ledu, rašo „The Daily Mail“. Mokslininkai kovojo su atšiauriomis oro sąlygomis – temperatūra ties ta vieta, kur po storu ledo sluoksniu stūkso Vostoko ežeras, siekia –66 laipsnius Celsijaus. Tyrėjų komandos tikslas buvo prisikasti iki 3 km po ledu esančio ežero, kol oro sąlygos netapo visiškai nepakeliamomis.

Negyvosios jūros dugną gręžę mokslininkai nustatė, kad dėl pasikeitusio klimato prieš 125 tūkst. metų ji buvo beveik visiškai išdžiūvusi. Jūros centre išgręžus 300 metrų gręžinį, mokslininkai paėmė nuosėdų mėginių, atskleidžiančių informacijos apie senovėje buvusias klimato sąlygas ne tik Negyvosios jūros regione, bet ir Arabijos bei Sacharos dykumų vietovėse, praneša „Jerusalem Post“. „Manome, kad Negyvoji jūra yra pagrindinė vietovė, padėsianti rekonstruoti ir nustatyti regioninius klimato...

Negyvosios jūros dugną gręžę mokslininkai nustatė, kad dėl pasikeitusio klimato prieš 125 tūkst. metų ji buvo beveik visiškai išdžiūvusi.Jūros centre išgręžus 300 metrų gręžinį, mokslininkai paėmė nuosėdų mėginių, atskleidžiančių informacijos apie senovėje buvusias klimato sąlygas ne tik Negyvosios jūros regione, bet ir Arabijos bei Sacharos dykumų vietovėse, praneša „Jerusalem Post“. „Manome, kad Negyvoji jūra yra pagrindinė vietovė, padėsianti rekonstruoti ir nustatyti regioninius klimato sv...

D. Britanijos naftos milžinė BP, meistriškai besikratanti milijardinės katastrofos Meksikos įlankoje žalos atlyginimo, žengia į paskutinių teismų procesą. Didžiosios Britanijos naftos kompanija BP, valdanti daugiausia Mokando naftos telkinio Meksikos įlankoje akcijų, prašo projekto subrangovės, amerikiečių korporacijos „Halliburton“ padengti visas išlaidas ir nuostolius, patirtus dėl naftos išsiliejimo 2010-ųjų balandį, sukėlusio didžiausią ekologinę katastrofą JAV istorijoje.

Japonijos geologinių tyrimų laivas „Chikyu“ kitų metų pavasarį imsis gręžti pražūtingą cunamį sukėlusio kovo 11 d. žemės drebėjimo epicentre Ramiajame vandenyne. Taip bus siekiama išsiaiškinti šio žemės drebėjimo priežastis, pranešė „ScientificAmerican.com“.  Pirmą kartą mokslininkai bandys prasiskverbti per Žemės plutą neseniai įvykusio žemės drebėjimo epicentre, tektoninio lūžio vietoje, ir  išmatuoti gelmių temperatūrą.

3 km ledo gylyje slypintis ežeras gali atskleisti, kaip atrodė gyvybė Žemėje prieš milijoną metų ir suteikti informacijos apie nežemišką gyvybę. Telegraph.co.uk rašoma, kad jau netrukus grupė britų mokslininkų planuoja išvykti į Antarktidą, kur tikisi tapti pirmaisiais žmonėmis, kuriems pasisekė pasiekti vieną iš 387 ežerų, esančių šiame žemyne.

Kontraversiškai vertinama nauja gręžimo operacija ieškant skalūninių dujų Lancashire'o grafystėje buvo sustabdyta po antrojo vietovėje įvykusio žemės drebėjimo. Manoma, kad šį seisminį reiškinį sukėlė patys geologai, skelbia „The Independent“. Žemės drebėjimas praėjusį penktadienį netoli Blackpoolo prasidėjo tuo metu, kai energijos kompanijos „Cuadrilla Resources“ darbuotojai į žemės gelmes dideliu spaudimu purškė specialų skystį, turintį ištirpinti uolas ir išlaisvinti dujų klodus.

Jei kas apie juos negirdėjo, žinokite, jog jie yra Turkmėnijoje. 1971 m.  gamtinių dujų ieškoję geologai gręždami gręžinį pasiekė dujų klodus, tačiau netikėtai įgriuvo žemė ir gręžinio paviršiuje susiformavo maždaug 70 metrų skersmens duobė. Kad būtų išvengta nuodingų dujų nuotėkio, buvo nuspręsta iš įgriūvos sklindančias dujas padegti. Tikėtasi, kad jos sudegs per kelias dienas, bet liepsna plaikstosi jau 40 metų.  Vietiniai gyventojai šią vietą praminė pragaro vartais.

Netoli Šiaulių uždarytame Kairių sąvartyne pradedami gręžti gręžiniai biodujoms išgauti. Dujos bus naudojamos šildyti Kairių gyvenvietės butus. Dujų išgavimo ir eksploatavimo konkursą laimėjusi įmonė „Energijos parkas“ į statybą ketina investuoti per 9 mln. litų, iš kurių šiek tiek daugiau nei 3,5 mln. – Europos Sąjungos lėšos. Įrengus sąvartyno nudujinimo sistemą bus nutiesta 3 kilometrų trasa biodujoms tiekti į Kairių katilinę.

Giliausias pasaulyje grąžtas greitai taps pakankamai giliu, kad galėtų prasigręžti iki Žemės mantijos. Bandymams bus naudojamas mokslinių tyrimų laivas „Chikyu“. Dabartinis šio laivo įranga padaryto gręžinio gylis siekia beveik 7 kilometrus, tačiau mokslininkai tuo neapsiriboja ir tikisi 2013 metais prasigręžti dar giliau, pirmą kartą įveikdami paviršinį planetos sluoksnį. Tam, kad pasiektų gilesnius sluoksnius, mokslininkai turės gerokai patobulinti esamą įrangą.