greta gargasienė

Gripas, COVID-19 ar kiti vadinamąjį peršalimą sukeliantys virusai įgauna pagreitį. Ypač kylant sergamumui gripu dar nesiryžtama prognozuoti, ar pikas jau pasiektas. Tiesa, specialistai skuba raminti, kad sergamumas iš esmės yra sugrįžęs į priešpandeminį ir kol epidemijos skelbti nemato reikalo.

Koronavirusas, gripas ir kitos peršalimo ligos vis labiau tuština kolektyvų ir moksleivių gretas. Specialistai pažymi, kad sergamumas jau yra kiek didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Savo ruožtu stebėdami pastarųjų savaičių tendencijas gydytojai ragina nesistebėti, kad net pasigavus, atrodytų, paprastą virusą į patalą gali tekti atgulti ilgiau, nei įprasta.

Šiemet anksčiau nei įprastai nustačius pirmuosius gripo atvejus, gydytojai perspėja, kad tai yra viena iš labiausiai užkrečiamų ligų, kuria kasmet suserga apie 30 tūkst. gyventojų. Dėl didesnės komplikacijų rizikos gripas ypač pavojingas kūdikiams, vaikams iki 5 metų, senjorams, nėščioms moterims ir lėtinėmis plaučių, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims. Specialistai akcentuoja, kad skiepai išlieka pačiu efektyviausiu būdu išvengti sezoninio gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.

Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL) pranešus apie pirmąjį šį sezoną taip anksti nustatytą „piktesnio“ gripo A(H3) tipo viruso atvejį, sveikatos specialistai ramina, kad tai – tik pirma kregždė. Be to, priduria, kad tai, koks laukia gripo ir kitų peršalimo ligų sezonas, nemažai priklauso ir nuo pačių gyventojų elgesio.

Artėjant rudeniui jau didėja ir užsikrėtimų COVID-19 skaičius. Ar įsibėgėjus šaltajam sezonui vėl teks prisiminti griežtesnes pandemines priemones ir skubėti į skiepų kabinetus?  Dabartinę situaciją pakomentavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė teigė, kad atėjus rudeniui sergamumas peršalimo ligomis neišvengiamai padidės. „Vasarą tikrai galėjome atsipūsti, kadangi peršalimo ligos dažniau snaudė.

Nors už langų pavasaris, tačiau gripo ir kitų peršalimo ligų kreivė vėl ėmė augti. Jau kelintą savaitę didėja ne tik sergančiųjų, bet ir hospitalizuojamų asmenų skaičiai. Specialistai konstatuoja, kad šis gripo sezonas – nenuspėjamas, tad ir kokio dydžio bus ši banga, prognozuoti sunku.  Pirmajai gripo bangai šį sezoną pakilus neįprastai anksti – rudens pabaigoje–žiemos pradžioje, virusas toliau teikia staigmenas.

Vis dažniau užfiksuojami vadinamosios „fluronos“, tai yra susirgimo gripu ir COVID-19 infekcija vienu metu, atvejai. Štai Rumunija ką tik paskelbė ir apie pirmąsias mirtis susirgus tokiu infekcijų deriniu. Medikai įspėja, kad nors tokie „fluronos“ atvejai nedažni, kai kam tai gali būti itin pavojinga.

Nors prieš kelias savaites kaip reikiant per pandemijos metus užkilęs sergamumas gripu ir kitomis respiracinėmis infekcijos kiek nuslopo, ekspertai ragina neatsipalaiduoti. Jau dabar įspėjama, kad nauja susirgimų banga gali laukti sausio–vasario mėnesiais. Svarstoma, kad savo vaidmenį čia gali suvaidinti ir COVID-19 infekcija.

Šiemet itin anksti įsisiautęs gripas jau nusinešė pirmąją auką. Vakar vienoje sostinės ligoninių užgeso 94-erių vilniečio gyvybė. Specialistai sako, kad gripo piko galima tikėtis po 2–3 savaičių. Tačiau jau dabar daugiau kaip dvidešimtyje šalies savivaldybių gerokai ūgtelėjo sergamumas pavojinga infekcija. Prieš parą Santaros klinikose užgeso 94-erių senjoro gyvybė. Kaip sako nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė, vilniečiui smogė šiemet itin anksti įsismarkavęs gripas.

Peršalimo ligos grįžo su trenksmu. Žmonės sezoninėmis ligomis suserga ne tik anksčiau nei įprastai, bet ir didesniais mastais, ir gerokai sunkiau. Bijodami dėl vaikų sveikatos, dalis tėvų jau prašo pereiti prie nuotolinio mokymo, o gydytojai ragina nepamiršti kaukių.

Per pasaulį besiritanti peršalimo ligų ir gripo banga pasiekė ir Lietuvą. Pacientai plūsta pas gydytojus, o specialistai net keliose savivaldybėse jau svarsto skelbti gripo epidemiją. Savo ruožtu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis įspėja, kad grėsmė, jog šis peršalimo ligų sezonas bus ypač sunkus – didžiulė.  Pašnekovas akcentavo, kad virusas nepažįsta sienų, nežino ir tautybių.

Sergamumas gripu ir vadinamosiomis peršalimo ligomis tuoj pasieks epideminį lygį – kai kurioms savivaldybės specialistai jau netrukus rekomenduos skelbti epidemiją. O šalies ligoninėse prie priėmimų skyriaus jau rikiuojasi eilės. Tiesa, gydytojai prašo pacientų apsiginkluoti kantrybe mat apžiūros ligoninių priėmimuose kai kur gali tekti palaukti net apie šešias valandas. Tad ir sau ir vaikams, gydytojai pataria pasiimti maisto, ir gėrimų.

Peršalimo ligos grįžo su trenksmu. Gydytojai pastebi, kad šiemet sezoninės ligos pacientus pakerta kur kas anksčiau. Tokie susirgimų mastai iki pandemijos būdavo stebimi sausio – vasario mėnesiais. O dabar serga ištisos šeimos, kolektyvai, ypač darželiuose ar mokyklose. Beje, gydytojai sako, kad žmonės serga ne tik daugiau, bet ir sunkiau. Pirmokas Titas ne tik kosėja, bet vaikas skundžiasi ir bendru silpnumu. Tėtis spėja, kad sūnus peršalo, nes šiandien atliktas kovido testas neigiamas.

Šalyje sparčiai auga sergamumas gripu, ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis bei koronavirusu. Ir sergančiųjų, kaip aiškina specialistai, šiemet bus gerokai daugiau nei pernai, mat po karantino žmonės vis rečiau dėvi kaukes, rečiau plauna rankas ir dažniau eina į didesnio susibūrimo vietas. Tam, kad persirgtume lengviau, medikai ragina skiepytis. 87-erių senjorė Zofija į Šeškinės polikliniką užsuko pasiskiepiti. „Sūnus užrašė ir atvažiavom“, – sako vilnietė Zofija Tamašauskienė.

Pirmadienį sveikatos apsaugos ministerijos surengtoje spaudos konferencijoje ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir Vyriausybės atstovai pristatė nuo pirmadienį įsigaliojusius pakeitimus susijusius su pandemijos valdymu. Tiesioginėje vaizdo transliacijoje akys nukrypo į netikėtai pasirodžiusi Mindaugą Jonušą, praeityje geriau žinomą Minedo pseudonimu.

Vaikų darželiuose, bendrojo ugdymo ir aukštosiose mokyklose registruota 5 tūkst. koronaviruso atvejų, ketvirtadienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai. „Nuo rugsėjo 1 dienos iki lapkričio 25 registruoti 4233 VOVID-19 ligos atvejai, iš jų – 2318 vaikams ir 1915 - ugdymo įstaigų darbuotojams“, – spaudos konferencijoje sakė NVSC atstovė Greta Gargasienė.

Per lapkritį beveik trečdalis asmenų koronavirusu užsikrėtė neaiškiomis aplinkybėmis. Kaip spaudos konferencijoje penktadienį teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Greta Gargasienė, epidemiologai stebi koronaviruso plitimą židiniais o dauguma atvejų asmenys žino, kad užsikrėtė po kontakto su jau užsikrėtusių asmeniu. „Tokių, pirminiais duomenimis, lapkritį turime apie 70 procentų. Įvežtinių atvejų skaičius lapkritį nesiekė 1 proc.

Koronavirusu šiuo metu užsikrėtę 2476 medikai, informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai. „Šiuo metu vis dar serga 2476. Per rugsėjo-lapkričio mėnesius iš viso buvo patvirtinta 3121 atvejis sveikatos priežiūros specialistams“, – spaudos konferencijoje penktadienį teigė centro atstovė Greta Gargasienė. Pasak jos, iš viso nuo pandemijos pradžios koronavirusas nustatyta 3540-čiai medikų.